Rinkimų metai Europoje: iššūkiai ir galimas chaosas

2016-ieji jau pribloškė tikinčiuosius amžinai stabilia pasaulio santvarkos idėja – „babyboomerių“ kartos britai nubalsavo už „Brexit“, analogiškai JAV rinkėjai pasirinko valdančiuosius ir privilegijuotuosius pažaboti pažadėjusį politikos išsišokėlį Donaldą Trumpą.

Iššūkiai ir alternatyvų paieškos

Tačiau šie metai žada ne ką mažiau galimų sukrėtimų – rinkimai vyks nuo pabėgėlių antplūdžio kenčiančios Europos „širdyje“, šalyse, kurių išbalansavimas galėtų pakirsti visos ES ateitį. Rinkimai, kuriuose į valdžią rizikuoja patekti antiimigracinių, nacionalistinių ir prieš Europos Sąjungą nusiteikusių partijų atstovai, vyks ne tik Prancūzijoje, Vokietijoje, tačiau ir Nyderlanduose bei kitose ES šalyse.

„Laukia iššūkių pilni metai, ne tik dėl rinkimų, bet ir dėl oficialiai prasidėsiančio „Brexit“ proceso – išstojimas iš Europos Sąjungos, kuris bus labai didelis iššūkis. Šiuo atveju Europai reikės pademonstruoti vienybę, kiek tai bus įmanoma, kai pagrindinėse valstybėse didžiosiose valstybėse vyks svarbūs rinkimai, tai labai svarbus klausimas,“ – portalui tv3.lt teigė Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

Politologas taip pat pridūrė, kad šiuo metu matome „Trumpo“ fenomeną – kai visuomenės ieško alternatyvos dabartiniam politiniam elitui, – kuris yra labai stiprus toje pačioje Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose valstybėse.

Apie Europą apėmusį „Trumpo fenomeną“ užsiminė ir politologas Giedrius Česnakas. Pasak jo, netrukus mūsų laukia „pirmasis patikrinimas“ Vengrijoje (prezidento rinkimai), kur visuomenė parodys, ar ji pasiryžusi atmesti populistinį valdymą:

„Situacija Europoje yra pakankamai sudėtinga, pirmiausiai viskas prasidės Vengrijoje, kuri tam tikras indikatorius, kaip visuomenė reaguoja į praktinį tam tikrų populistinių partijų (Orbano) valdymą.

Akivaizdu, kad tie rezultatai gali duoti impulsą vienoms ar kitoms jėgoms Europoje. Politikams formuojantiems rinkimų programas, kampanijas tai bus lakmuso popierėlis, „Trumpo fenomenas“, kuris vis labiau įsigali.“

REKLAMA

L. Kojala pažymėjo ir pastaruoju metu išaugusį Europos vadovų tarybos vaidmenį, kurioje atsidūrus euroskeptikams, pasiekti bendrų sutarimų politiniais klausimais taptų itin sunku. „Susirinkę lyderiai spręsdavo tokias krizes, kaip Graikijos nemokumo problema, Ukraina, sankcijos Rusijai. Praktiškai visi svarbiausi sprendimai buvo priimami Europos vadovų taryboje. Tai galime tik įsivaizduoti, jeigu kol kas dar pavykdavo pasiekti konsensusą šiais klausimais, tačiau iš Vokietijos, Prancūzijos ar Nyderlandų atvykus euroskeptiškiems žmonėms, tai ES galėtų atsidurti tokioje paralyžiaus, neveiksnumo situacijoje, kuri pastūmėtų ir gilesnius svarstymus. Ne tik referendumų atskirose šalyse, bet ir apskritai – ES ateities,“ – pasakojo jis.

Susiskaldymas, kuris naudingas Rusijai

Bet kurio iš lyderiaujančių paskutinėse apklausose kandidatų į Prancūzijos prezidentus pergalė – būtų tai Francois Fillonas, ar Marine Le Pen – gegužę didina riziką suduoti smūgį ES sankcijų Maskvai politikai.

Vokietijos taip pat laukia daug iššūkių: ypač po paskutinių išpuolių Kalėdų mugėje, būtent imigracija bus esminė tema, apie kurią bus kalbama rinkimuose. A. Merkel, taip vadinamo Europos stabilumo garanto, pozicijos gali susilpnėti, pažymėjo politologas G. Česnakas.

