REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tikriausiai ne kartą teko matyti gatvėje klūpantį vaiką ištiesta ranka. Vieniems praeiviams toks vaizdas sužadina gailestį, kiti – praeidami pagrūmoja, kad, neva, „rankas ir kojas turi, gali dirbti“. Nors įmesti keletą monetų į ištiestą delną sustoja tik retas, klausimas, ar tikrai šis vaikas skursta, praeivių galvose sukirba dažnai.

REKLAMA
REKLAMA

Vilniaus savivaldybės ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos užsakymu atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo ekspertai bei vykdyta elgetaujančių vaikų apklausa, atskleidė, kad elgetaujantys, verčiami elgetauti ar gatvėje prekiaujantys vaikai per dieną vidutiniškai uždirba nuo 5 iki 100 litų. O jei elgetauja visa šeima, teigiama, jie gali uždirbti net iki 800 litų per dieną.

REKLAMA

Tyrėjai taip pat domėjosi, kas skatina vaikus išeiti į gatvę ištiesta ranka: net 85,2 proc. atsakymų buvo, kad vaikai išeina į gatves dėl to, jog gyvena socialinės rizikos grupės šeimose. Kitos svarbios priežastys – skurdas šeimoje (59,3 proc.), tėvų dėmesio trūkumas (51,9 proc.), tėvai verčia dirbti (37 proc.).

Elgetaujantys vaikai tampa nusikaltimų aukomis

Apie tai, ar policijos pareigūnai pastebi mieste elgetaujančius vaikus, Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus viršininko pavaduotojas Ramūnas Matonis sakė: „Elgetaujančių ir neprižiūrimų vaikų yra visuomet. Kartais tokie vaikai gatvėmis bastosi apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų. Neseniai išleistas generalinio komisaro nurodymas, kad pastebėję tokius vaikus, pareigūnai turi prieiti, paklausti, ar jų nėra ištikusi kokia nors nelaimė. Policijos pareigūnai taip pat tokius vaikus turi pristatyti į komisariatą, nakvynės namus ar medicinos įstaigą. Atšalus orams, atsiranda didelė grėsmė sušalti gatvėje, be to, tokie vaikai dažnai tampa nusikaltimų aukomis.“

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovo teigimu, policijos pareigūnai žino nemažai vietų, kuriose tokie vaikai dažnai lankosi ir patruliavimo metu jas patikrina: „Centre tokie vaikai vengia būti, nes yra vaizdo stebėjimo kameros.“

Visuomenė – abejinga?

Į klausimą, ar dažnai policijos pareigūnai sulaukia pranešimų apie valkataujančius vaikus, pašnekovas atsakė: „Nedažnai sulaukiame tokių pranešimų. Dažniau tokius vaikus pastebi patys pareigūnai. Daugiau pranešimų sulaukiame apie viešose vietose gulinčius, apsvaigusius nuo alkoholio ar sušalusius žmones. Apie valkataujančius asmenis dažniausiai praneša gyventojai, kuriuos tokia kaimynystė erzina.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apie tai, ar dažniau jaunieji elgetos tampa nusikaltimų aukomis, ar nusikaltėliais, pašnekovas sakė: „Sunku vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą. Žinoma, tikimybė tapti nusikaltėlių auka nuolat bastantis gatvėse yra nemaža. Daug kas priklauso ir nuo individualios situacijos, nes, jei žmogus vartoja narkotikus ir organizmas reikalauja dozės, tikėtina, kad vienas iš „problemos sprendimo“ būdų bus plėšimas ar vagystė.“

R. Matonio teigimu, ne visi elgetaujantys gatvėse tokio „darbo“ imasi spaudžiami skurdo. „Žinoma, yra tikrai vargingai gyvenančių žmonių, bet nemaža dalis ir tokių, kurie pelnosi iš žmonių patiklumo“, – kalbėjo R. Matonis.

REKLAMA

Elgetavimas dėl pramogos?

