mityba

Kai žmonės nori stebėti savo cukraus kiekį kraujyje, jie dažnai vengia desertų, gazuotų gėrimų ir saldainių. Vis tik ne tik šie maisto produktai gali sukelti cukraus kiekio šuolį. Amerikos medicinos asociacija (AMA) išskiria keletą įprastų maisto produktų, kurie, nors daug kas net neįtaria, gali turėti neigiamos įtakos cukraus kiekiui kraujyje, rašoma theexpress.com.

Baltymų, skaidulų ir kitų maistingųjų medžiagų kupini migdolai – puikus užkandis bet kuriuo paros metu. Tačiau ar jie gali padėti geriau išsimiegoti? Pasak dietologės Karman Meyer, migdoluose yra tiek magnio, tiek melatonino – mikroelementų, kurie padeda kūnui atsipalaiduoti ir lengviau užmigti. Tai reiškia, kad „nedidelė saujelė migdolų prieš miegą gali švelniai pagerinti jūsų miego kokybę“, sako ji.

Profesoriaus Rimanto Stuko teigimu, rinkdamiesi maistą lietuviai vis dar per mažai kreipia dėmesį į sveikatą. Be to, jis dalinosi, kad šiemet patvirtintos naujos rekomendacijos, kad mityba turi būti ne tik sveika, bet ir tvari. Tai reiškia, kad mėsos siūloma suvartoti mažiau, o augalinio maisto – daugiau. Sveikatos mokslų instituto direktorius, mitybos ekspertas prof.

Legendinė verslininkė, televizijos žvaigždė ir stiliaus ikona Martha Stewart įrodo, kad amžius – tik skaičius. Tapusi pirmąja „Sports Illustrated“ viršelį papuošusia aštuoniasdešimtmete moterimi, Martha stebina ne tik išvaizda, bet ir energija, kurią, kaip pati sako, gauna iš apgalvotos mitybos. M. Stewart kruopščiai renkasi, ką valgo, o jos kasdieniai įpročiai gali būti įkvėpimas kiekvienam, siekiančiam gyventi sveikiau. Štai šeši produktai, kurie nuolat atsiduria Marthos lėkštėje.

Demencijos atvejų skaičiui sparčiai augant, tuo pačiu aktualėja mitybos tema, mat tam tikri produktai, pasak specialistų, gali padėti atitolinti sunkias su atmintimi susijusias ligas. „Alderberry Care“ gyvenimo priežiūros ekspertai teigia, kad mityba gali būti vienas iš paprasčiausių būdų siekiant stiprinti smegenų sveikatą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, norintiems kuo ilgiau būti nepriklausomais, rašoma express.co.uk.

Artėjantis žiemos sezonas dažnai reiškia padidėjusį sergamumą. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ Santaros klinikų gydytoja dietologė Edita Gavelienė pataria, ką įtraukti į mitybos racioną, norint apsisaugoti nuo žvarbaus oro ir virusų bei kokio ženklo ieškoti ant maisto pakuočių. Šaltėjant orams ne paslaptis, kad daugėja susirgimų – nuo peršalimų iki infekcinių ligų. Laidos viešnia atskleidžia, į ką svarbu atkreipti dėmesį savo mityboje.

Medus nuo senų senovės Lietuvoje vadinamas tikru gamtos vaistu – juo gydomas gerklės skausmas, stiprinamas imunitetas. Tačiau kiek ši šlovė pagrįsta mokslu, o kiek – vien liaudies išmintimi? Mitybos ekspertė Gintarė Jonaitytė pasakoja, kad medus tikrai vertingas, tačiau stebuklų iš jo tikėtis nereikėtų. Taip pat – adresuoja kelis paplitusius mitus apie medaus vartojimą. Natūrali pagalba imunitetui „Natūralus medus turi priešuždegiminių, antibakterinių ir antioksidacinių savybių.

Pirmą kartą pamačius vilnietę Eriką Verbovik ne vienam atimtų žadą – ilgos kojos, plokščias pilvukas ir šypsena veide rodo savimi pasitikinčią ir jokių iššūkių nebijančią moterį. Vis tik dar visai neseniai Erika nesijautė laiminga savo kūne, kovojo su svoriu ir kentėjo nuo valgymo sutrikimų. Šiuo metu Erika yra numetusi apie 15 kilogramų ir atrodo stulbinančiai.

Raumenys yra būtini ne tik tam, kad galėtume laisvai judėti, taip pat raumeninis audinys yra ir širdies, ir virškinimo, ir kitų gyvybei būtinų sistemų dalis. Jei žmogus valgydamas gauna nepakankamai baltymų, rizikuoja, kad organizmas būtinas kalorijas ims būtent iš šio audinio. Apie tai naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ kalba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.

Milijonai žmonių visame pasaulyje kenčia nuo nemigos, tačiau miego ekspertė atskleidė, ką reikėtų valgyti iškart pabudus, kad vakare pavyktų gerai išsimiegoti.  Prabangių miegamojo baldų kompanijos „Comfybedss“ duomenimis, frazė „Kaip pabusti mažiau pavargus“ kas mėnesį „Google“ paieškoje ieškoma daugiau nei 1 000 kartų, o dažniausiai šios paieškos išauga šaltuoju metų laiku.

Eksperimentavimas su dietomis, produktų vartojimo mažinimas ar net griežtas jų atsisakymas gali sukelti sveikatos problemų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ Santaros klinikų gydytoja dietologė Edita Gavelienė atskleidžia, kokių maisto produktų ir jų sudėtyje esančių elementų reikėtų vengti bei kokių produktų atsisakę keliame sau grėsmę. Gydytoja teigia, kad 5 maisto grupės ir jose esantys elementai yra itin svarbūs žmogaus organizmui ir gerai savijautai.

Protarpinį ir ilgalaikį, kelias dienas trunkantį, badavimą propaguojantis gydytojas, LSMU lektorius Voldemaras Giedrimas to nauda neabejoja. Jo teigimu, kurį laiką nevartojant jokio maisto atsigauna ne tik kūnas, bet ir protas. Vis tik jis skuba pridurti, kad tai jokiu būdu nėra panacėja nuo lėtinių ligų ir kai kuriems net pavojinga praktika. Pašnekovas pasakoja su žmona ne tik 2 kartus per metus propaguojantis ilgalaikį, bent 5–6 dienas trunkantį, badavimą.

Daugeliui pažįstamas jausmas, kai vos papietavus, norisi ne grįžti atgal į darbus, bet prigulti. Nors maistas mūsų „kuras“ ir turėtų suteikti energijos, neretai nutinka priešingai – pavalgius apima mieguistumas ir vangumas. Ar tai normalu, ar vis dėlto ženklas, kad verta koreguoti savo mitybos įpročius? „Po valgio jaučiamas mieguistumas – natūrali organizmo reakcija į virškinimo procesą. Pavalgę patiriame cukraus kiekio kraujyje svyravimus – ypač, jei valgis buvo gausus greitųjų angliavandenių.

Nors daugeliui akivaizdu, kad alkoholis yra didžiausias kepenų priešas, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė atkreipia dėmesį – didelės žalos gali pridaryti ir kiti kasdien vartojami produktai bei įpročiai, o apie kai kuriuos iš jų ko gero nesusimastote. Pasak vaistininkės, kepenys dažnai nukenčia ne tik nuo riebaus ar perdirbto maisto, bet ir nuo perteklinio cukraus, vaistų ar net buityje naudojamų chemikalų.

Rytinis kavos puodelis daugeliui atrodo kaip būtinybė norint jaustis žvaliam ir pasirengusiam kibti į darbus. Vis dėlto, gydytojai rekomenduoja šio įpročio atsisakyti. Dr. Karan Raj, kuris savo populiarioje „TikTok“ paskyroje reguliariai dalijasi patarimais apie sveikatą, pasirodė BBC „Morning Live“ laidoje, kurioje paragino žmones atsisakyti kofeino rytiniuose gėrimuose. Jis pasakė, kad turėtumėte kavą gerti vėliau dienos eigoje.

Klaipėdietė Lina Vibrytė galėtų tapti tikru įkvėpimu ne vienam ne tik dėl to, kad moteriai netrūksta polėkio, energijos ir geros nuotaikos, tačiau taip pat dėl to, kad susilaukusi trijų vaikų ji sugebėjo susidoroti su staiga užgriuvusiomis sveikatos bėdomis bei numesti 30 kilogramų. Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais Lina sutiko pasidalinti savo asmenine jautria istorija apie tai, kaip vadavosi iš sudėtingų sveikatos problemų gniaužtų ir sugebėjo atsikratyti net 30 kilogramų.

Padidėjęs skrandžio rūgštingumas – dažna problema, galinti sutrikdyti kasdienį gyvenimą ir sukelti nemažą diskomfortą. Apie tai, kokie maisto produktai labiausiai skatina rūgštingumą, o kurie gali padėti greičiau jo atsikratyti, pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė. Kokie produktai labiausiai didina rūgštingumą? Anot vaistininkės, rūgštingumą ir refliuksą dažniausiai sukelia keptas, rūkytas, riebus ar aštrus maistas.

Kepdami maistą dažnai svarstome, kokius riebalus pasirinkti: aliejų, sviestą, o galbūt netgi taukus? Daugelis žino, jog kepto patiekalo sveikumas ir maistinė vertė dažnai priklauso iš esmės nuo kepimo būdo: panaudojus per daug riebalų, sveikas maistas tampa kalorijų bomba, o kai kurių rūšių aliejai laikomi pavojingais sveikatai. Mitybos specialistas Mantas Liekis atsako, kurie variantai sveikiausi, kuo jie skiriasi ir kokių klaidų virtuvėje vertėtų vengti.

Kepenų suriebėjimas šiandien tapo itin paplitusia sveikatos problema visame pasaulyje. Modernus gyvenimo būdas – stresas, stipriai perdirbtas maistas, saldūs gėrimai, sėslumas ir antsvoris – yra pagrindinės priežastys, kodėl vis daugiau žmonių susiduria su šia liga. Ja serga vis jaunesni, tad tai nebėra tik vyresnio amžiaus žmonių rūpestis. Negydomas kepenų suriebėjimas gali tyliai progresuoti į uždegimą ar net kepenų cirozę.

Galvodami apie sveiką mitybą, dažniausiai rūpinamės vitaminais, mineralais ar pakankamu baltymų kiekiu. Tačiau iš tiesų vienas svarbiausių raktų į gerą savijautą slepiasi paprastuose, kasdieniuose pasirinkimuose. Skaidulos – tarsi nematomas mūsų mitybos herojus, apie kurį prisimename tik tada, kai norime numesti kelis kilogramus ir sulieknėti. Tačiau jos yra ne tik svorio metimo pagalbininkės –  jų vaidmuo kur kas platesnis ir svarbesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Moteris patyrė didžiulį emocinį skausmą, kuris sutrikdė ne tik jausmus. Skaudi netektis išbalansavo hormonus ir medžiagų apykaitą. Šiandien Janinos gyvybei gresia pavojus – jos kūno svoris siekia 170 kilogramų. Padėti Janinai skubėjo laidos „TV Pagalba“ gelbėtoja Rūta Filejeva. Janinai kasdien darosi vis sunkiau įkvėpti, nesuvokiamu greičiu didėja kūno svoris. Ji maldauja pagalbos, o vyras baiminasi, kad bet kada gali prarasti savo žmoną. Šeima tikina, kad pagalbos iš medikų nesulaukia.

Nors daugumoje Lietuvos miestų vanduo iš krano yra visiškai saugus gerti, kai kurie vis tiek renkasi parduotuvėse pirktą vandenį. Tiesa, pirkinių krepšeliuose atsiduria ne tik įprastas geriamas vanduo, bet ir įvairios mineralinio ar šaltinio vandens rūšys.  Tačiau ar tikrai verta rinktis brangesnį mineralinį, ar užtenka stiklinės paprasto vandens iš čiaupo? Apie tai naujienų portalui tv3.lt papasakojo mitybos specialistas Mantas Liekis.

Lietuvos sporto universiteto mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad mažėja vaikų fizinis aktyvumas, silpnėja raumenynas, nuo ko silpsta ir širdis, taip pat, vis daugiau vaikų tunka. Natūralu, kad ieškome būdų, kaip šiuos rodiklius pagerinti.

Skrandžio rūgštingumas – tai viena iš tų temų, apie kurias dažniausiai prisimename tik tuomet, kai pasireiškia nemalonūs simptomai. „Skrandžio rūgštingumas yra rūgšties kiekis, kuris susidaro mūsų skrandyje ir kuris yra būtinas maisto suskaidymui, mikroorganizmų sunaikinimui ir virškinimo procesų aktyvavimui“, – paaiškina mitybos specialistas Mantas Liekis.

Ko gero visi žino, jog maisto produktai, turintys daug cukraus savo sudėtyje, nėra sveiki. Tačiau tikriausiai nustebsite sužinoję, kad net ir produktuose bei gėrimuose, kurių visiškai nelaikote saldžiais, galima atrasti daug pridėtinio cukraus.  Per didelis cukraus kiekis gali stipriai pakenkti jūsų sveikatai. Tai susiję su padidėjusia daugelio ligų, įskaitant nutukimą, širdies ligas, 2 tipo diabetą ir vėžį, rizika.

Dietologė paaiškina, kodėl vakare norisi užkasti ir kaip atskirti tikrą alkį nuo noro tiesiog pavalgyti „dėl malonumo“. Naktinis noras valgyti ne visada reiškia tikrą alkį. Dietologė, daktarė Emily Liming paaiškina, kaip atskirti fiziologinį maisto poreikį, emocinį maitinimąsi ir norą „pasimėgauti“, kad būtų galima išvengti žalingų užkandžių ir kontroliuoti apetitą. Apie tai rašo leidinys „Daily Mail“. Jūs stovite prie šaldytuvo 22:00 val. ir svarstote, ką užkąsti.

Kasa – tai nors ir nedidelis, tačiau labai svarbus pilvo ertmėje esantis organas, kuris suvalgytą maistą paverčia energija ląstelėms. Dėl to svarbu tinkamai prižiūrėti kasą ir pasirinkti tokius maisto produktus vartojimui, kurie organą sustiprintų, o ne jam pakenktų. Naujienų portalui tv3.lt apie kasos organo veiklą ir naudingus bei žalingus maisto produktus jam papasakojo biomedicinos mokslų daktaras, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta.

Širdies sveikata – labai svarbus faktorius visame organizme, užtikrinantis pakankamą kūno aprūpinimą deguonimi ir maisto medžiagomis. Vienas svarbiausių faktorių, padedantis palaikyti širdies sveikatą, yra tinkamos mitybos pasirinkimas. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams apie tai, kokie produktai kenkia širdžiai, o kokie yra naudingi, papasakojo biomedicinos mokslų daktaras, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta.

Padidėjęs cholesterolis ilgą laiką buvo laikomas vyresnio amžiaus žmonių problema, tačiau pastaruoju metu ši diagnozė nustatoma ir kur kas jaunesniems. Pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės Elvyros Ramaškienės, dažniausios padidėjusio cholesterolio priežastys – nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo stoka, stresas bei genetika lemia. Nors padidėjusio cholesterolio sumažinimas gali užtrukti, vaistininkė patikina, kad tai tikrai įmanoma, rašoma pranešime spaudai.

Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo glaudų ryšį tarp kai kurių plačiai paplitusių mitybos įpročių ir onkologinių ligų atsiradimo. Tiesa, ne visa informacija apie vėžį sukeliančius produktus, sklindanti viešojoje erdvėje, yra pagrįsta faktais. Mitybos specialistas dr. Artūras Sujeta įvardijo, kokie produktai turėtų būti vartojami saikingai arba visai išbraukiami iš raciono, jei rūpinatės ilgalaike sveikata.

Aiškindamiesi, kokie genai ir požymiai būdingi lietuvių populiacijai, mokslininkai nustatė įdomų faktą – lietuviai genetiškai gana gerai virškina riebalus.

Rugpjūtį akys tiesiog raibste raibsta nuo daržovių, vaisių ir uogų gausybės. Kuriomis dabar geriausia gardžiuotis, kad džiaugtųsi ir organizmas, ir piniginė? Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pataria, kad būtent į piką pasiekusias derliaus gėrybes verta žvelgti pirkėjams: jos būna itin skanios, sultingos, kupinos naudingų medžiagų ir siūlomos patraukliomis kainomis, rašoma pranešime spaudai.

Kitą kartą, kai gaminsite pietus ir vakarienę, ekspertai pataria į racioną įtraukti vieną daržovę ir iš jos pagamintą aliejų. Tai itin naudinga sveikatai – teigiama, kad mažina cholesterolį ir gerina virškinimą. Tad vartokite ją dažniau – sveikata už tai padėkos.  Cholesterolio kiekis padidėja, kai kraujyje yra per daug riebios medžiagos, vadinamos cholesteroliu. Jei jo per daug, gali užsikimšti kraujagyslės, todėl akcentuojamas riebalų kiekis, kurį patariama suvartoti.

Dauguma žmonių, ieškodami būdų geriau išsimiegoti, griebiasi melatonino papildų ar keičia vakaro rutiną. Tačiau dažnai pamirštama viena itin svarbi detalė – mityba. Tai, ką valgote dienos metu ir ypač prieš miegą, gali turėti didelę įtaką gebėjimui greitai užmigti bei miego kokybei. Remiantis mitybos specialistų įžvalgomis ir tyrimais, tam tikri maisto produktai natūraliai skatina ramybę, mažina stresą ir padeda organizmui pasiruošti poilsiui, rašoma cnet.com.

Kasdienis gyvenimas su vaikais – nuolatinis judėjimas, nauji potyriai ir gražiausios emocijos. Tačiau taip pat ir nuolatinis svarstymas, kokius užkandžius pasiūlyti išrankiesiems mažyliams, kad ne tik pasirūpintume jų sveikata, bet ir atlieptume jų pomėgius. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame esame nuolat apsupti viena kitą paneigiančių sveikos mitybos ekspertų įžvalgų, lengva pasiklysti tarp patarimų. O pamačius pasirinkimų gausą prekybos centruose, apskritai nusvyra rankos.

Meghan Markle daugeliui žinoma kaip Sasekso kunigaikštienė, tačiau gerokai prieš tapdama karališkosios šeimos nare ir pasitraukdama iš jos, aktorė buvo gerai žinoma kaip sveikos gyvensenos propaguotoja. Ji aktyviai dalindavosi receptais ir tuo, ką pati valgydavo, tad moteris pabandė 10 dienų valgyti tą patį ir rezultatas ją nustebino. Dabar jau uždarytame gyvenimo būdo tinklaraštyje „The Tig“ M. Markle dalijosi mintimis ir receptais, kuriuos jungia bendra – geros savijautos – tema.

Maisto papildų rinka šiandien kaip niekada plati, o noras juos vartoti žmonėms tik auga. Vis tik dietistė Vaida Kurpienė įspėja, kad riba plona – vartojant netinkamus preparatus ne tik vėjais paleidžiami pinigai, bet ir galima prisižaisti su sveikata. Pasak jos, nors dabar yra tikrai labai gerai papildų, ypač kalbant apie ilgaamžiškumo puoselėjimą, kurie sprendžia tam tikras problemas, tačiau netinkamas jų vartojimas neleis pasiekti rezultatų.

Turbūt ne vienas yra girdėjęs apie tai, kad cukrus dar kitaip yra vadinamas „baltąja mirtimi“. Tokie produkto apibūdinimai lemia tai, kad ne vienas siekia sumažinti šios medžiagos vartojimą kasdienybėje. Apie tai, kokiuose produktuose yra daugiausiai cukraus, sutiko papasakoti mitybos specialistas Paulius Paulauskas. Jis pasakojo, kad žmonės, mąstydami apie cukrų, dažnai pagalvoja apie pyragus, saldainius ar limonadus, tačiau paaiškino, kad jo turi kur kas daugiau produktų nei numanoma.

Vasarą, natūralu, gyvenimo ritmas šiek tiek sulėtėja, daugiau ilsimės gamtoje, keliaujame, mėgaujamės šviežiais vaisiais ir uogomis. Tačiau šiltasis metų laikas turi ir kitą pusę – padidėjusią riziką susidurti su skrandžio sutrikimais. Apie tai, kokias maisto ruošimo ir laikymo klaidas darome vasarą, ką daryti apsinuodijus maistu ir kada dėl to reikėtų konsultuotis su gydytoju, kalbamės su „Hila“ Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Agne Šimoniene.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) visame pasaulyje jau daugelį metų išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių. Šią liūdną statistiką neretai lemia šiuolaikinis gyvenimo tempas, pervargimas, nesubalansuota mityba, judėjimo stoka, kokybiško poilsio trūkumas, žalingi įpročiai. Lietuvoje padėtis ypač neraminanti – pagal sergamumą infarktu ar insultu mūsų šalis Europoje tvirtai pirmauja, rašoma pranešime spaudai.

Dažnas pasvarsto apie ilgą ir sveiką gyvenimą, tačiau dėl to pasistengti neretai pritingi. Nors ilgaamžiškumą puoselėjančių veiksnių – ilgas sąrašas, profesorius Albertas Skurvydas įvardija, kurie jų būtų patys svarbiausi. Paklaustas, ilgaamžiškumas – labiau genai ar gyvenimo būdas, sporto mokslininkas patikino, kad neišvengiamai veikia abi dedamosios.  „Tiksliai negalime nustatyti, bet yra 50 proc. genų ir 50 proc. – gyvenimo būdo.

Sporto trenerė Jolanta Leonavičiūtė (42 m.) dažnai socialiniuose tinkluose demonstruoja savo ištreniruotą kūną ir gražią figūrą. Moteris neslepia, kad norint gerai atrodyti reikia puoselėti ne tik išorinį kūną, bet ir savo vidų: „Gali kasdien sportuoti, bet jei prastai jautiesi viduje, tas labai matosi ir ant fizinio kūno.“ Jau seniai žinoma, kad sporto privalumų – itin daug.

Čikagoje gyvenantis Mantas Valeisa – lietuvis, išbandęs šiuo metu sparčiai populiarėjančią karnivoro mitybą, kitaip žinomą kaip mėsėdžių dietą. Tai – mitybos būdas, kurio laikantis yra vartojami tik gyvūninės kilmės produktai tuo pat metu visiškai atsisakant augalinių maisto šaltinių. Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Mantu šis sutiko papasakoti, kada pradėjo laikytis mėsėdžių dietos, kaip atrodydavo jo dienos valgiai bei kokį šios naujoviškos mitybos poveikį pajuto.

Jau prasidėjus kalendorinei vasarai ne vienas yra nusiteikęs pasitikti šilčiausius metų orus. Termometrų stulpeliams pakilus virš 25 ar net 30 laipsnių vieni saulės spindulius pasitiks prie ežerų, kiti prie jūros, o tretieji – sodybose. Vis tik visiems svarbu prisiminti, ką per tokius orus naudinga valgyti, o ko į lėkštę verčiau nesidėti ir kokių gėrimų negerti. Šia tema naujienų portalui tv3.lt sutiko pakomentuoti mitybos specialistas Paulius Paulauskas.

39 metų Danni Duncan – sveikai gyvenanti fitneso trenerė iš Melburno, Australijos – sužinojo žinią, kuria sunku buvo patikėti. Jai diagnozuotas žarnyno vėžys, nors ji laikoma vienu sveikiausių žmonių savo aplinkoje. „Dėl savo sveikatos darau daugiau nei bet kas kitas, ką pažįstu, ir štai susirgau“, – rašė Danni savo „Instagram“ paskyroje, rašoma dailymail.co.uk. Ji pasakojo, kad pastaruosius ketverius metus laikėsi 80–90 proc.

Buvusi televizijos laidų vedėja, manekenė, sąmoningumo stovyklų organizatorė, Maltoje gyvenanti lietuvė Violeta Repčenkaitė socialiniuose tinkluose pasidalino savo mitybos įpročiais. Violetos gerbėjos uždavė klausimą: „Ar valgote mėsą, pieno produktus? Juk tai valgyti dabar nemadinga“. V. Repčenkaitė savo atsakymais sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skatytojais. „Aš esu atsirišusi absoliučiai nuo visų madų, dėl to, kad turiu labai vertingų žinių apie mūsų mitybą.

Buvęs karališkasis virėjas papasakojo, kad princesė Kate Middleton niekada nevalgo vieno produkto – kvadratinės formos sumuštinių. Jis atskleidė, kad ši taisyklė turi savo šaknis. Karališkoji šeima, pasirodo, yra ganėtinai išranki, kai ateina laikas mėgautis sumuštiniais. Vis tik jiems tai nėra pasipūtimo reikalas, o giliai įsišaknijusių tradicijų dalis, rašoma mirror.co.uk.

Pasak dietologų, grūdų pasirinkimas turi didelę įtaką subalansuotos mitybos formavimui. Nepaisant to, jog visos košės priklauso angliavandenių maistui, tam tikros grūdų rūšys turi pastebimų pranašumų prieš kitas. Anot ekspertų, grikių ir perlinių kruopų kruopos išsiskiria iš kitų savo unikaliomis savybėmis.  Grikių ir perlinių kruopų vartojimas Šiems produktams būdingas žemas glikemijos indeksas, t. y. jų gebėjimas palaipsniui ir tolygiai didinti gliukozės kiekį kraujyje.

Celiulitas – tai ne tik problema estetine prasme, bet ir signalas apie netinkamus organizme vykstančius procesus. „Judesio taško“ kineziterapeutas Jurij Krutko paaiškina, kas sukelia celiulitą, kodėl vienos priemonės neveikia ir kaip veiksmingai kovoti su tuo, kas, atrodo, neišvengiama. Pažvelgę į veidrodį, daugelis pastebi ant šlaunų ar pilvo atsiradusius mažus odos nelygumus. Tai vadinamasis „apelsino žievelės“ efektas, geriau žinomas kaip celiulitas.