rytų europoje

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažadėjo asmeninį prioritetinį dėmesį Aljanso rytinio sparno stiprinimui, sako Lietuvos prezidentas. Po neeilinio NATO viršūnių susitikimo Briuselyje Gitanas Nausėda žurnalistams teigė, kad pavyko pasiekti įsipareigojimo, jog dar iki susitikimo Madride birželį bus imtasi žingsnių stiprinti NATO sienų apsaugą Rytų Europoje.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas stiprina savo pajėgų Rytų Europoje cheminę ir branduolinę apsaugą, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį apkaltino su Ukraina besiribojančią NATO narę Lenkiją eskaluojant padėtį Rytų Europoje, Varšuvai išsiuntus 45 rusų diplomatus dėl įtariamo šnipinėjimo. „Varšuva pasirinko pavojingos eskalacijos kelią regione, remdamasi ne nacionaliniais interesais, o NATO gairėmis, kurios grindžiamos atviru rusofobiškumu, pakeltu iki oficialios politikos lygio“, – teigiama ministerijos pareiškime.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį išvyko į Europą, siekdamas sustiprinti Vakarų vienybę ir sugriežtinti precedento neturinčias sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir brutalaus bandymo sugriauti jėgų pusiausvyrą po Šaltojo karo. J. Bidenas lipdamas į sraigtasparnį „Marine One“ prie Baltųjų rūmų žurnalistams pabrėžė Rytų Europoje kilusios krizės rimtumą ir perspėjo, kad mato „realią grėsmę“, jog Rusija gali panaudoti cheminį ginklą Ukrainoje.

„Protu Rusijos nesuprasi“ – sako skambi ir dažnai vartojama rusiška frazė. Galbūt būtent dėl to Rytų Europos regione kylant įtampai, net iškiliausiems ekspertams sunku prognozuoti, ko artimiausiu metu galima tikėtis iš Kremliaus – ar situacija pasieks invaziją į Ukrainą.

Lietuva mato Singapūrą kaip patikimą tarpininką žengiant į Pietryčių Azijos rinkas, sako šioje šalyje su verslo atstovais pirmadienį viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.   Kaip pranešė ministerija, šio darbo vizito tikslas – gilinti politinį dialogą, plėtoti dvišalius ryšius, ypač ekonominius, su viena svarbiausių partnerių Azijoje.

Karo Europoje pavojus šiuo metu yra daug didesnis nei buvo pastaruosius 30 metų, ketvirtadienį sakė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas, Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau). „Atrodo, kad karo ESBO regione rizika šiuo metu didesnė nei bet kada per pastaruosius 30 metų“, – pareiškė Z. Rau prasidedant šios organizacijos Nuolatinės tarybos posėdžiui. „Šiuo metu šalys narės susiduria su įvairiais iššūkiais taikai ir saugumui.

NATO plėtra į buvusias Sovietų Sąjungos respublikas Rusijai yra gyvybės ir mirties klausimas, sekmadienį pareiškė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. „Pastaruosius du dešimtmečius [ar], turbūt, dar ilgiau mus metodiškai apgaudinėdavo ir dėl šios apgaulės atsidūrėme situacijoje, kai iškilo grėsmė mūsų saugumui. Tolesnio tokio paties apgaudinėjimo grėsmė. Ir politinės, ir karinės NATO infrastruktūros tolesnės ekspansijos mūsų sienų link grėsmė.

Rusija neturi jokios teisės nurodinėti NATO partnerėms, sako pirmojo užsienio vizito į Lietuvą atvykusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht), reaguodama į Maskvos šią savaitę paskelbtus reikalavimus dėl Aljanso plėtros ir aktyvumo Vidurio ir Rytų Europoje. „Turime aiškiai pasakyti Rusijai, kad ji neturi jokios teisės nurodinėti NATO partnerėms, kaip jos turėtų elgtis.