Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rusijos planuotas „žaibo karas“ Ukrainoje nepasiteisino, todėl šiuo metu puolimas yra lėtesnis, bet nuožmus. Kremlius taiko žiauresnę strategiją, kuri paliečia vis daugiau civilių gyventojų. Ukrainiečių Ekonominio atsigavimo centras ir Civitta parengė analitinę medžiagą, kuriame aptaria paveikiausias spaudimo priemones Rusijai bei potencialiai įmanomus karo Ukrainoje scenarijus. 

Rusijos planuotas „žaibo karas“ Ukrainoje nepasiteisino, todėl šiuo metu puolimas yra lėtesnis, bet nuožmus. Kremlius taiko žiauresnę strategiją, kuri paliečia vis daugiau civilių gyventojų. Ukrainiečių Ekonominio atsigavimo centras ir Civitta parengė analitinę medžiagą, kuriame aptaria paveikiausias spaudimo priemones Rusijai bei potencialiai įmanomus karo Ukrainoje scenarijus. 

REKLAMA

Šią analitinę medžiagą perdavė Ukrainos viešųjų ryšių bendruomenės savanorė Marina Solovjova. 

Žaibo karas nepavyko

Remiantis ukrainiečių vertinimais, iš esmės egzistuoja 6 Rusijos ir Ukrainos karo scenarijai, iš kurių vienas, tai yra žaibo karas arba blickrygas, nepasiteisino, nes Rusija nesugebėjo greitai paimti Ukrainos ir nuversti teisėtai išrinktos Vyriausybės. Taip nutiko dėl ypač galingo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir visuomenės pasipriešinimo.

Blickrygas buvo toji pirmoji fazė kokioms trims dienoms ir tikrai tiesa, kad jis nepasiteisino. Nei Kijevo, nei kitų didesnių mestų kontrolės per staigius išpuolius nepavyko perimti. Tai buvo gana logiškas bandymas pigiai ir greitai nuversti Ukrainos valdžią, kol dar nesusizgribo Vakarai. O jau tada perėmus kontrolę arba sukėlus chaosą Ukrainoje bandyti kelti savo sąlygas ir tikėtis, kad Vakarai, matydami, jog čia taip greitai viskas pasikeitė, tiesiog nebereaguos taip smarkiai prieš Rusiją. Šita fazė nepavyko“, – patvirtina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.

REKLAMA

Bet, pasak pašnekovo, to, kas vyksta Ukrainoje šiuo metu, ukrainiečių scenarijų lentelėje nėra. Rusija dabar įvedė į Ukrainą didesnes konvencines pajėgas, remia jas didele ugnies galia, artilerija, apšaudymais iš oro. Rusai bando padaryti sausumo koridorių palei Azovo jūrą į dešinę nuo Krymo ir atkirsti Ukrainą nuo Juodosios jūros į kairę nuo Krymo.

„Bandoma perimti teritorijos kontrolę Pietuose, ir Rytuose, visų pirma, Charkove ir Chersone, Mariupolyje. Tam greičiausiai gali prireikti šiek tiek daugiau laiko, tai skirta gyventojų valios palaužimui ir masyvia ugnimi pralaužiama gynyba sausumoje“, – pažymi T. Janeliūnas.

Rusijos pajėgoms iki šiol pavyko perimti Chersono kontrolę, o Mariupolis, kuris yra sausumos koridoriuje tarp Donbaso ir Krymo, patiria stiprias atakas.

„Platesnis tikslas, greičiausiai, atkirsti Ukrainą nuo Juodosios ir perimti visą Pietų Ukrainos kontrolę“, – sako mokslininkas.

REKLAMA
REKLAMA

T. Janeliūno manymu, jeigu rusams pavyks perimti Pietus ir Rytus, tuomet sukoncentruos puolimą prieš Kijevą, kuris yra smarkiai atakuojamas, bet ukrainiečiams vis pavyksta atstumti priešininką.

„Toji fazė, kai bandoma perimti didžiųjų miestų kontrolę, aš sakyčiau, dar tik prasidėjo. Ji gali tęstis savaitę, dvi, tris. Čia priklausys, kaip ukrainiečiams seksis gintis tuose miestuose. Bet Ukrainai nepalanku, kad Charkovo, Chersono bei Mariupolio pajėgos gali nesulaukti reikšmingo ginkluotės papildymo iš Vakarų Ukrainos, nes pasiekti šias teritorijas Ukrainos rezervui yra sudėtinga ir jų atsilaikymas kol kas remiamas vietos pajėgos turima ginkluote“, – sako profesorius.

„Dabar Rusija norės masyviais smūgiais nuo centrinės ir vakarinės Ukrainos atjungti rytines, šiaurines ir pietines šalies dalis. Ir tenai įsitvirtinus, galbūt pradėti kažkokias ne fiktyvias, o realias derybas, kad būtų galima minimizuoti nuostolius ir užtvirtinti savo buvimą tose srityse. Manau, kad tai tipinė Rusijos taktika: kiek įmanoma greičiau užimti, ką gali, o tada įsitvirtinus sausumoje derėtis iš jėgos pozicijų teigiant, kad gerai, vardan taikos, mes reikalaujame de facto situacijos pripažinimo. Manau, kad kai jie turės kelių miestų kontrolę, jie galbūt jau pradės realias derybas. Nes užimti visą Ukrainą, abejoju, ar jiems prasminga, nes tada prasideda tie jau lentelėje paminėti Sirijos ar partizaninio pasipriešinimo variantai“, – pridūrė T. Janeliūnas.

REKLAMA
REKLAMA

Sirijos tipo karas

Ukrainiečiai mano, jog įmanomas Sirijos tipo konfliktas, kuris truktų ilgai, jo metu toliau būtų niokojama šalies infrastruktūra, sekinama visa šalis, ekonomiką ištiktų kolapsas, o piliečiai masiškai pasitrauktų į kitas šalis. Jau ir dabar Jungtinių Tautų duomenimis, iš Ukrainos pasitraukė 836 tūkst. gyventojų. Tiesa, kartu manoma jog dėl Vakarų paskelbtų sankcijų Rusija nebus pajėgi tęsti tokio karo labai ilgą laiką.

T. Janeliūnas sako manantis, kad Sirijos tipo karas būtų įmanomas tik dalyje Ukrainoje, nes Rusija nesiims okupuoti visos valstybės, kadangi tokios milžiniškos ir priešiškos teritorijos išlaikymui reikia beprotiškų okupacinių pajėgų.

„Rusai realiai planuodami savo galimybes ir kaštus nemėgins kontroliuoti visos Ukrainos teritorijos“, – teigia profesorius.

Gynybos ekspertas, dr. Egidijus Papečkys yra minėjęs, kad vienas iš Rusijos tikslų galėtų būti Ukrainos padalinimas į rytinę ir vakarinę dalis, rytinėje bandant pastatyti prorusišką vyriausybę, o tam tikslui galėtų būti panaudotas 2014 metais dėl protestų Maidane pabėgęs Viktoras Janukovyčius. T. Janeliūnas mano, kad tai įmanoma, bet viskas priklauso nuo to, ką Rusija sugebės užimti.

REKLAMA
REKLAMA

„Ta linija nuo Baltarusijos sienos iki Odesos tikriausiai yra ta trokštama linija, kurią Rusijos pajėgos norėtų kontroliuoti, bet tai didelė teritorija ir kol kas rusai bando tik tokiais taškiniais įsiskverbimais. Toks karas, net ir dalijant Ukrainą perpus, jis ilgai užtruks. Tai nėra vienos savaitės reikalas“, – sako profesorius.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss interviu „Skynews“ prieš kelias dienas taip pat perspėjo, kad karas Ukrainoje galėtų trukti metų metais ir kad britai turėtų ruoštis ilgai situacijai.

„Kadangi pirmoji blickrygo fazė nepaėjo, nedavė rezultatų, tai dabartinė karo fazė gali užtrukti gerokai ilgiau. Jau nekalbant apie tai, kad užėmus tuos pagrindinius miestus, juos reikia išlaikyti. Užimti yra lengviau nei išlaikyti, nes tu negali žinoti, kas tau iš užnugario smogs, tai gali būti partizaninės pajėgos, ginkluoti civiliai, reguliarios armijos daliniai, kurie atsitraukė ir užsimaskavo. Juo labiau, kad Ukraina dar turi galimybes smūgiuoti oro pajėgomis. Tai kol jie išlaiko oro pajėgas, tai net ir smūgiai iš oro nėra neįmanomi prieš Rusiją“, – teigia profesorius.

REKLAMA
REKLAMA

Trečiasis pasaulinis karas

Dar vienu scenarijumi įvardijamas galimai įmanomas Trečiasis pasaulinis karas, jeigu Rusija smūgiuotų Baltijos valstybėms, suduotų smūgį prieš Ukrainos atomines elektrines arba jeigu įsitrauktų NATO užverdama Ukrainos oro erdvę arba tramdydama Rusijos karinių laivų atakas prie civilius laivus Juodojoje jūroje.

Apie Trečiąjį pasaulinį karą ir smūgius branduoliniu ginklu labiausiai linkusi kalbėti Rusija. Pavyzdžiui, šios šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį perspėjo, kad jeigu prasidėtų Trečiasis pasaulinis karas, jis būtų branduolinis ir viską naikinantis. V. Putinas kiek anksčiau nurodė padidinti Rusijos branduolinių pajėgų parengtį.

„Kol kas manau, kad kalbėti apie Trečiąjį pasaulinį karą ir juo labiau apie branduolinį karą nėra prasmės. Branduolinių pajėgų parengties padidinimas yra pakankamai normalus tipinis veiksmas. V. Putinui jis nieko nekainuoja. Tai priminimas, kad rusai yra pasiryžę, jeigu reiks eskaluoti situaciją. Bet šita strategija „eskaluoti, kad deeskaluotum“, tai yra sumažintum Vakarų kišimąsi, yra žinoma Vakarams jau seniai. Vakarai žino, ką tai reiškia ir taip lengvai tokiems blefavimams nepasiduos“, – teigia T. Janeliūnas.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau, iš kitos pusės, pasak profesoriaus, Vakarai susilaiko nuo Rusijos provokacijų ir kalba tik apie gynybinės ginkluotės siuntimą Ukrainai, o ne puolamosios. Šiuo atveju akiratyje yra naikintuvai MiG-29. Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borellis buvo paskelbęs apie 70 naikintuvų suteikimą Ukrainai, tačiau vėliau situacija komplikavosi, Lenkija paskelbė nesuteiksianti naikintuvų, Bulgarija ir Slovakija pareiškė tą patį, mat tik šios šalys turi MiG-29, su kuriais paprastai skraido ukrainiečių pilotai. Egzistuoja tikimybė, kad naikintuvai bus suteikiami, bet ne viešai, tik jos realumo neįmanoma patikrinti.

Profesorius sako, kad Vakarai aiškiai nenori išprovokuoti neadekvačios Rusijos reakcijos, nenori, jog Maskva turėtų pagrindo teigti, esą NATO dalyvauja konflikte.

„Atitinkamai, šiuo metu nekalbama apie Ukrainos oro erdvės kontrolę iš NATO pusės. Tas saugaus dangaus prašymas negalės būti užtikrintas. Techniškai tai reiškia, kad reikia sunaikinti Rusijos oro gynybos pajėgas ant žemės, plius reikia neleisti rusų naikintuvams įskristi, taigi turi turėti pranašumą ore, užtikrinti masinį patruliavimą, kad galėtum pasakyti, kad jeigu iš Baltarusijos ar Rusijos įskrenda naikintuvai, tai jie bus palydėti, perimti ar, ekstra atveju, numušti. Vadinasi, turi turėti daugiau pajėgumų nei priešininkas gali pasiųsti. O tai yra blefavimas ir tiesioginis įsitraukimas į konfliktą. Šiuo metu tai netikroviška, manau, kad NATO nėra nei pasiruošęs, nei linkęs kalbėti apie tokius įsitraukimus“, – sako T. Janeliūnas.  

REKLAMA
REKLAMA

Vladimiro Putino nuvertimas

Šalia to, ukrainiečiai svarsto ir valdžios pasikeitimo scenarijų pačioje Rusijoje, jeigu akumuliuotųsi nepasitenkinimas Rusijos visuomenėje, karinėse pajėgose, tarp oligarchų ar vietos valdžios atstovų. Tokio scenarijaus tikimybė nėra labai aukšta turint omenyje valdžios vertikalę Rusijoje, tačiau net ir totalitariniai režimai būna paveikiami, kai sutampa daug veiksnių.

Pavyzdžiui, pastaruoju metu programišių grupuotė Anonymous paskelbė, kad informaciją apie Rusijos planus nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nutekino Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB). Apie tai paskelbė ir Ukrainos Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. Jeigu tai tiesa, tuomet šis scenarijus įgyja didesnę reikšmę.

„Iš vienos pusės, sakyčiau, kad apie Rusiją turime labai mažai realistinės informacijos. Ir, atitinkamai, žmonių, galinčių suvokti, kas vyksta Rusijoje, yra mažai. Kontrolė Rusijoje yra didžiulė, net jeigu ir vyksta protestukai, jie iškart išvaikomi. Tai kol kas tai nerealu. Bet mes dažnai pražiūrime tuos momentus, kai visuomenėje kas nors lūžta, kada atsiranda masė, kuri gali pradėti judėti. Kol kas jos nėra tikrai, bet tai nebūtinai reiškia, kad ji neatsiras. Dar praėjo labai nedaug laiko, rusams irgi yra šokas. Jie šoko fazėje ir bando suprasti, kas vyksta. Kai jie pajus realų poveikį to, jog visas pasaulis nuo jų užsidaro ir pajus savo patirtimis, tai tada tas supratimas, kad valdžia meluoja gali atsirasti ir gali išvirsti į didesnius protestus. Bet tam reikia laiko“, – teigia profesorius T. Janeliūnas.

REKLAMA
REKLAMA

Profesorius išreiškė viltį, kad Rusijoje esama adekvačiai mąstančių žmonių, kad prasidėtų masiniai protestai: „Kaip žinia, gali užtekti 10 proc. aktyvios visuomenės, kuri pradėtų priešintis, nereikia visos arba 50 proc. Jeigu pavyks pramušti daugiau informacijos į Rusijos erdvę, tai, manau, protestai gali plėstis. Bet mes realiai nežinome visuomenės padėties Rusijoje, turime tik atskiras nuotrupas“.

Tiesioginės Zelenskio ir Putino derybos

Ukrainiečiai taip pat išskiria ir scenarijų, kai sustiprinamos diplomatinės pastangos konflikto sprendimui: pavyzdžiui, Rusija galėtų būti pašalinta iš Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos nuolatinių narių tam, kad Maskva nebeturėtų veto teisės, Vakarai galėtų dar labiau spausti Rusiją, galbūt galėtų vykti tiesioginės V. Putino ir V. Zelenskio derybos, o į pačias derybas būtų įtraukiama Kinija.

Apie Rusijos pašalinimą iš Saugumo Tarybos kalbama JAV Kongrese, šį siūlymą trečiadienį iškėlė ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Rusija kaip tik bandė blokuoti jos veiksmus smerkiančios rezoliucijos priėmimą Saugumo Taryboje praėjusį penktadienį: tąkart 11 šalių balsavo už rezoliuciją, Rusija buvo prieš, Indija, Kinija ir Jungtiniai Arabų Emyratai susilaikė.

REKLAMA
REKLAMA

Kadangi balsų vis tik užteko, rezoliucija persikėlė į Generalinę Asamblėją, kur Maskvą pasmerkė 141 valstybė, susilaikė 35 šalys, įskaitant Kiniją, o Rusiją palaikė tik Šiaurės Korėja, Eritrėja, Baltarusija ir Sirija. Kinijos susilaikymas Vakaruose buvo priimtas kaip sąlyginis įrodymas, jog Rusija izoliuojama.

Kinijos įsitraukimas į derybas iki šiol nebuvo viešai aptariamas, bet Kinijos padėtis šiuo atveju labai komplikuota: Pekinas nerodo tiesioginio neprielankumo Maskvai, bet teritorinio integralumo klausimai šiai komunistinei šaliai labai svarbūs: pati Kinija labai baiminasi kitų valstybių kišimosi į jos reikalus Tibete, Taivane, kuris de facto veikia kaip nepriklausoma valstybė.

T. Janeliūnas nemano, kad galėtų vykti ir tiesioginės V. Putino bei V. Zelenskio derybos. Derybos tarp Ukrainos ir Rusijos vyksta žemesniu lygmeniu, bet tuo laiku karo veiksmai nenutrūksta. Iki šiol nieko nebuvo sutarta.

„Aš manau, kad realiai derybos gali prasidėti tik tada, kai rusai jaus, kad jie turi kažką pastatyti prieš. Ta prasme, jų pagrindinė derybų sąlyga – mes sustabdome karo veiksmus, garantuojame paliaubas, bet jūs pripažįstate tą situaciją, ką de facto esame užėmę. Toks laimėjimas jiems atrodytų vertas pastangų. Ir tada derybų objektas būtų Ukrainos padalijimas. Jeigu nepavyks užimti Kijevo, nuversti V. Zelenskio, tai į kažką daugiau jie negalės pretenduoti“, – teigia profesorius.

REKLAMA
REKLAMA

Ukrainiečiai tiki ir visiška pergale

Ukrainiečiai taip pat labai tiki savo pergale kare prieš Rusiją. Bet šiuo atveju, kai padėtis tokia nestabili ir kai žinoma, jog Maskvai būtų be galo sunku susitaikyti su pralaimėtojos statusu, būtų labai ankstyva šį scenarijų vertinti labai rimtai.

„Bet optimizmo reikia turėti. Jo suteikia ukrainiečių pasipriešinimas ir pasiryžimas laikytis. Aš turiu optimistinį įsivaizdavimą, kad Kijevą galima išlaikyti. Žiūrintys iš šono tikriausiai pasakytų, jog tai mažai tikėtina, bet aš tikrai tikiu, kad Kijevą galima išlaikyti, jeigu nebus nutrauktas ginkluotės tiekimas iš Vakarų pusės per Vakarų Ukrainą“, – sako T. Janeliūnas.

Pasak profesoriaus, tuomet situacija būtų visai kita. „Tada jau galima derėtis dėl įvairių dalykų ir netgi moralinės Ukrainos pergalės. Niekas nepripažintų tų Rusijos užimtų teritorijų, galbūt jos būtų okupuotos Rusijos, bet į jas Ukraina visą laiką galėtų pretenduoti ir galbūt net inicijuoti kontrišpuolius, jei nutrūktų derybos ar panašiai. Manau, kad Rusijos atsitraukimas būtų ilgalaikis tik tuo atveju, jei subyrėtų jų ekonomika. Bet tai metų-dvejų klausimas. Jei tai įvyktų, tada rusai galbūt eitų į derybas dėl visiško atsitraukimo. Tada jau būtų vos ne Irano atvejis“, – sako pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA

Anot T. Janeliūno, visi Irano rezervai ištuštėjo per penkerius-septynerius metus, nes, nepaisant stiprių sankcijų, Teheranas nebuvo visai izoliuotas, režimas sugebėjo bendrauti ir prekiauti su Rusija, Kinija ir kai kuriomis kitomis šalimis. „Rusijai tas žlugimas irgi gali nebūti labai greitas“, – mano profesorius.

Vakarams izoliavus Rusiją, taip pat kyla rizika, kad tuo pasinaudos Kinija, kuri gali pigiai pirkti Rusijos išteklius, o tai šiek tiek ir kurį laiką palaikytų Rusijos ekonominę gyvastį.

TOLIAU SKAITYKITE
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų