m. le

Prieš 20 metų Rusijoje į valdžią atėjo Vladimiras Putinas. Nuo tol jis vadovauja šiai šaliai nuolat demonstruodamas didžiules ambicijas. Tiesa, susimokėti už tai skaudžią kainą tenka jos gyventojams. Vladimirą Putiną prieš 20 metų B. Jelcinas pristatė kaip Rusijai būtinų reformų garantą. Jau po pirmųjų kelių valdymo metų reformų ir valdžios uzurpavimo santykis pradėjo stipriai keistis pirmųjų nenaudai.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen ketvirtadienį išreiškė pasipiktinimą dėl teismo jai skirtos psichiatrinės ekspertizės už tai, kad viename socialiniame tinkle paskelbė kelias džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ įvykdytų nužudymų nuotraukas. Šias šiurpias nuotraukas tinkle „Twitter“ ji paskelbė 2015 metų gegužę, praėjus kelioms savaitėms po to, kai per IS džihadistų atakas Paryžiuje žuvo 130 žmonių.

Prancūzų kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen (Marin Le Pen) ketvirtadienį buvo pateikti kaltinimai dėl socialiniame tinkle „Twitter“ politikės paskelbtų džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) padarytų žiaurių nusikaltimų nuotraukų, pranešė prokurorai. Kaltinimus M. Le Pen pateikė teisėjas iš Nantero miesto, esančio netoli Paryžiaus. Lapkritį Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja panaikino kraštutinių dešiniųjų lyderės teisinę neliečiamybę.

Praėjusią savaitę JAV nacionalinė žvalgyba įvardijo Rusijos strateginius tikslus Ukrainoje. Paviešintoje ataskaitoje yra kalbama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tikriausiai, toliau tęs Kijevo spaudimą, įskaitant ir Donbaso smogikus. Pasak leidinyje „Apostrofa“ cituojamo rusų politologo Dmitrijaus Oreškino, Kremlius jau pralaimėjo Ukrainoje, ir šiuo metu yra atsidūręs sudėtingoje situacijoje.

Visiška Emmanuelio Macrono pergalė sekmadienio rinkimuose daugeliui tapo Rusijos pralaimėjimo simboliu, kurios kišimasis į kelis prieš tai Vakaruose vykusius rinkimus rodė niūrią ES ir demokratijos visame pasaulyje ateitį, rašoma „The Daily Beast“. Tačiau kai kurie nerimąstingi požymiai leidžia teigti, kad Rusijos kova dėl įtakos artimiausiu metu nesibaigs ir visa tai dar turi perspektyvų tęstis ne tik Prancūzijoje, tačiau ir visuose Vakaruose.

Hillary Clinton dalį kaltės, kodėl ji patyrė pralaimėjimą, perkelia ant „rusų Wikileaks“, kuris „pasėjo abejonę“ jos potencialių šalininkų protuose ir „išgąsdino juos“. Tačiau tas pats ginklų arsenalas – internetiniai botai, „fake news“ ir programišių išpuoliai – buvo panaudoti ir prieš Emmanuelį Macroną, o jis vis tiek nugalėjo prezidento rinkimuose, surinkęs du trečdalius rinkėjų, rašoma „Bloomberg“. Balandžio pabaigoje atlikto Oksfordo universiteto ekspertų tyrimo rezultatai atskleidė, kad „ž...

Sekmadienį Prancūzija pirmoji iš didžiųjų Vakarų valstybių atmetė tradicinių, centro dešiniųjų ar kairiųjų partijų, kurios dominavo Europos politikoje po Antrojo pasaulinio karo, atstovus. Nei Emmanuelis Macronas, nei Marine Le Pen – du kandidatai, laimėję pirmąjį balsavimo turą Prancūzijos prezidento rinkimuose, – nėra siejami su senosiomis kairės ar dešinės partijomis.

Kraštutinių dešiniųjų partijų Europoje ekspertas Antonas Šechovcovas Prancūzų leidiniui „Le Monde“ pasakojo, kad europiečių ultranacionalistinių partijų, tokių kaip „Nacionalinis frontas“ Prancūzijoje, patriotizmas yra tik masalas, nes iš tiesų jos visos paklūsta Kremliui. Belgijos neofašistų 80-ųjų epochos ideologas Jeanas-Françoisas Thiriartas siūlė įkurti eurosovietinę imperiją – fašistinę-komunistinę supervalstybę nuo Vladivostoko iki Dublino.

2016-ieji jau pribloškė tikinčiuosius amžinai stabilia pasaulio santvarkos idėja – „babyboomerių“ kartos britai nubalsavo už „Brexit“, analogiškai JAV rinkėjai pasirinko valdančiuosius ir privilegijuotuosius pažaboti pažadėjusį politikos išsišokėlį Donaldą Trumpą. Iššūkiai ir alternatyvų paieškos Tačiau šie metai žada ne ką mažiau galimų sukrėtimų – rinkimai vyks nuo pabėgėlių antplūdžio kenčiančios Europos „širdyje“, šalyse, kurių išbalansavimas galėtų pakirsti visos ES ateitį.