europos sąjungos

Dėl Europos Sąjungos sankcijų paralyžiuotoje Kėdainių fosforo trąšų įmonėje „Lifosa“ baigiamos naudoti žaliavos ir gamyba sustos balandžio 10-ąją. Įmonė dar bando susitarti su Lietuvos valdžia, kad ši leistų veikti, mat „Lifosos“ savininkas Rusijos oligarchas Melničenka po sankcijų suskubo žmonai perleisti savas akcijas. Tačiau kol kas Lietuvos Vyriausybė sprendimų nepateikia. Kėdainių pašonėje dar rūksta įmonės „Lifosa“ kaminai, čia gaminamos ir trąšos.

Interneto laisvė neabejotinai suteikia mums labai daug patogumų. Galimybes nevaržomai ieškoti bei greitai gauti informaciją, mokytis, žiūrėti naujausius, pasaulinį pripažinimą turinčius filmus, pirkti, parduoti ar tiesiog pramogauti interneto erdvėje. Tačiau šalia visų interneto suteikiamų patogumų yra ir ne tokių patogių dalykų.

Trijų draugių įkurtas tvarios mados prekės ženklas kuria darbo vietas moterims šalies regionuose. „The Knotty Ones“ šiuo metu bendradarbiauja su 50 mezgėjų, kurios ne tik gavo galimybę išlaikyti savo šeimas, bet ir įgyvendinti svajones. Viena iš „The Knotty Ones“ prekės ženklo įkūrėjų Sandra Pangonytė pasakoja, kad pirmiausiai gimė idėja kurti stambaus rašto produktus, kurių fiziškai mašinos negali atlikti. „Tada pradėjome ieškoti mezgėjų be specialios intencijos įdarbinti regionų moteris.

Po antradienį įvykusių taikos derybų tarp Ukrainos ir Rusijos, pastebima, kad okupantai atitraukia dalį savo karinių pajėgų iš tam tikrų teritorijų. Visgi perspėjama, kad tai nereiškia, jog Rusija nutrauks karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje.

Rusijos karinių laivų įgulos ruošiasi smogti raketomis, pranešė Ukrainos šalies gynybos ministerija.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:54 | Kibernetinė ataka prieš telekomunikacijos bendrovę Ukraina patyrė didelę kibernetinę ataką, o pagrindiniu taikiniu tapo telekomunikacijų paslaugų teikėja „Ukrtelecom“. Visgi tvirtinama, kad situacija buvo neutralizuota ir dedamos visos pastangos, kad paslaugos būtų atnaujintos.

Vladimiras Putinas jau skaičiuoja nemažus savo komandos nuostolius – 15 jos narių, įvairių generolų ir kitų aukšto rango karininkų jau žuvo. Tačiau keletas galingų žmonių valdžioje vis dar išlieka. Pranešama, jog Rusijos prezidentas jau žvalgosi savo komandoje, ieškodamas, kam suversti kaltę dėl per 72 valandas, kaip buvo numatyta, nepasibaigusio karo. Tie Putino komandos nariai, kurie dar nespėjo su juo susipykti ar žūti, savo rankose turi nemažai galios.

Gavėnia ritasi į antrą pusę, o kartu su ja laukdami Velykų persiritame į vasaros laiką. Laikrodžius naktį iš šeštadienio į sekmadienį suksime vIena valanda į priekį. Europos Komisija dar prieš ketverius metus Europos Sąjungos narėms siūlė atsisakyti laiko sukinėjimo, tačiau bendros nuomonės, kokį laiką palikti – nėra, ir, panašu, greitai nebus. Artėjant vidudieniui, Katedros aikštėje ramybe kartu su savo pusantrų mažyliu mėgaujasi vilnietė Agnė.

Lenkijoje viešintis JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį susitiko su dviem Ukrainos ministrais, skelbia Sky News. Joe Bidenas ir JAV užsienio reikalų ir gynybos ministrai Antony Blinken ir Lloyd Austin pirmą kartą susitiko su Ukrainos kolegomis, kad aptartų, kaip „sustiprinti Ukrainos gebėjimą atremti Rusijos agresiją“. Susitikime Lenkijoje dalyvavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba ir gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. J. Bideno vizitas Lenkijoje tęsiasi.

31-oji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Kol JAV prezidentas lankosi Lenkijoje, Rusijos pajėgos nusitaikė į Ukrainos Vakarus. Raketos smenga į Lvivo miestą – tai galima suprasti kaip Rusijos grasinimą Joe Bidenui. JAV vadovas, viešėdamas Lenkijoje, pavadino Vladimirą Putiną „skerdiku“. Nustatyta, kad raketos į Lvivą paleistos iš Rusijos okupuoto Krymo teritorijos.

Ar žinote, kad be automobilio, kompiuterio, be pinigų, netgi be mobiliojo telefono galima išgyventi. O štai be oro ir vandens vargu ar įmanoma. Lygiai taip pat kaip ir be dirvožemio. Tie keliasdešimt centimetrų žemės – didžiausias mūsų turtas, sudarantis sąlygas visai gyvybei mūsų žemėje. Tačiau dirvožemiui šiandien reikia pagalbos ir apie tai papasakos Įdomioji pamoka „Kaip elgiuos? Ogi tvariai!“, kuri kovo 28-31 d. kviečia 3-4 klasių moksleivius patyrinėti didžiausią mūsų turtą.

Rusijos kariuomenės vadas penktadienį patvirtino, kad Rusijos kariuomenė sutelks didžiausias karines pajėgas Rytų Ukrainos Donbaso regione siekiant „visiško išlaisvinimo“.  Svarbiausi penktadienio įvykiai: 23:31 | Evakuacija iš Ukrainos miestų  Penktadienį iš Ukrainos miestų humanitariniais koridoriais iš viso buvo evakuota 7 tūkst. 331 žmogus, pranešė aukšto rango Ukrainos pareigūnas. Ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk sakė, kad 2 tūkst.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės ketvirtadienį viršūnių susitikimuose Briuselyje didino spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, perspėdamos Maskvą, jog kuo ilgiau tęsis karas, tuo brangiau jis jai kainuos. Vašingtonas pristatė naujas sankcijas Rusijos įstatymų leidėjams ir gynybos bendrovėms, taip pat aptarė Didžiojo septyneto (G-7) pastangas suspenduoti Rusijos narystę tarptautinėse organizacijose bei įšaldyti jos aukso rezervą.

Europos Sąjungos šalių lyderiai ketvirtadienį prasidėjusiame viršūnių susitikime, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Rusijos karui Ukrainoje, dar vienai dvejų su puse metų kadencijai perrinko Charles'į Michelį (Šarlį Mišelį) Europos Vadovų Tarybos pirmininku. Jo naujas mandatas prasidės birželio 1 dieną, pasibaigus dabartinei kadencijai, ir tęsis iki 2024 metų lapkričio 30 dienos, sakoma EVT pareiškime.

Energetinės priklausomybės mažinimas – geriausias būdas nubausti Ukrainą užpuolusią Rusiją, prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį ketvirtadienį žurnalistams sakė prezidentas Gitanas Nausėda. „Sumažinta priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių yra geriausias būdas nubausti šią šalį už baisią agresiją prieš Ukrainą, – teigė Lietuvos vadovas. – Tai yra mūsų pareiga.

Vis dažniau kalbama, kad pasaulį ištiks maisto krizė. Tai, kad mūsų parduotuvėse neliko druskos, kitų ilgai negendančių maisto prekių, tikrai nėra joks to įrodymas. Prekybininkai neneigia, kad kai kurių prekių tiekimas stringa, bet bent jau kol kas nemato pagrindo nerimauti – maisto prekių tikrai užtenka. „Prasidėjus karui Ukrainoje padaugėjo ilgo galiojimo prekių pardavimų. Išaugo bakalėjos prekių - konservų, cukraus, kruopų, druskos pardavimas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad Lietuvos pasienyje su Baltarusija jau yra nutiesta apie 300 km koncertinos. Tvoros tiesimo darbai turėtų būti baigti iki rugsėjo. Apie tai ministrė parašė savo Facebook paskyroje. „Ir per vienerius metus galima padaryti tai, ko nebuvo padaryta per 30 metų. Fizinio barjero statyba Baltarusijos pasienyje sparčiai juda į priekį. Darbai turėtų būti baigti, kaip ir planuota – iki rugsėjo.

Pasaulio labiausiai išsivysčiusias ekonomikas vienijantis Didysis septynetas (G-7) ragina tarptautines organizacijas peržiūrėti savo ryšius su Rusija, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), prižiūrinti Europos Sąjungos finansinių sankcijų, įvestų reaguojant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, įgyvendinimą Lietuvoje, įspėja, kad vykdyti ES sankcijas Lietuvoje yra privaloma kiekvienam ekonominę veiklą vykdančiam subjektui, finansų įstaigai ar organizacijai. Už tarptautinių sankcijų pažeidimą (nevykdymą) gali būti skiriamos baudos, rašoma pranešime spaudai.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį atskrido į Briuselį dalyvauti virtinėje skubiai sušauktų susitikimų su Europos, Didžiojo septyneto (G-7) ir NATO šalių lyderiais, per kuriuos bus susitelkta į Rusijos invaziją Ukrainoje, parodė naujienų televizija CNN. J. Bidenas, siekiantis sutelkti vieningą Vašingtono sąjungininkų atsaką Maskvai, ketvirtadienį dalyvaus NATO, Europos Sąjungos ir G-7 viršūnių susitikimuose, o penktadienį ir šeštadienį lankysis Lenkijoje.

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas trečiadienį pareiškė, kad naujos Vakarų sankcijos bus paskelbtos Rusijos politiniams veikėjams ir prezidentui Vladimirui Putinui artimam turtingam elitui – oligarchams. „Mes, Jungtinės Valstijos, rytoj paskelbsime sankcijų paketą, susijusį su politiniais veikėjais, oligarchais.

Prancūzijos teisėsauga areštavo dvi prabangias jachtas, priklausančias vienam įtakingiausių Rusijos verslininkų, Vakarų vyriausybėms tęsiant pastangas areštuoti prezidento Vladimiro Putino bendražygių turtą dėl Kremliaus surengtos invazijos į Ukrainą. Kaip naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis prancūzų vyriausybėje, kovo 16 dieną Viduržemio jūros Kanų kurorte buvo areštuotas „Little Bear“ – 17 metrų ilgio laivas, kurio vertė siekia 20 mln. eurų.

Rusijos prezidentui pareiškus, kad mokėjimai už Europos Sąjungai (ES) tiekiamas koncerno „Gazprom“ dujas bus priimami tik rubliais, Lietuvos ekonomistai tai vertina kaip Kremliaus pastangas dirbtinai gelbėti istorines žemumas pasiekusią valiutą. Pasak jų, toks Rusijos sprendimas dar labiau paskatins ES valstybes ieškoti alternatyvių dujų tiekimo šaltinių.

Nuo gegužės pradėjus veikti Lietuvos ir Lenkijos magistraliniam dujotiekiui (GIPL),  kaimyninei valstybei dujas bus galima tiekti iš Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo, sako jo operatorės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį išvyko į Europą, siekdamas sustiprinti Vakarų vienybę ir sugriežtinti precedento neturinčias sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir brutalaus bandymo sugriauti jėgų pusiausvyrą po Šaltojo karo. J. Bidenas lipdamas į sraigtasparnį „Marine One“ prie Baltųjų rūmų žurnalistams pabrėžė Rytų Europoje kilusios krizės rimtumą ir perspėjo, kad mato „realią grėsmę“, jog Rusija gali panaudoti cheminį ginklą Ukrainoje.

Per Rusijos vykdomą invaziją Ukrainoje iš šalies pabėgo daugiau nei 3,6 mln. žmonių, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos, perspėdamos, kad užsitęsęs beveik mėnesį trunkantis karas sugriaus dar milijonų žmonių gyvenimus. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) informavo, kad iki trečiadienio iš Ukrainos jau pasitraukė 3 626 546 žmonės. Vien per praėjusią parą šalį paliko 69 301 žmogus.

Europos Komisija (EK) pasiūlė priemones, kuriomis siekiama užtikrinti Europos Sąjungos aprūpinimą gamtinėmis dujomis Rusijos karo prieš Ukrainą ir pernai rudenį prasidėjusios energetikos krizės sąlygomis. Tai – siūlymai dėl ES bendro gamtinių dujų pirkimo bei įpareigojimo požeminių dujų saugyklų operatoriams dėl privalomo jų užpildymo minimumo.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, jog Rusijos ir Baltarusijos krovinių,  gabenamų Europos Sąjungos (ES) automobilių keliais bei jūromis, embargas turi apimti ne tik Baltijos šalis ir Lenkiją, bet ir visą ES, todėl sprendimas dėl jo turi būti priimtas „europiniu lygiu“. „Jeigu tai padarytų viena ar kelios valstybės – tai sukurtų arbitražo galimybę, galimybę važiuoti per kitur – nebūtų poveikio“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė ministras.

Serbija atmeta Lietuvos raginimą nubausti šalis, atsisakančias prisijungti prie Ukrainą užpuolusiai Rusijai taikomų sankcijų, įskaitant ir narystės Europos Sąjungoje siekiančią Balkanų valstybę. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį paragino pasiųsti „aiškią žinią“ visoms valstybėms, svarstančioms suteikti galimybę Rusijai apeiti Vakarų sankcijas, jog jos pačios gali būti nubaustos.

Latvijos komercinio banko „Baltic International Bank“ (BIB) kontrolinio akcijų paketo savininkai – Valerijus ir Vilorijus Belokoniai – susitarė su JAE šeichu Sheikhu Hamadu bin Khalifa bin Mohammed al Nahyanu (Chamadu bon Chalifa bin Muchamadu al Nachaihanu) dėl šių akcijų pardavimo, jis taps pagrindiniu banko akcininku, pranešė BIB. Sandorį numatyta užbaigti sulaukus Europos Centrinio Banko ir Latvijos bankų priežiūros tarnybos (Finansų ir kapitalo rinkos komisijos) pritarimų.

Rusijos žiaurumas nesiliauja. Ir toliau taikomasi į civilinius objektus, vėlai sekmadienį buvo apšaudytas didžiulis prekybos centras. Ataka nusinešė bent aštuonias gyvybes. Vis dėlto Rusija ir toliau laikosi savo propagandos – skelbia, kad Ukraina prekybos centrą neva naudojo raketų perkrovimui. Vėlai sekmadienį rusų pajėgos apšaudė prekybos centrą „Retroville“. Nugriaudėjo vienas didžiulis sprogimas ir keletas mažesnių, griuvėsiuose kilo gaisras. Į dangų pakilo didžiulis dūmų stulpas.

Pirmadienį Vilniuje susitikę Lietuvos ir Nyderlandų ministrai pirmininkai Ingrida Šimonytė ir Markas Rutte (Markas Riutė) aptarė Vakarų paramą Rusijos užpultai Ukrainai, tolesnes sankcijas agresorėms bei saugumo situaciją. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, I. Šimonytė akcentavo, kad būtina toliau visais įmanomais būdais remti Ukrainą, kovojančią ne tik už savo nepriklausomybę, bet ir visos Europos taiką bei stabilumą.

Rusijos karinės pajėgos smogė pietų Ukrainos Mykolajivo miesto gynėjams. Dramatiškai su gausiomis Rusijos pajėgomis besikaunančius Ukrainos karius raketos užklupo miegančius. Pranešama, kad per išpuolį galėjo žūti 40 – 100 karių, tikslus skaičius dar nustatinėjamas.

Prezidentui Gitanui Nausėdai sukritikavus Vyriausybę dėl antiinfliacinių priemonių diegimo, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė pristatys kompleksines priemones. Ji atkerta, kad prezidentas Vyriausybę kritikuoja jau ne pirmą kartą ir, tikriausiai, pavargo nuo užsienio politikos. G. Nausėda šią savaitę sukritikavo Vyriausybę dėl vangumo ir abejingumo diegiant antiinfliacines priemones.

Vyriausybė trečiadienį pritarė vaiko priežiūros, darbo ir šeimos pareigų derinimo pokyčiams. Jei pokyčiams pritars Seimas, nuo rugpjūčio keisis atostogų vaikui prižiūrėti tvarka, atsiras naujas išmokų modelis, atsirastų galimybė dirbti atostogų metu, mažėtų stažas, reikalingas tėvystės išmokai gauti bei tėvų lauktų lankstesnės darbo sąlygos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad įvykiai Ukrainoje atvėrė akis, jog su brutalia jėga tartis neįmanoma – jai reikia prieš pastatyti jėgą. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Čmilytė-Nielsen: Ukraina atvėrė akis Seimo pirmininkė teigė, kad Seimo laukia daug neatidėliotinų darbų, o ir sesiją Seimas pradeda ypatingą dieną – kovo 11-osios išvakarėse.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu Lietuva yra gražiausia, kokia galėtų būti. Premjerė pastebi, kad karo Ukrainoje akivaizdoje lietuviai susivienijo kaip niekad, o stebint susivienijantį pasaulį, panašu, jog vyksta galutinis išsivadavimas iš sovietinio totalitarizmo. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad karo akivaizdoje Lietuva turi dirbti dviem kryptimis. Pirma, reikia padėti su Rusijos agresija susidūrusiai Ukrainai, o antra, reikia rūpintis Lietuvos saugumu. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Nausėda: reikia dirbti dviem kryptimis Prezidentas G. Nausėda sveikino į pavasario sesiją susirinkusius parlamentarus. Vis dėto sesija Seimo narių laukia kitokia.

Rusijos karinės pajėgos toliau demonstruoja savo žiaurumą – apšaudė civilių automobilį, žmonių evakuacijos metu tęsė atakas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00.09 | G. Schroederis atvyko į Maskvą siekti taikos Ukrainoje Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kaip skelbiama, ketvirtadienį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir mėgino įtikinti Rusijos lyderį baigti invaziją į Ukrainą.

Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Vyriausybė siūlo Seimui Lietuvoje nepaprastąją padėtį pratęsti iki balandžio 20-osios vidurnakčio ir tuo laikotarpiu drausti visų Rusijos bei Baltarusijos kontroliuojamų programų transliacijas, taip pat numatyta galimybė riboti lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą. „Ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ji žymiai padidėjo, nes atsirado naujų grėsmių.

Tęsiantis Rusijos agresijai Ukrainoje visas pasaulis reiškia palaikymą užpultai šaliai bei padeda visais įmanomais būdais. Jausdami palaikymą ir norėdami praskaidrinti žmonių niūrias mintis, Ukrainos miestų gatvių stenduose atsirado skambios iškabos. Vienoje jų - žinutė Rusijai: „Putinas pralošė. Visas pasaulis su mumis.“ Taip pat stendus puošė ir kultine fraze tapusi „Русский военный корабль, иди нах * й!“ (Russkij korabl idi n*****). Kuri gimė prasidėjus karui.

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT turėtų būti atjunga ne tik Rusija, bet ir Baltarusija. Ministrė pirmininkė pabrėžia, kad ir Baltarusija yra karo dalis. Apie tai premjerė kalbėjo sekmadienį surengtoje spaudos konferencijoje. Premjerė pabrėžia, kad Lietuvos pozicija visad buvo tokia, kad Lietuva yra už plačiausias sankcijas atjungiant institucijas nuo SWIFT. „Institucijos yra SWIFT dalis, ne valstybės.

Kariniam konfliktui tarp Rusijos ir Ukrainos aštrėjant, Lietuvos gyventojai suskubo rūpintis asmens tapatybės dokumentais. Migracijos departamentas sako, kad žmonės plūsta dokumentus pasikeisti. Portalo tv3.lt skaitytojų užfiksuotuose kadruose matyti, kad Migracijos departamentas Vilniuje penktadienį sulaukė tikro gyventojų antplūdžio. Nuotraukoje matyti pilna patalpa laukiančių žmonių. Skaitytojai stebisi tokiu užplūdusių žmonių kiekiu ir svarsto, ar tai negali būti susiję su karu Ukrainoje.

Ukrainoje jau antrą dieną tęsiasi Rusijos pradėta plataus masto karinė ataka, per kurią bombarduojami ir apšaudomi didžiausi šalies miestai, įskaitant ir sostinę Kijevą. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai chronologine seka pateikia svarbiausius karo įvykius. Penktadienis ► Nuo ankstaus ryto Kijeve buvo girdėti sprogimai. Pranešta apie atakas sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis.

Sandėliavimas atlieka svarbų vaidmenį įmonės veikloje, kuri užsiima fizinių daiktų prekyba. Kai sandėliai yra įkurti strategiškai patogiose vietose, prekes patogu surinkti ir greitai paskirstyti po visą regioną. Visgi plečiantis verslui, prekiaujant prekėmis ne vienoje šalyje, atsiranda poreikis turėti daugiau arba didesnės kvadratūros sandėlių. Tačiau kylančios nekilnojamojo turto kainos dažnai gąsdina ir ne visos įmonės yra pasiruošusios mokėti tokius pinigus už didesnę sandėliavimo vietą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltarusijos ir Rusijos sprendimas tęsti karines pratybas bei šių šalių pajėgų judėjimas „reikalauja imtis papildomų atgrasymo ir saugumo stiprinimo priemonių Lietuvoje ir visame rytiniame NATO flange“. Apie tai G. Nausėda sekmadienio vakarą parašė savo „Facebook“ paskyroje.

Bosnijos serbų siekiui atsiskirti keliant nuogąstavimus, kad vėl gali kilti konfliktas tarp bendruomenių, Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sekmadienį  išreiškė susirūpinimą dėl politinės padėties Bosnijoje. „Padėtis Bosnijoje kelia kaip niekad daug nerimo, ji niekada nebuvo lengva, tačiau dabartinės išcentrinės tendencijos tikrai kelia didelį nerimą“, – sakė jis. Miuncheno saugumo konferencijoje.

Baltarusijai paskelbus, kad kartu su Rusija vykdomos karinės pratybos nesibaigs, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, jog tai yra aiškus pasirengimas pulti Ukrainą. Apie tai ministras paraė savo „Twitter“ paskyroje. „Rusijos kariai lieka Baltarusijoje, taip pažeisdami garantijas pasitraukti. Tai aiškus pasiruošimas atakuoti Ukrainą link Kijevo ir ateinanti Baltarusijos ankesija“, – rašė G. Landsbergis.

Vilniuje Už 7 mln. eurų bus kuriama nauja viešojo transporto bilietų sistema. Kaip pirmadienį informavo Vilniaus savivaldybė, vasario 11-ąją įsigaliojo sutartis su konkursą laimėjusia Estijos įmone „Ridango“, jau įdiegusia e.bilieto sistemas, įskaitant techninę ir programinę įrangą, Klaipėdos, Kijevo ir Tartu viešajame transporte.

Jei Vladimiro Putino nesustabdysime, jis gali taikytis į Baltijos šalis, sako Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. Apie tai ji kalbėjo dienraščiui „Mail On Sunday“. „Turime sustabdyti Putiną, nes jis nesustos su Ukraina“, – kalbėjo L. Truss. Pasak jos, V. Putinas gali kesintis aneksuoti daugiau buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų. „Baltijos šalys yra rizikoje. Vakarų Balkanai taip pat“, – sakė L. Truss.