Indrė Vainalavičiūtė

Aktorius Kirilas Glušajevas vaidmenį Oskaro Koršunovo režisuojamoje „Žuvėdroje“ vaidina atsitiktinumu. Jau repetuojant aplankė dar vienas netikėtumas – jam pasiūlytas antras vaidmuo tame pačiame spektaklyje. Apie gyvenimą ir teatrą kaip dvi atsitiktinumų virtines – pokalbis su pačiu Kirilu. – Kirilai, tavo vardas paprastai siejamas su kitais teatrais. Kaip atsidūrei OKT/Vilniaus miesto teatre? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė K. Glušajevo.

Pakyla lėktuvas. Į saloną įeina stiuardesė: „Gerbiami keleiviai! Jus sveikina mūsų aviakompanija. Lėktuvą pilotuoja aukščiausios klasės pilotas, nusipelnęs parašiutų sporto meistras“ – mūsų dienomis tokie juokeliai kelia tik atlaidžią šypseną, mat kelionės lėktuvais tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Šiandien iš Lietuvos tiesioginiais skrydžiais galima pasiekti nemažai Europos miestų, o jungiamųjų skrydžių keleiviams atsiveria dar platesnės kelionių galimybės.

Apie tai, kad Rusija – galimybių šalis, vos atskridus į Sankt Peterburgą praneša didžiulis plakatas prie tarptautinio Pulkovo oro uosto. Ir stebėtis nereikėtų, nes Rusija surengė brangiausias olimpines žaidynes istorijoje. Neseniai baigėsi didžiausiame Rusijos kurorte Sočyje vykusios žiemos olimpinės žaidynės. Šaliai jos kainavo maždaug 1,5 trilijono rublių arba apie 116 mlrd. Lt. Sočio žaidynės taip pat tapo brangiausia iki šiol surengta olimpiada ir aplenks 2008 m. Kinijos pasiektą 101 mlrd.

Esama ne vieno šmaikštaus anekdoto apie statybininkus, sklando daugybė legendų apie šios srities specialistų atlyginimus, kuriuos sudaro penkiaženklės sumos. Retai kada pagalvojama, kiek iš tiesų laiko universitetų auditorijose sugaišta statybų sektoriaus specialistai ir kiek matematinių galvosūkių jiems tenka įminti. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybų fakulteto prodekanas dr. doc.

Prieš keletą savaičių su parlamentarų grupe Kijeve viešėjęs Seimo narys Petras Auštrevičius kalbėdamas apie padėtį šioje šalyje sakė: „Viena vertus, negalime nesižavėti taikia Maidano demonstracija, jos ištverme, žmonių susikaupimu ir pasiryžimu būti bei tęsti kovą iki pergalės. Atsakomybės jausmas už savo valstybės ateitį ir pasirinktos politikos kursą yra labai stiprus, bet, kita vertus, vis aktyvėja provokatorių veiksmai – muštynės, chuliganizmas ir pan.

Apie tai, kaip rimtai nusiteikę į mokslus kimba Azijos šalių studentai, esama ne vienos legendos – mokymasis egzaminams be miego kiaurą parą ir nežinojimas, kas yra špargalė. Bet juk nebūna dūmų be ugnies – mokymosi kultūra ir akademinė disciplina ten tikrai kitokia nei Lietuvoje. Apie tai naujienų portalui balsas.lt pasakojo neseniai iš stažuotės Taivane grįžusi VU Chemijos fakulteto podoktorantūros stažuotoja Živilė Stankevičiūtė. – Taivane tęsėte Lietuvoje pradėtus tyrimus.

Tokia medicinos pažanga kaip įvairios plastinės ir korekcinės operacijos jau tapo kasdienybe, taip pat jau nustojome stebėtis mokslininkų pažadais priauginti ausį ar nosį. Bet visa tai, atrodo, vyksta kažkur toli kosminėms stotims savo įranga prilygstančiose laboratorijose. Tai tikrų tikriausia saviapgaulė, mat ir Lietuvos mokslininkai dirba prie ambicingų projektų. Štai Vilniaus universitete dirbanti podoktorantūros stažuotoja dr.

Kiauras dienas prilipę prie kompiuterių ekranų patogiuose biuruose, po darbo jie važiuoja namo prabangiais automobiliais, o darbinį nuovargį gydo atostogomis ten, kur niekada neatslenka lietuviška žiema – dažnai taip įsivaizduoja informacinių technologijų specialisto gyvenimą, kurio atlyginimas lenkia du vidutinius šalies darbo užmokesčius. Ar iš tiesų informacinių technologijų specialistų profesija išgyvena aukso amžių, kuriam ir pabaigos nematyti, aiškinosi naujienų portalas Balsas.lt.

Nors šiuo metu dėl Ukrainos sostinėje Kijeve vykstančių masinių protestų vykstantiems į šį miestą patariama būti itin atsargiems, tai nėra priežastis nevykti, mat šis miestas ne tik turi ką parodyti, jis neabejotinai jus nudžiugins prekių ir paslaugų kainomis, kurios lyginant su lietuviškomis verčia plačiau atverti piniginę šio miesto prekybos centruose ir viešojo maitinimo įstaigose.

Vos įžengus į Maidano aikštę neįmanoma neužuosti čia kūrenamų krosnelių ir laužų kvapo ir sunku nepastebėti lauko virtuvėse triūsančių savanorių, prie laužų ir palapinių trypčiojančių žmonių. Į akis krinta ir gausybė šiukšlių maišų – protestuotojai stengiasi palaikyti švarą aikštėje, bet rezultatas nėra pats geriausias, nes čia pat skaldomos malkos, metama gausybė plastikinių indų ir pan.

Maidano aikštėje esančiame protestuotojų užgrobtame pastate įsikūręs spaudos centras, kur kiaurą parą dirba žurnalistai. Čia sutiktas laisvai samdomas žurnalistas Kelvinas Karu pamatyti įvykius Ukrainoje savo akimis atvyko net iš Niujorko. Pašnekovas pasakojo, kad jau anksčiau norėjo atvykti – kaip prieš beveik dešimtmetį šalyje vyko Oranžinė revoliucija, bet tuomet to padaryti negalėjo.

Viena garsiausių Ukrainos dainininkių Ruslana, nuolatos dalyvaujanti protesto akcijose Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, pasirodė ir sekmadienį vykusioje demonstracijoje. Vos tik įžengusią į spaudos centrą atlikėją apsupo žurnalistai, kurie vienas po kito žėrė klausimus.

Ukrainos sostinėje Kijeve jau antra savaitė nesiliauja protestai. Maidano aikštė šiuo metu yra virtusi palapinių miestu, kurį juosia padangų, lentų ir smėlio maišų barikados. Čia kūrenami laužai, skutamos bulvės ir, žinoma, aptariamos politinės batalijos. Protestuotojai savo reikmėms naudoja keletą administracinių pastatų pačioje Maidano aikštės širdyje. Į vieną tokių pastatų pavyko patekti ir naujienų portalo balsas.lt žurnalistams.

Skambios liaudies dainos, maldos ir ašaros akyse – tokiomis nuotaikomis Maidano aikštėje gyvena ukrainiečiai, kurie žada paaukoti ir gyvybę, kad jų šalis pagaliau žengtų į vakarietišką pasaulį. Prieš beveik 10 metų Nepriklausomybės aikštėje kilo garsioji Oranžinė revoliucija. Masiniai opozicijos protestai prieš prezidento rinkimų rezultatus baigėsi opozicijos lyderio Viktoro Juščenkos laimėjimu.

Atskridus į Kijevą gali pasirodyti, kad nieko ypatingo nevyksta ir jei ne miesto prieigose nusidriekusios eilės geltonų, pačioje Ukrainoje gaminamų autobusų, tikrai nebūtų galima spėti, kodėl į šią vietą dabar nukreiptos visos Europos akys. Naujienų portalo Balsas.lt žurnalistai patys lankosi Ukrainos sostinėje Kijeve ir dalijasi savo įspūdžiais.

Jau kuris laikas Seime laužomos ietys bandant atsakyti į klausimą, kas yra šeima. Konstitucijoje siūloma įtvirtinti, kad šeimos institutas yra kildinamas iš santuokos, kuri suprantama kaip laisvas vyro ir moters susitarimas. Gruodžio 10-ąją po pateikimo Seimas pritarė tai numatančiam Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo projektui. Rimanto Jono Dagio pateiktam projektui 65 Seimo nariai pritarė, 8 šio projekto idėjos nepalaikė, o 11 Seimo narių balsavimo metu susilaikė.

Lietuvą savo vizitais pagerbė daugybė aukšto rango pareigūnų, valstybių vadovų, garsių politikų, kurių žingsnius nepriekaištingai išblizgintais raudonais kilimais sekė gausybė fotografų ir reporterių iš įvairiausių Europos ir pasaulio šalių – toks iškilmingas galėjo pasirodyti tiek apkalbėtas Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Iš tiesų visą šį pusmetį Briuselyje, Strasbūre ir Liuksemburge įsikūrusiose ES institucijose virė darbas.

Pasklidus žiniai, kad apie atsistatydinimą pranešė ne tik Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis, bet ir visa vyriausybė, imta diskutuoti, kas iš tiesų slypi po šiuo politiniu sprendimu? Ar nelaimė prekybos centre kartu nušlavė ir šalies premjerą bei visą vyriausybę? Politologas Vincentas Vobolevičius, paklaustas, kaip reikėtų vertinti Latvijos premjero atsistatydinimo faktą, sakė: „Jei tai buvo daroma tik dėl įvykių prekybos centre, veikiausiai tai yra pretekstas, juk paprastai dėl tokių nelaimi...

Skeptikai juokauja, kad kasdien iš Lietuvos pakyla pilnas lėktuvas emigrantų, kurie po metų rūgščiais veidais grįš į tėvynę, o sėkmingai karjerą užsienyje padarę lietuviai santūresni – už gražias akis niekas didelio atlyginimo mokėti nesisiūlo, bet pastangos ir atkaklumas atsiperka. Vilnietis Evaldas Girskus šypsodamasis sako, kad atstumas tėvynės meilei – ne kliūtis , o štai karjeros galimybės svetur iš tiesų kitos.

Skeptikai juokauja, kad kasdien iš Lietuvos pakyla pilnas lėktuvas emigrantų, kurie po metų rūgščiais veidais grįš į tėvynę, o sėkmingai karjerą užsienyje padarę lietuviai santūresni – už gražias akis niekas didelio atlyginimo mokėti nesisiūlo, bet pastangos ir atkaklumas atsiperka. Vilnietis Evaldas Girskus šypsodamasis sako, kad atstumas tėvynės meilei – ne kliūtis , o štai karjeros galimybės svetur iš tiesų kitos.

 Pasaulio žiniasklaidoje publikacijas apie Izraelio ir Palestinos konfliktą galima skaičiuoti jau ne šimtais ar tūkstančiais, tačiau kojos į šias teritorijas neįkėlusiam žmogui sunku įsivaizduoti, kaip atrodo paprastų žmonių kasdienybė. Skambūs politikų šūkiai ar demonstruojama įspūdinga karinė galia slepia dar vieną „dulkių sluoksnį“ – eilinių žmonių gyvenimą. Neseniai iš Vakarų Kranto, Palestinos, grįžusi Viktorija Dapkutė sutiko pasidalyti kelionės ir savanorystės patirties įspūdžiais.

Ar norėtumėte keletą minučių pabūti tikru inkvizitoriumi? Mėgstate šiurpias istorijas, kurių veikėjai dažnai turi atsisveikinti su savo galvomis? O gal seniai svajojote pabendrauti su vaiduokliais? Kai viešėdami Čekijos sostinėje klaidžiosite Prahos gatvelėmis suraskite valandėlę užsukti į Šmėklų ir legendų muziejų.

Nustebote, jai iš žurnalo viršelio į jus žvelgia 15metų atjaunėjusi jūsų mėgiama aktorė, o jūsų kolegė į darbą atskubėjo itin gerai nusiteikusi ir nesikuklindama pareiškė, kad mokslo pažanga būtina naudotis? Šių dienų jaunystės eliksyras – botulino injekcijos. Apie šį preparatą į naujienų portalo balsas.lt klausimus sutiko atsakyti plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, Estetinės chirurgijos klinikos vadovas Martynas Norkus.

Iš Lietuvos šiuo metu galima nukeliauti į kelias dešimtis Europos miestų tiesioginiais ir pasiekti dar daugiau pasaulio vietų jungiamaisiais skrydžiais. Ironiškai juokaujama, kad vos prieš kelis metus Europos kultūros sostine tapęs Vilnius buvo geriausiai pasiekiamas autobusu, ką pakeitė naujų oro bendrovių atėjimas? Ar daugės skrydžių ir kur dingo stebuklingos pigių bilietų akcijos? Apie tai naujienų portalas Balsas.lt kalbino oro bendrovės „Air Lituanica“ komercijos vadovą Simoną Bartkų.

Cerebrinis paralyžius – tai diagnozė, kuri tėvams skamba kaip nuosprendis ir apverčia šeimos gyvenimą aukštyn kojomis. Cerebrinis paralyžius – tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis kūno padėties, judėjimo ir pusiausvyros sutrikimais, atsiradusiais dėl smegenų dalių, kontroliuojančių raumenų veiklą ir valingus judesius, pažeidimo.

Už kelių tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos yra šalis, kurioje netyla patruliuojančių naikintuvų garsas, kur gatvėmis važinėjantys tankai ir automatais ginkluoti kareiviai jau yra tapę kasdienybe, o vietinių gyvenimus ir širdis pusiau perskyrė aštuonių metrų aukščio siena.

Dar neseniai buvo šiurkščiai juokaujama, kad kasdien iš Lietuvos pakyla pilnas lėktuvas emigrantų. Vieni į užsienį laimės ieškoti skuba spaudžiami skolų ar nesėkmingų darbo paieškų Lietuvoje, kiti tiesiai šviesiai sako, kad emigruoti skatina ne tik noras ant duonos užsitepti sviesto, bet ir požiūris į žmogų mūsų šalyje.

Už kelių tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos yra šalis, kurioje netyla patruliuojančių naikintuvų garsas, kur gatvėmis važinėjantys tankai ir automatais ginkluoti kareiviai jau yra tapę kasdienybe, o vietinių gyvenimus ir širdis pusiau perskyrė aštuonių metrų aukščio siena.

Lietuvoje televizijos žiūrovai nuo vakar nebemato „Pirmojo Baltijos kanalo“ (PBK) transliacijų. Minėtas kanalas, rodydamas propagandinę laidą apie tragiškus 1991 m. sausio 13-osios įvykius, galėjo pažeisti ne tik žurnalistinę etiką ir žmogišką padorumą bei vykdyti antivalstybinę veiklą, tad jo transliacijos buvo sustabdytos. Dėl propagandinėje laidoje „Žmogus ir įstatymas“ nuskambėjusių teiginių  tyrimą gali pradėti Lietuvos generalinė prokuratūra, skelbė lrt.lt.

Sniego kepurėmis pasipuošę kalnai, gausus įvairių vaisių derlius ir puikūs vynai, užburiantys gamtos peizažai nuo ledynų iki Juodosios jūros paplūdimių – tokią Lietuvos keliautojai pažįsta Gruziją.

Ne visos rudens dienos vilioja šilta rudens saule ir auksu nugeltusiais lapais išeiti pasivaikščioti į gamtą. kur kas dažniau žvarbus vėjas ar lietus verčia užsidaryti namie ir rudeninį snaudulį ginti šalin ne tik puodeliu kvapnios arbatos, bet ir saldžiu pyragaičiu ar taure vyno.

Ruduo – tai lietingų dienų ir tamsių vakarų laikas – kaip nepasiduoti melancholijai, teisingai maitintis ir sportuoti? Apie tai, kaip įveikti rudeniop atsklenkantį tingulį ir net savotišką liūdesį naujienų portalui Balsas.lt savo paslaptimis pasidalijos sveikos gyvensenos ekspertas Šarūnas Navickis. Rudenį ima trumpėti dienos, anksčiau temsta ir tai neretai tampa blogos savijautos, prastos nuotaikos priežastimi. Kaip patartumėte padėti sau? Nekreipkite dėmesio ir tiek.

Ruduo – tai lietingų dienų ir tamsių vakarų laikas – kaip nepasiduoti melancholijai, teisingai maitintis ir sportuoti? Apie tai, kaip įveikti rudeniop atslenkantį tingulį ir net savotišką liūdesį naujienų portalui Balsas.lt savo paslaptimis pasidalijo sveikos gyvensenos ekspertas Šarūnas Navickis. Į ką, kalbant apie sveikos mitybos racioną, labiausiai reiktų atkreipti dėmesį keičiantis orams, rudenėjant? Rudenėjant ar pavasarėjant, maiste turi netrukti to, ko organizmui tuo metu reikia.

Rugsėjo 9-ąją pasaulyje minima Vaisiaus alkoholio sindromo diena (VAS). Ši diena pasirinkta ne veltui, mat devinto mėnesio devinta diena simbolizuoja devynis nėštumo mėnesius, per kuriuos moteris turi nevartoti alkoholinių gėrimų. Antrą kartą Lietuvoje minint Pasaulinę Vaisiaus alkoholio sindromo dieną Seimo narė Larisa Dmitrijeva surengė spaudos konferenciją, kurioje buvo aptarta statistika ir pavojai, tykantys alkoholį vartojančių būsimų motinų ir jų naujagimių.

Kaitros nualinta išdžiūvusi žemė, akis badantis skurdas ir vaikai, atrodytų, tokie, kaip ir bet kur kitur pasaulyje – mėgstantys išdaigas ir saldainius. Tačiau, iš tiesų, jų vaikystė kitokia... Vietoj spalvotų knygučių – kartoninės dėžės gabalais apsiūtas sąsiuvinis, pusryčiams, pietums ir vakarienei – kukurūzų miltų košė, o iki mokyklos 8 , 9 ar net daugiau kilometrų tenka eiti pėsčiomis... Jų svajonės veikiausiai tokios pat kaip tūkstančių pasaulio vaikų.

Kaitros nualinta išdžiūvusi žemė, akis badantis skurdas ir vaikai, atrodytų, tokie, kaip ir bet kur kitur pasaulyje – mėgstantys išdaigas ir saldainius. Tačiau, iš tiesų, jų vaikystė kitokia... Vietoj spalvotų knygučių – kartoninės dėžės gabalais apsiūtas sąsiuvinis, pusryčiams, pietums ir vakarienei – kukurūzų miltų košė, o iki mokyklos 8, 9 ar daugiau kilometrų pėsčiomis... Jų svajonės veikiausiai tokios pat kaip tūkstančių pasaulio vaikų.

Nors turistai iš Rusijos kol kas vis dar sunkiai skiria Latviją, Estiją ir Lietuvą – tris Pabaltijo seses lanko noriai, tą rodo atvykstamojo turizmo statistika ir užfiksuojamas ženklus turistų skaičiaus iš Rusijos augimas. Džiaugiais, kad gali kalbėti rusiškai Apie tai, kas masina turistus iš Rusijos apsilankyti Lietuvoje ir, ar esama sentimentų istorinei praeičiai, pašnekovė sakė: „Turistų iš Rusijos lūkesčiai jiems vykstant į Lietuvą – labai konkretūs.

Lietuvos pašonėje esantis Astravo miestas, greta kurio Baltarusijoje per kelerius metus turėtų iškilti atominė elektrinė, gali tapti naujuoju atominiu Eldoradu Visagino gyventojams.

Smuikininkė Rasa Žukauskaitė jau penkerius metus gyvena Vokietijoje. Jauna moteris gali pasigirti gausybe įvairių konkursų apdovanojimų, bet gyvenimas mėgsta pokštus – netrukus garsiausiais Europos koncertų sales iškeis į unikalių kvapų ir spalvų kupiną Indiją. Nors atvirai prisipažįsta, kad labai myli savo šalį, kol kas į Lietuvą grįžti neketina. Apie tai, koks gyvenimo svetur skonis, skaitykite Balsas.lt interviu su smuikininke.

Smuikininkė Rasa Žukauskaitė jau penkerius metus gyvena Vokietijoje. Jauna moteris gali pasigirti gausybe įvairių konkursų apdovanojimų, bet gyvenimas mėgsta pokštus – netrukus garsiausiais Europos koncertų sales iškeis į unikalių kvapų ir spalvų kupiną Indiją. Nors atvirai prisipažįsta, kad labai myli savo šalį, kol kas į Lietuvą grįžti neketina. Apie tai, koks gyvenimo svetur skonis, skaitykite Balsas.lt interviu su smuikininke.

Dažnas lietuvis žino, kad apsilankymo kaimyninėje Baltarusijoje formalumai gali trukti kur kas ilgiau nei, tarkime, reikiamų dokumentų kelionei į tolimąjį Tailandą sutvarkymas. Ir nors vos už kelių dešimčių kilometrų nuo sostinės esantys gražūs kaimynų miestukai, atrodytų, yra pasiekiami ranka, norintiems ten pasisvečiuoti, teks apsišarvuoti kantrybe ir kruopščiai paisyti itin griežtų sienos kirtimo taisyklių.

Plastinių operacijų populiarumas pasaulyje nuolat auga ir dabar šias prabanga laikytas procedūras jau gali sau leisti ir vidutines pajamas gaunantys pacientai. Plastikos chirurgija išgyvena aukso amžių, o pacientų pageidavimai jau neapsiriboja vien tradicinėmis procedūromis.

Vasariški orai šį rugpjūtį nedžiugina, tačiau nepaisant to būtent šiuo metų laiku gamta dosniausiai apdovanoja įvairiomis gėrybėmis. Apie tai primena ir viena seniausių lietuviškų švenčių – Žolinės. Nors Žolinės simbolizuoja gamtos turtų gausą ir vešėjimą, šį šventė yra neatsiejama nuo krikščioniškųjų tradicijų, mat rugpjūčio 15-oji laikoma Mergelės Marijos Ėmimo Dangun diena.

Gimdymas – ne įprastas įvykis moters gyvenime. Praeityje moterys buvo susitaikę su tuo, kad gimdymas, galintis tęstis kelias dienas ir visiškai nualinti kūną, bent trumpam naikina grožį. Bet modernios mamos po gimdymo nori atrodyti tarsi būtų išėjusios ne iš palatos, o iš grožio salono, informuoja dailymail.co.uk. Tačiau ne tik turtingos įžymybės, bet ir vidurinei klasei priklausančios būsimos Didžiosios Britanijos mamos stengiasi užtikrinti, kad po gimdymo atrodytų kuo geriau.

Pasakymas „vaikai gyvenantys skurde“ turi labai skirtingas prasmes kalbant apie Europos ir apie tolimojo Afrikos žemyno šalis. Dažnam sunku įsivaizduoti, kokia iš tiesų yra trečiojo pasaulio šalyse gyvenančių vaikų kasdienybė, kai nuolat trūksta maisto ir net būtiniausių medikamentų, o ką jau kalbėti apie galimybę lankyti mokyklą.

Per praėjusius metus į bendrąjį pagalbos centrą buvo paskambinta 3,6 mln. kartų, o per parą centro operatoriai atsiliepia į maždaug 10 tūkst. skambučių. Tiesa, ne visi jie yra būtinosios pagalbos prašymai, pasitaiko atvejų, kad skambinančiojo prašymas nustebina ir visko girdėjusius centro operatorius.

Išdidžiai civilizacijos lopšiu vadinama Persija spaudos antraštėse dažniau šmėsteli ne kaip istorinių vertybių mėgėjų ar smalsių turistų traukos centras, o kaip uždara ir net baugoka šalis. Šiuolaikiniams keliautojams, išdrįsusiems mesti iššūkį stereotipams, Iranas atskleidžia ne tik savo savitumą, istorinius turtus bei nesumeluotą svetingumą. Apie tai, kuo keliautojus žavi Iranas, kalbamės su knygos „Kerintis Iranas: tolimas ir artimas“ autore Rita Matulionyte.

Išdidžiai civilizacijos lopšiu vadinama Persija spaudos antraštėse dažniau šmėsteli ne kaip istorinių vertybių mėgėjų ar smalsių turistų traukos centras, o kaip uždara ir net baugoka šalis. Šiuolaikiniams keliautojams, išdrįsusiems mesti iššūkį stereotipams, Iranas atskleidžia ne tik savo savitumą, istorinius turtus bei nesumeluotą svetingumą. Apie tai, kuo keliautojus žavi Iranas, kalbamės su knygos „Kerintis Iranas: tolimas ir artimas“ autore Rita Matulionyte.

Dzūkijos miškuose – karas dėl grybų Žinomą priežodį „jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos“ šiemet galima perfrazuoti – „grybai ir uogos paliko dzūkus nuogus“. Vėlavęs pavasaris, vėliau prasidėję karščiai kaip reikiant pakenkė uogų ir grybų derliui Dzūkijos miškuose.