O būtent šių šalių šiuo metu aktyviai palaikomos sankcijos Rusijai iš esmės ir yra pagrindinės atgrasymo nuo tolimesnės karinės agresijos Rytų Europoje pagrindas.

„Kai Prancūzijoje išrinks naują prezidentą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, greičiausiai, įgaus sąjungininką pačioje Europos širdyje,“ – rašo „The Wall Street Journal“ apžvalgininkas Matthew Daltonas.

Pasak G. Česnako, M. Le Pen ir jos ambicijos sukelti dar vieną žemės drebėjimą Europoje – „Frexit“, sudarytų sąlygas žemyne užsiimti išskirtinai ekonominiu bendradarbiavimu, o „nestabiliame pasaulyje tai, tikriausiai, nėra pats geriausias pasirinkimas“.

REKLAMA

Politologas L. Kojala išskyrė vieną svarbią galimos Rusijos įtakos liniją – rinkimus Vokietijoje. Šios šalies žiniasklaida, politikai ir ekspertai išskyrė prie metus įvykdytus programišių išpuolius prieš Bundestagą, o paaiškėjus Rusijos įtakai JAV rinkimams, vokiečius įbaugino ir galimas šios šalies rinkimų sistemos paveikimas.

„Kibernetinės atakos gali būti nukreiptos į A. Merkel ir tam tikra prasme gali būti bandoma atkartoti scenarijų, kuris, panašu, buvo pradėtas JAV, – pasakojo L. Kojala. – Tikrai vokiečiai yra sunerimę. Turėkime omenyje, kad tai yra valstybė, kuri laikosi pakankamai pragmatiškos pozicijos Rusijos atžvilgiu, tačiau ir ten dabar vyksta labai aktyvios įsilaužimų diskusijos“.

Rusija, o konkrečiai tai jos prezidentas Vladimiras Putinas, yra aiškiai įvardiję, kad derėtis Europoje jie norėtų su vieną ar dviem galingiausiomis valstybėmis, o ne šimtus milijonų gyventojų vienijančia politine sąjunga, kokia šiuo metu yra tapusi ES.

„Be abejo, kalbant plačiau, Rusijos tikslas visada buvo matyti labiau susiskaldžiusią Europą. Europą, kuri nekalba unisonu. Tokią Europą, kurioje ji atranda tam tikrų draugų įvairiuose politiniuose sluoksniuose. O dar geriau, jeigu ne opozicijoje, o pozicijoje. Tokia tikimybė gali virsti realybe. Matome, kad konsensusas Europos Sąjungos viduje yra pasiekiamas vis sudėtingiau. Kartais net ir be Rusijos veiksnio, bet tam tikra prasme tik tai skatinant“, tv3.lt pasakojo L. Kojala.

Lietuva ir besikeičianti Europa

Lietuvai ir visai Rytų Europai, su jos užsienio politika, pozicija Ukrainos ar sankcijų Rusijai klausimais, tiek abu šiuo metu Prancūzijoje lyderiaujantys kandidatai, ypač akivaizdžiai proklemliškai nusiteikusi M. Le Pen, tiek ir Rusijai draugiškai nusiteikę partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovai, nebūtų itin parankūs.


Rašyti komentarą...
P
Petras
2017-01-09 10:24:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
ES pradėjo byrėti ne iš gero valdymo ir byra toliau. Ar kuris ES valdininkas perspėjo Lietuvos valdančius ponus dėl ŽT pažeidimo skriaudžiant pensininkus? Panašu ir šiais metais nuo ES atsijungs dar kelios valstybės.
Atsakyti
0

Z
Zigmas
2017-01-09 13:51:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
niekas cia nebirtu jei ne keli bet , didziosios valstybes nekalba apie artimuju rytu problemas , kas sukure teroristines valstybes , kokiais pinigais tai buvo daroma , vikilyks pateike visus irodymus , slaptus pokalbius , prancuzija ja dabar susiskadziusi , voketijos gatves nesaugios vakarais , zmones terorizuojami , prievartaujamos moterys ir net vaikai , pabegeliai gauna didesnes ismokas nei dirbantys ir cia kalta rusija ???? . as manau , kad valdzia negirdi zmoniu o daro kazkokias pievas kurios naudingos amerikai ir ginklu gamintojams , trampas nieko nepakeis , cia reikia didelioms valstybems pasakyti gana daryti betvarke europoje
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų