Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aplinkosaugos krizės prie bendro stalo sukviečia pačių įvairiausių pašnekovų būrį. Ketvirtadienio vakarą Klimato muziejuje Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis, fizikos mokytojas Mantas Pastolis, Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius Leonardas Pobedonoscevas bei Telia Lietuva tvarių projektų vadovė Indre Bimbiryte-Yun kartu su projekto „Išpakuota“ kūrėja Rugile Matusevičiūte aptarė klimato kaitos švietimo situaciją Lietuvoje.

Aplinkosaugos krizės prie bendro stalo sukviečia pačių įvairiausių pašnekovų būrį. Ketvirtadienio vakarą Klimato muziejuje Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis, fizikos mokytojas Mantas Pastolis, Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius Leonardas Pobedonoscevas bei Telia Lietuva tvarių projektų vadovė Indre Bimbiryte-Yun kartu su projekto „Išpakuota“ kūrėja Rugile Matusevičiūte aptarė klimato kaitos švietimo situaciją Lietuvoje.

REKLAMA

„Jeigu šis Klimato muziejus čia — reiškia, problema vis dar yra“, — susirūpinimą reiškė I. Bimbirytė-Yun.

Iš tiesų, Lietuvos švietimo sistemoje aplinkosaugos klausimai vis dar yra paraštėse. Biologijos programa mokslo metų gale supažindina mokinius su vos keliomis oro, vandens ir dirvožemio taršos temomis, nepateikiant jokių konkrečių sprendimo būdų, kuriuos kiekvienas galėtume pritaikyti kasdien. „Iš kitos pusės, moksleiviai dabar patys daug labiau domisi ir patys klausia, jiems labai rūpi. Lieka tik klausimas — ar mokytojai atsako?“, — problemai antrino ir mokytojas M. Pastolis.

Nepaisant lėtų pokyčio švietimo sistemoje, pašnekovai sutiko, kad visuomenėje aplinkosaugos klausimai aptariami daug dažniau, ir ieškantys atsakymų — daug lengviau juos randa. „Daug daugiau ir aiškesnės informacijos atsiranda ant pakuočių, informacijos iš gamintojų, daug daugiau patikimų eko standartų, kurie padeda padaryti tvarų pasirinkimą. Galų gale patys vartotojai darosi

REKLAMA

išmanesni tvarumo klausimu. Judam tolyn nuo popierinių maišelių ir pradedam kvestionuoti ar mūsų gaunamos paslaugos yra tvarios — kaip tai atkeliavo, kaip tai buvo pagaminta“, — kalbėjo Indrė Bimbirytė-Yun.

Gamtos fotografas Marius Čepulis pastebi ir tariamos tvarios gyvensenos spragas: „Mes galim šnekėti apie klimato kaitą, kokie būsim tvarūs, bet jeigu aš esu sąžiningas sau — turiu nusirengti, išeiti į gatvę ir varyti medžioti elnių. Tada būsiu tvarus. Bet tiek, kiek mes visko turim.. Aš tikrai neatsisakysiu savo mobiliako ir dar nusipirksiu naują fotoaparatą, nes man filmuoti laidas reikia“, — žiūrovų galvas linksėti vertę gamtininko žodžiai.

REKLAMA
REKLAMA

„Realiai mus pakeis ne mes patys, o aplinkybės,“ — mintimis dalinosi pašnekovas.

Aptardami svarbiausius punktus, kurie sudomintų visuomenę ir skatintų pokytį, dalyviai pabrėžė informacijos pateikimo įvairiapusiškumą. „Man atrodo, kad viskas prasideda nuo švietimo. Negali pakeisti žmonių per vieną dieną, ar per metus, ir net ne per dvejus. Turime šviesti mokinius, ir nebūtinai konkrečiai klimato krizės temomis, o tiesiog skatinti jų kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir žodžio laisvę.“, — savo praktika dalinosi mokytojas M. Pastolis.

„Žmonėms patinka iššūkiai, žaidimai — tokie, kaip šie muziejaus konteineriai. Interaktyviai, žaismingai įtraukiantys pasakojimai, skatinantys susimastyti.“, — pridėjo Klimato muziejaus ambasadorius Leonardas Pobedonoscevas.

Visą dalyvių pokalbį galima išgirsti Klimato muziejaus Facebook puslapyje, sekti muziejaus naujienas bei įsigyti nemokamus bilietus — Klimato muziejaus internetinėje svetainėje https://klimatomuziejus.lt.

Keliaujančio muziejaus projektą įgyvendina asociacija „Aktyvus jaunimas“, finansuoja Europos klimato iniciatyva. Muziejaus kelione rūpinasi logistikos partneris Hoptrans. Informacinis projekto rėmėjas – TV3 žiniasklaidos grupė. Projekto idėją Lietuvoje remia Telia, IKI, Walk15 ir Mantinga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų