Apie A. Radkevičiaus išdavimą nekalbėjo ir į Vilnių atvykęs Ukrainos generalinis prokuroras – išgirdęs klausimą, jis tik pasakė, ko pats norėtų iš lietuvių.
Po kelių mėnesių, Sausio 13-ąją, vėl liepsnos laužai, pagerbsime žuvusius, o politikai tradiciškai sakys jausmingas kalbas apie sovietų agresiją ir tautos pergalę dėl laisvės.
„Tankai, brutali fizinė jėga nenugalėjo. Nugalėjo žmonių valia, noras būti laisvais“, – sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Teisingumas atidėtas ateičiai
Tačiau klausimas, ar tokie politikų žodžiai nėra apsimestiniai – Lietuva iki šiol nedrįsta prašyti Ukrainos išduoti Sausio 13-osios byloje nuteisto A. Radkevičiaus. Per sovietų puolimą jam buvo 23-eji – jis tarnavo sovietų kariuomenėje ir vairavo tanką, atvykusį prie Spaudos rūmų. Pakeliui sukėlė avariją, per kurią sunkiai sužeistas vyras iš Panevėžio.
A. Radkevičių Lietuvos teismai už akių nuteisė už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Nuosprendžius jis skundė, bet prieš 2 metus Aukščiausiasis Teismas paliko galioti 1,5 metų laisvės atėmimo bausmę.
Nors prie Generalinės prokuratūros plevėsuoja ukrainietiška vėliava, Lietuva iki šiol neprašo Ukrainos išduoti A. Radkevičiaus. Net ir praėjusią savaitę į Vilnių atvykus Ukrainos generaliniam prokurorui, toks prašymas neišsakytas – esą „tam dabar ne laikas“.
„Atsakysiu taip: šis klausimas – ateities klausimas. Ir po spaudos konferencijos mes jį būtinai aptarsime“, – sakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
TV3 žinioms prokuratūra nepatikslino, ar pažadas aptarti šį klausimą buvo įvykdytas. Ukrainos generalinis prokuroras, išgirdęs klausimą, vietoje pažado padėti tik išsakė savo norą.
„Turime Ukrainos pilietį, kuris yra Lietuvos teritorijoje ir padarė valstybės išdavystę Rusijos labui. Mes taip pat prašysime, kad jis būtų išduotas Ukrainai“, – sakė Ruslanas Kravčenko.
Panašu, kad mūsų politikams svarbios tik proginės kalbos – klausimas dėl A. Radkevičiaus mažai kam žinomas.
„Aš dabar tiksliai nepasakysiu, nes reikia daugiau sužinoti iš mūsų teismuose dalyvaujančios grupės, kokie veiksmai atliekami, bet toks buvo Lietuvos reikalavimas ir, tikriausiai, jį reikia pratęsti“, – kalbėjo teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
Atsainus politikų požiūris
TV3 žinios klausė ir prezidentūros, ar gerais santykiais su Volodymyru Zelenskiu besigiriantis Gitanas Nausėda kelia šį klausimą. Paaiškėjo, kad ne.
„Nė vienas žmogus, prisidėjęs prie Sausio 13-osios, nebus paliktas. Mes savo pastangas ir toliau dėsime“, – sakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Atsainus požiūris vyrauja ne vienoje partijoje. Praėjusią kadenciją valdę konservatoriai mėgsta pabrėžti patriotiškumą, bet A. Radkevičiaus išdavimo klausimo taip pat nekėlė – jis kariavo Ukrainos pusėje.
Gabrielius Landsbergis Sausio 13-osios bylą yra vadinęs „lietuviškuoju Niurnbergu“, o dabartinis konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad principus bent kol kas reikia padėti į šalį ir ukrainiečių dėl to netrukdyti.
„Man atrodo, būtų išmintinga palaukti karo pabaigos ir tada grįžti prie šito klausimo“, – teigė L. Kasčiūnas.
Ar šiuo metu beveik 60-metis A. Radkevičius vis dar kariauja, neaišku – žinoma tik apie jo dalyvavimą kare 2015–2016 metais. Politikų teigimu, Lietuva tiesiog nenori kelti ukrainiečiams nemalonaus klausimo, kad nesugadintų gerų santykių.
„Ukrainiečiai taip pat supranta, kas yra grėsmė, todėl šita byla turėtų būti išnagrinėta visapusiškai – nenubaustų neturi likti“, – sako R. Tamašunienė.
Iš viso Sausio 13-osios byloje nuteisti 67 asmenys – daugiausia rusai ir baltarusiai, tačiau, be Radkevičiaus, kaltais pripažinti ir dar keli ukrainiečiai.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
Papildyta 2025-11-06 d. Generalinės prokuratūros komentaru:
„Darbinio susitikimo su Ukrainos generaliniu prokuroru Ruslanu Kravčenka metu buvo konstatuota, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, įvykdytų Lietuvoje 1991 m., kompetentingos abiejų valstybių institucijos – Lietuvos ir Ukrainos prokuratūros, sėkmingai bendradarbiavo vadovaudamosios 1993 m. liepos 7 d. pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose.
Perdavus šią baudžiamąją bylą teismui, galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-30 nutartimi buvo konstatuota, kad 67 asmenys, kuriems buvo pareikšti kaltinimai, buvo nuteisti pagrįstai. Atskirai pažymime, kad 2023-10-24 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakartotinai išnagrinėjo atskirai pateiktą Ukrainos piliečio Aleksandro Radkevičiaus kasacinį skundą ir jį atmetęs paliko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo šiam asmeniui buvo paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Šio, kaip ir kitų, teismo nuosprendžio vykdymas, įskaitant ir už akių nuteistų užsienio valstybių piliečių tarptautinę paiešką, jų perdavimą bausmės vykdymui ir kitas susijęs tarptautinis susižinojimas, yra teismo ir Teisingumo ministerijos kompetencija.“
