Pasak Seimo kanclerio Algirdo Stončaičio, buvusios kadencijos Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė pradėjo svarstyti šį klausimą, tačiau šiuo metu jis neįtrauktas į naujo Ministrų kabineto darbų programą.
Seimo pirmininko Juozo Oleko bei vicepirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen nuomone, būtų galima paprašyti Vyriausybę patobulinti buvusioje Seimo kadencijoje pradėtus svarstyti dokumentus ar parengti naujus.
„Kadangi šis teisės aktas išlieka aktualus, galima paraginti šią Vyriausybę įvertinti jo būklę, pakoreguoti ir teikti Seimui“, – trečiadienį parlamento valdybos posėdyje svarstė V. Čmilytė- Nielsen.
Beje, šių metų spalį Seimo valdyba kreipėsi į Vyriausybę, prašydama pateikti informaciją apie ketinimus teikti parlamentui svarstyti Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų konstitucinio įstatymo projektą.
Atsakydamas į tai, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovas Vladislavas Kondratovičius informavo, kad Seimo nutarimu patvirtintoje dabartinės, 20-osios Vyriausybės programoje šio įstatymo projekto parengimas nėra numatytas.
Kaip nurodyta jo pasirašytame rašte, įgyvendinant 18-osios Vyriausybės programos nuostatas, VRM buvo parengusi Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų konstitucinio įstatymo projektą ir kartu su Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų bei Valstybės himno konstitucinių įstatymų projektais teikė derinti suinteresuotoms institucijoms.
„Gavus esminių pastabų, reikalaujančių platesnių diskusijų ir bendro tarpinstitucinio požiūrio dėl šiuose Konstitucinių įstatymų projektuose numatomo teisinio reguliavimo, tolesnis jų teikimas svarstyti Vyriausybei ir Seimui buvo sustabdytas“, – Seimo valdybą informavo VRM.
Diskusija apie vėliavų iškėlimo tvarką Seime užvirė po to, kai parlamentaras Ignas Vėgėlė kreipėsi į parlamento kanclerį A. Stončaitį, prašydamas paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu Ukrainos valstybės vėliava yra pakabinta plenarinėje posėdžių salėje šalia Lietuvos valstybės vėliavos.
Jis taip pat paprašė pateikti šį sprendimą pagrindžiančius dokumentus – Seimo, Vyriausybės ar parlamento kanceliarijos įsakymą, potvarkį, protokolinį sprendimą ar kitą teisės aktą, kuriuo būtų aiškiai nustatyta užsienio valstybės vėliavos pakabinimo galimybė Seimo posėdžių salėje.
Pasak A. Stončaičio, Ukrainos vėliava iškabinta nuo Rusijos invazijos į Ukrainą momento, palaikant Ukrainos kovą kare, tačiau oficialių sprendimų šiuo klausimu nebuvo.
Beje, dar 2023 m. lapkričio mėnesį kadenciją baigęs Seimas pradėjo svarstyti Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pakeitimo projektą, siūlantį reglamentuoti ES, NATO ir Ukrainos vėliavų iškėlimą.
ELTA pastebi, kad įstatymo pataisas pateikęs buvęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis siūlė leisti tam tikrais atvejais ES ir NATO vėliavas nuolat iškelti prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų pastatų.
Jei Seimas būtų pritaręs jo iniciatyvai, solidarizuojantis su Ukraina tol, kol vyksta agresija prieš šią valstybę, prie valstybės ar savivaldybių institucijų pastatų galėtų būtų iškelta ir Ukrainos vėliava.
Šiuo metu užsienio valstybių, ES ir tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavos prie, virš ar ant Lietuvos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų gali būti iškeliamos tik tuo metu, kai jose lankosi oficialūs svečiai ir specialiųjų misijų atstovai, taip pat atmintinų dienų ar oficialių tarptautinių renginių proga, kitais Vyriausybės nustatytais atvejais pagal diplomatinio protokolo reikalavimus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
