mityba

Socialiniuose tinkluose sparčiai populiarėja nauja sveikatingumo tendencija – žmonės stengiasi į savo mitybą įtraukti kuo daugiau skaidulų. Tam naudojamos pupelės, lęšiai, avižos, daržovės, viso grūdo produktai ir itin išpopuliarėjusios chia sėklos. Tačiau specialistai perspėja, kad persistengti taip pat nereikėtų. NHS šeimos gydytojas dr. Amiras Khanas ragina žmones nedaryti staigaus šuolio nuo mažai skaidulų turinčios mitybos prie itin didelio jų kiekio.

Baigiantis vasarai ir artėjant rudeniui, dažnas iš mūsų pajunta natūralų norą sugrįžti prie nuoseklesnio gyvenimo ritmo. Po atostogų atsipalaidavimo kyla noras pasirūpinti geresne savijauta, atsisakyti chaotiško užkandžiavimo ir susigrąžinti lengvumo jausmą.

Ne viskas, kas skanu, yra ir gerai pasisavinama organizmo. Kai kurie maisto produktų deriniai apsunkina virškinimo sistemą arba trukdo pasisavinti svarbias maistines medžiagas. Dietologas Robas Hobsonas aiškina, kad kai kuriuose produktuose yra junginių, galinčių riboti tam tikrų maistinių medžiagų įsisavinimą. Kaip praneša britų leidinys „The Telegraph“, kai kurie sveikais laikomi maisto produktai gali tarpusavyje riboti vertingų maistinių medžiagų pasisavinimą.

Padidėjęs cholesterolio kiekis ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškiai juntamų simptomų, todėl apie problemą kartais sužinoma tik atlikus kraujo tyrimą. Mitybos specialistas dr. Artūras Sujeta pabrėžia, kad su ja gali susidurti ne tik antsvorio turintys ar vyresnio amžiaus žmonės. Padidėjęs cholesterolio kiekis neretai nustatomas ir jauniems, liekniems bei net aktyviai sportuojantiems žmonėms.

83-ejų buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas serga ketvirtos stadijos prostatos vėžiu. Sunki liga jam buvo dianozuota jau baigus savo kadenciją Baltuosiuose rūmuose. Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad pirmą kartą apie vėžį žmona prabilo rugpjūčio 5 dieną transliuotoje Kelly Ripa tinklalaidėje „Let‘s Talk Off Camera“. „Noriu pabrėžti visiems klausytojams: laiku pastebėjus ligą, ją galima sėkmingai suvaldyti.

Žalioji ir juodoji arbata pasižymi įvairiomis sveikatai naudingomis savybėmis, o tyrimai rodo, kad reguliarus jų vartojimas gali būti viena iš ilgo ir sveiko gyvenimo dėlionės dalių. Pomėgiu gerti arbatą garsėja ne vien britai – šis gėrimas itin populiarus ir Japonijoje, o būtent šioje šalyje yra viena iš vadinamųjų mėlynųjų zonų, kuriose neįprastai daug žmonių sulaukia 100 metų ir daugiau, rašo getsurrey.co.uk. Skelbiama, kad Japonijos mėlynojoje zonoje 72,3 proc.

Linų sėmenys yra tikras lobis iš gamtos. Mažytėse linų sėklose slypi daugybė mūsų sveikatai svarbių medžiagų. Tarp jų naudingųjų savybių yra viena, ypač vertinga šiuo metų laiku, o vartoti jas itin paprasta. Linų sėmenys gali būti vartojami aliejaus, sėklų arba maltų sėmenų pavidalu – jie teigiamai veikia virškinimo, kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemas. Ne veltui jie yra priskiriami „supermaistui“, rašo fakt.pl.

Norintiesiems sulieknėti nuolat siūlomos vis naujos dietos: vienos ragina atsisakyti angliavandenių, kitos – badauti tam tikromis valandomis, gerti „detoksikuojančius“ kokteilius ar po šeštos vakaro nebevalgyti. Tačiau ilgalaikiam rezultatui sudėtingų schemų dažniausiai nereikia. Svorio mažėjimą lemia trys pagrindiniai dalykai: saikingas energijos deficitas, soti ir visavertė mityba bei reguliarus fizinis aktyvumas.

Vasaros pabaigoje, kai dar galima mėgautis šviežiomis mėlynėmis ir šilauogėmis, verta prisiminti, kuo šios uogos naudingos organizmui ir kam jas reikėtų valgyti saikingai. Jose gausu vitaminų, skaidulų ir vertingų augalinių junginių, galinčių prisidėti prie širdies, kraujagyslių bei akių sveikatos, tačiau vien uogos sveikatos problemų neišsprendžia.

Lietuvių mitybos įpročius apžvelgęs VU Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas išskyrė vasarą ypač išryškėjančią problemą – tyrimai rodo, kad lietuviai vis dar išgeria per mažai vandens. Be to, taip pat suvartojame per mažai daržovių, nors vaisių kitą kartą ir padauginama.  Mitybos specialistas pabrėžė, kad vasarą yra tas laikotarpis, kai vandens būtina gerti daug daugiau.

Nors riebalų mūsų organizmui reikia lygiai taip pat kaip ir kitų maistinių medžiagų, profesorius Rimantas Stukas konstatuoja, kad lietuviai riebaus maisto, o ypač – gyvūninės kilmės riebalų suvartoja per daug. VU Medicinos fakulteto profesoriaus teigimu, riebių gyvulinės kilmės maisto produktų vartojimą reikėtų riboti dėl to, kad pagrindinė Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo priežastis yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos.

Vasara ir arbūzas daugeliui yra neatsiejami. Karštą dieną šis vaisius ne tik gaivina, bet ir padeda papildyti organizmo skysčių atsargas. Tačiau, pasak specialistės, svarbu ne tik tai, kiek arbūzo suvalgome, bet ir kuriuo paros metu juo mėgaujamės. Medantos ligoninės Noidoje Dietetikos skyriaus vadovė Nidhi Sahai aiškina, kad tinkamai pasirinktas laikas gali padėti išvengti pilvo pūtimo ir kitų nemalonių virškinimo pojūčių, rašo timesofindia.indiatimes.com.

Dalis žmonių, norėdami pagerinti kraujotaką ar sumažinti kraujo krešulių riziką, renkasi ne tik vaistus, bet ir natūralias priemones kraujui skystinti. Specialistai atkreipia dėmesį, kad kai kurie kasdien vartojami produktai ir maisto papildai iš tiesų gali veikti kraujo krešėjimą, tačiau perspėja – ne visais atvejais jie yra saugūs, rašo medicalnewstoday.com. Primename, kad tai yra tik patariminio pobūdžio straipsnis.

Mitybos patarimų šiandien girdime tiek daug, kad galima visiškai pasiklysti. Nors kiekvieno organizmas ir individualus, profesorius Rimantas Stukas sako, kad patarimai, kokius kada patiekalus reikėtų rinktis, išlieka baziniai. Ką geriausia valgyti pusryčiams? Paklaustas, kokį maistą renkasi pats ir nuo ko pradeda rytą, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas pasakojo, kad jokio dviračio neišradinėja ir renkasi paprastus produktus.

Kuriuo metu geriausia valgyti vakarienę? Šis klausimas vis dažniau keliamas kalbant apie sveikatą ir tinkamą mitybą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad paskutinio dienos valgio laikas turi įtakos ne tik miegui, bet ir gliukozės apykaitai bei kūno svoriui. Tyrimų rezultatai rodo, kad vakarienę geriausia suvalgyti likus bent 2–3 valandoms iki miego, rašo fakt.pl. Atskleidė geriausią laiką valgyti vakarienę Paskutinio dienos valgio laikas jau daugelį metų yra mokslinių tyrimų objektas.

Nematomas, nejaučiamas, bet labai pavojingas – mokslininkai vis garsiau kalba apie su maistu ir iš aplinkos gaunamo nano ir mikroplastiko problemą. Specialistai įspėja – ilgainiui kaupdamasis organizme jis gali turėti ir negrįžtamų pokyčių. Šiandien prekybos centruose yra gausybė maisto produktų, parduodamų plastikinėse pakuotėse. Nors tai atrodo įprasta ir patogu, dažnas nė neįtaria, kad taip su maistu gali mažomis dozėmis gauti ir paties plastiko.

Choreografas ir baleto artistas Jurijus Smoriginas (70) jau daugelį metų vasaromis organizuoja ir veda baleto stovyklas, kurios išsiskiria kūrybiškumu, profesionalumu ir jaukia atmosfera. Jose vaikai ne tik tobulina savo choreografinius įgūdžius, bet ir turi galimybę susipažinti su baleto pasauliu bei atrasti šios meno šakos grožį.

Rūkyta žuvis jau daugelį metų yra populiarus pasirinkimas, tačiau ne visos jos yra vienodai saugios sveikatai. Maisto technologė Joana Kusmierczyk įspėja, kad didžiausią reikšmę turi ne pats žuvies rūkymas, o tai, kokiomis sąlygomis ji buvo rūkyta ir kaip vėliau laikyta. Pasak ekspertės, netinkamai paruoštos ar laikytos rūkytos žuvys gali kelti rimtą pavojų sveikatai, rašo fakt.pl. Ar rūkyta žuvis yra sveika? Rūkytos žuvys dažnai vertinamos prieštaringai.

Atėjus vasarai atrodo savaime suprantama, kad saulė natūraliai išspręs vieną dažniausių šaltojo sezono problemų – vitamino D trūkumą. Tačiau vien tai, jog kalendoriuje – liepa, dar negarantuoja, kad organizmas sukaups pakankamas šio vitamino atsargas. Pasak medikų, įtakos tam turi ne tik pati saulė, bet ir mūsų amžius, gyvenimo būdas, odos tipas bei tai, kiek laiko praleidžiame lauke.

Perkopus 60 metų slenkstį, mūsų organizmas pradeda veikti visai kitu režimu: sulėtėja medžiagų apykaita, mažėja raumenų masė, kaulai tampa trapesni, o širdžiai bei kraujagyslėms prireikia kur kas didesnio dėmesio. Būtent todėl gydytojai primygtinai rekomenduoja peržiūrėti ne tik kasdienį valgiaraštį, bet ir įpročius, kurie dar prieš kelerius metus atrodė visiškai nekenksmingi.

Jei norite mitybą praturtinti širdžiai naudingais produktais, puikus pasirinkimas būtų žalialapės daržovės, riešutai, ankštinės kultūros, lašiša ir uogos. Būtent vieną jų kardiologai išskiria kaip pačią naudingiausią širdžiai. Nors visos valgomos uogos yra naudingos sveikatai, kardiologai išskiria vieną rūšį, kuri, jų teigimu, širdžiai gali būti ypač naudinga, rašo aol.com. Primename, kad tai yra tik patariminio pobūdžio straipsnis.

Kepenys – vienas svarbiausių žmogaus organų, gebantis atsikurti, tačiau specialistai įspėja, kad šis procesas nėra beribis. Net ir nevartojant alkoholio kepenims gali pakenkti kasdieniai įpročiai – netinkama mityba, antsvoris ar neatsakingas vaistų vartojimas.

Nors mitybos specialistai rekomenduoja riboti raudonos ir ypač – perdirbtos mėsos vartojimą, daugelio racione ji vis dar atsiduria kone kiekvieno valgymo metu.

Po gausesnio alkoholio vartojimo kitą rytą daugelį kamuoja galvos skausmas, pykinimas, nuovargis ir energijos stoka, tačiau specialistai teigia, kad tam tikri produktai, suvalgyti prieš alkoholio vartojimą ir kitą rytą, gali padėti sumažinti pagirių simptomus. Nors ekspertai pabrėžia, kad joks maistas neturi galimybės visiškai panaikinti pagirių, verta įsidėmėti keletą naudingų mitybos patarimų, galinčių šiek tiek jas palengvinti, rašo unilad.com.

Daugeliui rytas neįsivaizduojamas be kavos puodelio, tačiau specialistai teigia, kad ne mažiau svarbu ir tai, kada kavą geriate. Pasak jų, tinkamai pasirinktas laikas gali padėti ilgiau išlikti energingiems, pagerinti dėmesio koncentraciją ir sumažinti riziką sutrikdyti miegą. Geriausias metas – ne iškart pabudus Ekspertų teigimu, nereikėtų gerti kavos vos pabudus. Vienas palankiausių laikų gerti kavą yra nuo maždaug 9.30 iki 11.30 valandos, rašo health.com.

47-erių dviejų vaikų mama Lyndsey Kelly nusprendė, kad atėjo metas iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą. Atsikračiusi daugiau nei 30 kilogramų, moteris šiandien ne tik džiaugiasi geresne savijauta, bet ir varžosi kultūrizmo varžybose. Ji atvirai papasakojo, kokie pokyčiai padėjo pasiekti tokių rezultatų, rašo unilad.com. Primename, kad tai yra tik patariminio pobūdžio straipsnis. Dėl savo sveikatos ir mitybos visuomet rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju arba vaistininku.

Kasa – nedidelis, tačiau itin svarbus organas, atliekantis gyvybiškai svarbias funkcijas. Ji gamina virškinimo fermentus, padedančius suskaidyti maistą, taip pat insuliną, kuris reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Netinkama mityba gali apsunkinti kasos darbą. Ilgainiui tai gali prisidėti prie uždegiminių procesų, virškinimo sutrikimų, didinti riziką susirgti 2 tipo cukriniu diabetu ar kitomis kasos ligomis.

Nors gali atrodyti, kad Velso princesė Kate Middleton gali mėgautis bet kokiais patiekalais, realybė – visai kitokia.  Buvęs karališkasis virėjas atskleidė, kad Kate niekada nevalgo kvadratinės formos sumuštinių, o tokia, iš pirmo žvilgsnio keista, taisyklė turi istorinį paaiškinimą. Pasirodo, kad tokia tradicija gyvuoja jau daugelį metų ir yra karališkojo etiketo dalis, rašoma mirror.co.uk.

Televizijos laidų vedėja ir rašytoja Siuzana Constantine atvirai prabilo apie ilgus metus trukusią priklausomybę nuo saldumynų ir tai, kaip vienas sprendimas padėjo jai pasijusti visiškai kitaip. Moteris pasakoja, kad šokoladas buvo tapęs ne tik kasdieniu įpročiu, bet ir emocine paguoda, darančia įtaką jos energijos kiekiui, svoriui bei socialiniam gyvenimui. Vis dėlto prieš kelis mėnesius ji nusprendė ryžtingai keisti savo mitybą.

Padidėjęs kraujospūdis yra viena dažniausių sveikatos problemų, galinti ilgainiui lemti rimtas komplikacijas – insultą, infarktą ar kitus širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus. Nors daugelis ieško natūralių būdų sumažinti kraujospūdį, šeimos gydytojas Irmantas Aleksa pabrėžia, kad stebuklingų priemonių nėra, o svarbiausias vaidmuo vis tiek tenka gydytojo paskirtam gydymui ir gyvenimo būdo pokyčiams.

2013 metais Lionelis Messi išgyveno sudėtingą karjeros laikotarpį, kurį lydėjo traumų serija ir akivaizdžios problemos aikštėje, įskaitant vėmimo priepuolius rungtynių metu. Iš pradžių buvo spėliojama, kad tai susiję su stresu, tačiau vėliau paaiškėjo, kad Messi organizmas neigiamai reagavo į tam tikrą maistą. FIFA pasaulio futbolo čempionatą transliuoja TV3 žiniasklaidos grupė.

Sakoma, kad tikrasis grožis slypi žmogaus viduje. Nors ši mintis dažniausiai siejama su asmenybe, ji tinka ir kalbant apie odos būklę. Tai, ką valgome, gali turėti didelės įtakos odos išvaizdai ir senėjimo procesams. Galima naudoti brangiausius kremus, reguliariai lankytis pas kosmetologus ir vengti saulės, tačiau specialistai pabrėžia, kad odos būklė labai priklauso ir nuo organizmo gaunamų maistinių medžiagų, rašoma bustle.com. Primename, kad tai yra tik patariminio pobūdžio straipsnis.

Mitybos specialistai pasidalijo įžvalgomis, kokios daržovės yra ypač naudingos sveikatai ir kodėl jas reikėtų dažniau įtraukti į kasdienį valgiaraštį. Ekspertų teigimu, reguliarus šių produktų vartojimas padeda stiprinti organizmą bei mažina riziką susirgti tam tikromis ligomis. Įvardino sveikatai naudingiausias daržoves Į šį sąrašą pateko svogūnai, kuriuose gausu antioksidantų. Šios medžiagos padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų ir palaiko imuninę sistemą.

Ar įmanoma sulaukus 66-erių jaustis taip, tarsi būtum keturiasdešimčia metų jaunesnis? Garsus amerikiečių gydytojas ir ilgaamžiškumo ekspertas dr. Markas Hymanas tikina, kad tai nėra stebuklas – didžiausią vaidmenį čia atlieka kasdieniai mitybos pasirinkimai. Dešimtmečius tyrinėjantis ryšį tarp maisto ir sveikatos, jis įsitikinęs, kad tinkamai parinkti produktai gali padėti išlaikyti energiją, gerą savijautą ir sulėtinti senėjimo procesus.

Baltymų gausi mityba pastaraisiais metais tapo viena populiariausių svorio metimo ir raumenų auginimo strategijų. Tačiau ekspertai perspėja, kad kraštutinumai gali būti pavojingi – pernelyg didelis baltymų kiekis kai kuriems žmonėms gali tyliai pažeisti inkstus ir padidinti rimtų sveikatos problemų riziką. Socialiniuose tinkluose vis dažniau reklamuojamos itin daug baltymų turinčios dietos, žadančios greitesnį svorio kritimą ir didesnę raumenų masę, rašo unilad.com.

Prasidėjus FIFA pasaulio futbolo čempionatui, TV3 televizija pristato laidą „GOAL'as“. Asta Žukaitė-Nalivaikienė, Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius pasakoja apie FIFA turnyre dalyvaujančias šalis ne tik per sporto prizmę, bet ir per jų kultūrą, charakterį, istorijas bei žmones. Šiandien 22 val. per TV3 žiūrėkite rungtynes tarp Prancūzijos ir Senegalo, o 1 val. nakties – Irako ir Norvegijos akistatą.

Daugelis mano, kad sulaukus 60-ies ar 70-ies metų pradėti sportuoti ir keisti gyvenimo būdą jau per vėlu. Tačiau 65-erių Regimantas Dima su tuo nesutinka. Visą gyvenimą aktyviai sportavęs vyras vyresniame amžiuje atrado kai ką naujo – jėgos treniruotes. Jis taip pat pakoregavo mitybą ir per tris mėnesius atsikratė 7 kilogramų. Jis įsitikinęs, kad norint vyresniame amžiuje pakeisti savo fizinę būklę bei savijautą svarbiausia ne drastiškos dietos, o nuoseklūs pokyčiai ir ekspertų pagalba.

Daugybė žmonių bent kartą per naktį prabunda – vieni dėl noro nueiti į tualetą, kiti dėl streso ar nerimo. Dabar sveikatos specialistai atkreipė dėmesį į mažai žinomą vaisių, kuris, jų teigimu, gali padėti pagerinti miego kokybę ir sumažinti naktinių prabudimų skaičių. Koks tai vaisius? Čia kalbama apie dumplūnę (dar vadinamą dumplainiu). Šis mažas oranžinis vaisius tūkstančius metų auginamas Peru, Ekvadore ir kitose Pietų Amerikos šalyse, rašoma unilad.com.

Nors šis vaisius nėra labai populiarus ir retai atsiduria pirkinių krepšeliuose, jis gali turėti didžiulę įtaką virškinimo sistemos veiklai. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vienas egzotinis vaisius turi daugiau skaidulinių medžiagų nei populiarusis avokadas, o jo nauda sveikatai gali nustebinti. Daugelio žmonių kasdienėje mityboje dominuoja gerai žinomi vaisiai: obuoliai, braškės, mėlynės, bananai ar avokadai.

Dažnai girdime, kad suvalgę saldumynų galime greitai pasijausti geriau. Tačiau laidoje „Sveikatos DNR“ viešėjęs gydytojas dietologas Edvardas Grišinas tikino, jog toks įpročių susiformavimas atsiranda dėl išorinių veiksnių ir nebūtinai yra teisingas. Vyras atskleidė, kodėl per PMS norisi saldumynų ir kaip su saldėsiais palaikyti sveiką santykį. E. Grišinas sutiko, kad dalis potraukio griebtis ledų ar šokolado per PMS yra suformuota išorinių veiksnių.

Sveikos gyvensenos ir ilgaamžiškumo (angl. longevity) vaikymasis šiandien – ypač ant bangos. Pasidomėjus longevity pasekėjų kasdienybe ir propaguojamais protokolais, kalorijų ir nueitų žingsnių skaičiavimas atrodo kaip visiška seniena. Mokslininkai savo ruožtu perspėja, kad riba tarp rūpesčio savo sveikata ir liguistos manijos gali būti labai plona. SMK aukštosios mokyklos mokslinės veiklos vadovė doc. dr.

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, tačiau specialistai pabrėžia, kad didelės dalies jų būtų galima išvengti keičiant kasdienius įpročius. Nors daugelis žmonių apie širdies sveikatą susimąsto tik susidūrę su rimtomis problemomis, gydytojai ragina veikti gerokai anksčiau. Vienas žinomas kardiologas atskleidė, kad tam tikri maisto produktai jo paties racione praktiškai neturi vietos.

Sporto salėje sutikus dailią vilnietę Vilandą daugelis tikriausiai pagalvotų, kad šalia jų sportuoja visai jaunutė mergina. Tačiau Vilanda – sėkminga, versli dvynukių mama, kuri kasdien sugeba atrasti laiko dar vienai savo aistrai – sportui. Nors pati vilnietė kukliai šypteli, išgirdusi, kad ji galėtų būti įkvėpimas ne vienai mamai, vis dėlto patikina, kad niekas gyvenime neateina be didelių pastangų ir darbo. „Visi dideli rezultatai prasideda nuo mažų žingsnių“, – sako ji.

Anot jau 10 metų mėsos nevalgančios Rugilės, dar prieš dešimtmetį vegetarizmas Lietuvoje daugeliui atrodė keistas ar net pavojingas pasirinkimas, tačiau tai nesutrukdė jai priimti tvirto sprendimo dėl savo mitybos. Rugilė Dundulytė mėsos atsisakė būdama vos šešiolikos ir, kaip pati sako, tai buvo momentinis sprendimas po internete pamatytų vaizdų iš gyvūnų skerdyklų.

Miegą lemia daugybė veiksnių – nuo hormonų ir fizinio aktyvumo iki streso lygio. Tačiau specialistai sako, kad didelę įtaką turi ir tai, ką valgome prieš miegą. „Tai, ką valgote, gali subtiliai paveikti jūsų miego kokybę“, – aiškino dietologė Keri Gans. Pasak jos, kai kurie produktai padeda organizmui gaminti melatoniną – hormoną, reguliuojantį miego ir budrumo ciklą, taip pat palaiko smegenų chemines medžiagas, susijusias su kokybišku poilsiu, rašoma foodandwine.com.

Uždegimas yra natūrali organizmo reakcija į sužeidimus ar infekcijas. Pavyzdžiui, pasitempus čiurną ji patinsta todėl, kad organizmas išskiria medžiagas, padedančias gijimui. Tačiau problema atsiranda tada, kai uždegimas tampa lėtinis – tuomet jis gali didinti širdies ligų, diabeto, vėžio ar metabolinio sindromo riziką. Naujas Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad tam tikri maisto produktai gali būti susiję su mažesniu uždegimo lygiu organizme.

Rabarbaras daugybę metų atsiranda pavasariniame valgiaraštyje. Daugelis deda jį į pyragus, kompotus ir desertus, dalis jį valgo ir žalią. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad prieš valgant verta atkreipti dėmesį į tai, kurios rabarbaro dalys negali būti valgomos, nes gali pakenkti sveikatai. Ne vienas rabarbarus valgo žalius, dėl būdingo rūgštaus skonio, termiškai neapdorotas jis vartojamas su cukrumi.

89-erių mitybos specialistė Marion Nestle jau daugelį dešimtmečių garsėja kaip viena ryškiausių sveikos mitybos eksperčių JAV. Ji ne tik intensyviai domisi šia sritimi, bet ir atskleidžia ilgaamžiškumo paslaptis. Ji ne tik tyrinėja maisto poveikį sveikatai, bet ir garsiai kalba apie nutukimo problemas, maisto pramonės įtaką bei itin perdirbtų produktų žalą.

Inkstai atlieka vieną svarbiausių funkcijų organizme – filtruoja kraują, šalina toksinus bei atliekas ir palaiko skysčių bei mineralų balansą. Kad inkstai veiktų efektyviau, patariama į racioną įtraukti ir tam tikrus maisto produktus. Specialistai įspėja, kad alkoholis, nesveika mityba, genetika ir kiti gyvenimo būdo veiksniai ilgainiui gali sutrikdyti jų veiklą ir padidinti lėtinės inkstų ligos riziką, rašoma indiatimes.com.