Vyras teigė, kad tą dieną bandė susideginti, nes buvo palūžęs dėl patiriamų patyčių. Esą iš jo šaipėsi tiek pareigūnai, tiek nuteistieji.
Pirmosios instancijos teismas Kasparą pripažintas kaltu už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis kalėjime sukėlė gaisrą ir apgadino įstaigos turtą.
Padegė drabužius kameroje
Bylos duomenimis, 2024 m. rugpjūčio 17 d. apie 17.40 val. Kasparas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjime, būdamas kameroje, tyčia padegė plastikinėje dėžėje buvusius savo drabužius.
Liepsnos išplito greitai. Buvo apgadintas dieninio apšvietimo LED šviestuvas, plastikinė dėžė, o nuo dūmų aprūko kameros sienos bei lubos. Lietuvos kalėjimų tarnybai buvo padaryta 54 eurų turtinė žala.
Teismas konstatavo, kad nuteistasis savo veiksmais sugadino svetimą valstybės turtą visuotinai pavojingu būdu, todėl vyras sulaukė griežto nuosprendžio.
Liko ilgi metai kalėjimo
Pirmosios instancijos teismas Kasparui paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vėliau, taikant įstatymo nuostatą dėl prisipažinimo, ši bausmė buvo sumažinta trečdaliu – iki 1 metų.
Vadovaujantis bendrinimo taisyklėmis, prie ankstesniu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 6 metų 9 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta dalis naujosios bausmės.
Galutinai Kasparui paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2025 m. balandžio 24-sios.
Nuteistasis: „Patyriau patyčias ir kankinimus“
Apeliaciniame skunde Kasparas prašė sumažinti jam paskirtą bausmę dar puse metų ir įpareigoti įstaigą grąžinti jo daiktus, kurie buvo paimti kaip įrodymai.
Nuteistasis tvirtino, kad buvo nuteistas per griežtai. Jo nusikalstamą elgesį esą paskatino nuolatinės patyčios ir prievarta iš pareigūnų bei kitų kalinių.
„Įvykio dieną bandžiau susideginti, nes nebegalėjau pakęsti patyčių. Pats užgesinau ugnį ir atlyginu padarytą žalą“, – rašė jis apeliaciniame skunde.
Vyras taip pat nurodė, kad po gaisro buvo sumuštas ir neteko asmeninių daiktų, tarp jų ir šeimos nuotraukų.
Jo teigimu, kalėjimo aplinkoje jis buvo sekamas ir kankinamas elektromagnetinėmis įkrovomis per elektros lizdus: „Esu tikras, kad man įdiegta mikroschema. Mane verčia keistis informacija, nes mano, jog žinau, ką daro kiti“, – teisme aiškino vyras.
Atsižvelgė tik į vieną prašymą
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Kasparą įvardijo kaip recidyvistą. Todėl ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo pašalinta iš nuosprendžio.
Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad plastikinėje dėžėje esantys apdegę drabužiai, saugomi kalėjimo tarnybos patalpose, po nuosprendžio įsiteisėjimo turi būti grąžinti nuteistajam.
Tačiau kiti Kasparo skundo argumentai, tarp jų – dėl tariamų sekimų, kankinimų ir psichologinio poveikio – nebuvo pripažinti pagrįstais. Todėl teismas nurodė, kad likusi Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo nuo jo paskelbimo dienos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!