Psichologas Raimundas Alekna, kalbėdamas apie tai, ar elgetavimas vaikystėje tam tikra prasme „programuoja“ ateitį, sakė: „Viskas, kas įvyksta vaikystėje, išgyvenama šeimoje, atsispindi „gyvenimo scenarijuje“, nes dalis žmonių gyvena taip, kaip gyvenant matė savo tėvus, ką patyrė šeimoje, kokie įgūdžiai susiformavo vaikystėje.“

Pašnekovo teigimu, svarbu ir klausimas, kur elgetaujantys vaikai iš pareivių gautus pinigus panaudoja: „Matydami vieną šio klausimo pusę, ne visuomet įžvelgiame ir antrąją. Gali būti, kad pinigai skiriami maistui, bet nereiktų atmesti galimybės, kad už šiuos pinigus girtauja tėvai ar svaiginasi patys vaikai. Dabar jau net ir 13-14 metų vaikai būna įnikę į kvaišalus“, – kalbėjo R. Alekna.

REKLAMA

Į klausimą, ar gali būti taip, kad elgetavimas vaikams tampa tam tikru žaidimu ir tai daroma jau ne dėl būtinybės išgyventi, bet ir dėl to, kad tai daryti smagu ir laikui bėgant atsiranda savotiškas potraukis taip daryti, psichologas atsakė: „Gyvenime yra daugybė veiklų, kurias žmonės daro tam, kad jaustų savotišką pasitenkinimą, tai gali tapti tam tikrais ritualais, žaidimais. Vieniems – tai galimybė išgyventi, materialinis pagrindas, o kiti tai darydami patenkina ir kitus savo poreikius – bendravimo alkį, savęs pripažinimą ir pan.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Noras pasiplenyti

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos specialistų teigimu, elgetaujančių vaikų skaičius padidėja mokinių vasaros atostogų metu. Daugiau tokių vaikų pastebima turistų ir kitose žmonių susibūrimo vietose. Padaugėja vaikų ir prieššventiniu laikotarpiu, kuomet pastebimi didesni žmonių srautai.

Anot jų, neretai vaikai uždarbiauja savo noru, norėdami patenkinti ne būtiniausius poreikius, o tiesiog pramogaudami, norėdami užsidirbti savo reikėms, dažnai be tėvų žinios. Kita kategorija elgetaujančių vaikų – vaikai iš socialinės rizikos šeimų, šeimų, kuriose prieš vaikus naudojamas smurtas, ar su jais kitaip netinkamai elgiamasi. Elgetavimo priežastimi vaikai neretai nurodo ir tėvų dėmesio stoką. Nemaža dalis elgetaujančių vaikų yra tėvų mylimi, šeimoje neskriaudžiami, tačiau priversti elgetauti dėl materialinio arba kitokio nepritekliaus. Vaikas priverstas elgetauti gali būti ir dėl iširusios šeimos, patiriamo fizinio ar psichologinio smurto namuose. Prie pastarųjų galima priskirti ir šeimas, kurios vaikus palieka, nes migruoja į kitą šalį ar dėl kitų priežasčių.

REKLAMA

Pasak specialistų, gatvėje elgetaujantys vaikai yra nesaugūs. Viena didelių problemų, susijusi su gatvės vaikais – narkotikų, alkoholio vartojimas. Šie vaikai gali tapti ne tik seksualinio išnaudojimo, bet ir smurto aukomis. Tokius vaikus lengviau įtraukti į nusikalstamą veiką (vagystės, prekyba narkotikais ir pan.), jie gali tapti nusikaltimų aukomis.

Elgetaujantiems vaikams būdingos psichologinės problemos (nepilnavertiškumo jausmas, baimė, nesaugumas ir kt.), jie patiria socialinę atskirtį. Didelė dalis šių vaikų nelanko mokyklos, neįgyja tinkamo išsilavinimo, todėl ateityje jiems sudėtinga tęsti mokymąsi, susirasti darbą ir tapti pilnaverčiais visuomenės nariais. Tuo pačiu padidėja tikimybė, kad ir suaugę jie elgetaus ar dirbs gatvėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų