Šiandien prekybos centruose yra gausybė maisto produktų, parduodamų plastikinėse pakuotėse. Nors tai atrodo įprasta ir patogu, dažnas nė neįtaria, kad taip su maistu gali mažomis dozėmis gauti ir paties plastiko.
Nanoplastiko randama kraujyje, organuose, net placentoje
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas prof. Rimantas Stukas patikino, kad šiandien tai yra labai aktuali tema ir kaip tik atliekama daug įvairių tyrimų būtent šiuo klausimu.
„Ko gero, didžiausia problema yra nanoplastikas. Tai yra tos dalelės, kurios yra vieno mikrometro dydžio. Jos yra mažesnės negu žmogaus kūno ląstelė ir iš plastikinių indų ar įrankių, plastikinių maišelių puikiai pereina į maistą, patenka į mūsų organizmą.
Kadangi tai yra labai mažytės dalelės, jos patenka ir į kraują, yra išnešiojamos po visą organizmą, patenka į įvairius organus – net į placentą nėščiosioms. Taigi mūsų organizme plastiko yra“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
Jo aiškinimu, mikroplastiko dalelės jau yra kiek didesnės – nuo vieno mikrometro iki 5 mm. „Tad jos gal jau ne tokios rizikingos, bet nanoplastiko tikrai yra labai daug“, – konstatavo R. Stukas.
Pavojingas dalelės tiesiog įkvepiame
Profesorius priminė, kad nanoplastiko dalelių galima gauti ne tik per maistą, bet ir orą.
„Kartais nepagalvojame, bet kvėpuodami oru mes įkvepiame tas daleles. O į orą jos patenka deginant šiukšles, atliekas, iki galo jos nesudega ir į atmosferą patenka tos nanoplastiko dalelės. Dar vienas kelias yra dėvimi sintetiniai rūbai – jie vis tiek dyla, juda žmogus, drabužiai trinasi ir dalelės patenka į aplinką.
Taigi patekimo kelių yra daug, bet, aišku, pagrindinis tai yra maistas, kai į jį nanoplastikas patenka po sąlyčio su plastikinėmis pakuotėmis ar įrankiais“, – sakė R. Stukas.
Be to, dar vienas būdas, kaip gaunama mažų plastiko dalelių, yra jūros produktai. „Į jūras ir vandenynus irgi yra patekę daugybė plastiko dalelių ir valgant jūros produktus vėl į mūsų organizmą patenka to nanoplastiko.“
Ką pakeisti buityje, kad išvengtume nanoplastiko
Jis sutiko, kad nuo visų tokių rizikų apsisaugoti nepavyks, tačiau tam tikrus dalykus buityje pakeisti galima.
„Pavyzdžiui, kam naudoti plastikinę pjaustymo lentelę, kuri gal ir patogesnė, jeigu galima medinę. Kam naudoti plastikinį indą, jeigu galime panaudoti stiklinį.
Be to, plastikas sensta ir jeigu mes nusipirkome kokį nors gražų, blizgantį, skaidrų plastikinį indelį, ta polimerizacija yra pilnai įvykusi, dar viskas stabilu.
Bet toliau plastikas sensta, atsiranda įtrūkimai, skaidrumo pakitimai, pradeda skirtis tos nanoplastiko dalelės ir jų išsiskiria gana daug“, – komentavo R. Stukas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad ypač kenksminga maistą plastikiniuose induose šildyti mikrobangų krosnelėje – į plastikinius indus apskritai nereikėtų pilti karštų gėrimų ar dėti karšto maisto.
„Reikėtų keisti plastikinių gaminių vartojimo kultūrą buityje. Jeigu yra vienkartinis gaminys, tai jis ir turi būti vienkartinis. Jeigu tai yra maišelis plastikinis, jį panaudojai ir išmeti.
Dažnai žmonėms atrodo toks gražus, patogus tas indelis, kam jį išmesi? Ir naudoja jį. Jeigu yra skirtas tik biriems ir sausiems produktams, tai jokiu būdu ten negalima skysčio pilti.
Žmonės turėtų teisingai naudoti plastikinius gaminius, (...) pavyzdžiui, jei yra galimybė kokį gėrimą nusipirkti stikliniame, o ne plastikiniame butelyje, tą ir padaryti“, – patarė profesorius.
Patarė šiukštu negerti tokių arbatų
Jis patarė ne tik kiek įmanoma vengti naudoti plastikinius indus, bet ir gerti arbatas, supakuotas į plastikinius maišelius. „Labai patogu arbatžolių arba kitokių žolelių arbatą nusipirkti pakeliais. Ir pakeliai kartais būna medžiaginiai, popieriniai, o būna ir plastikinio tinklelio – tokie trikampiukai, kaip mažos piramidės.
Tai tokią arbatą užpylus karštu vandeniu ne tiktai arbatžoles paleis savo tą aromatą, skonį, spalvą, bet ir išsiskirs milijonai nanoplastikų dalelių į tą pačią arbatą.
Anksčiau į tai nekreipdavo dėmesio, tad ir būdavo gaminama, dabar jau po truputį ir gamintojai edukuojami, keičia požiūrį. Tad jei arbata yra tokiame plastikiniame trikampiuke, reikėtų galbūt atsisakyti tokios arbatos“, – įspėjo R. Stukas.
Per metus – milijardai nanoplastiko dalelių
Pasak jo, atrodo, kai nei matai, nei užuodi, nei skonio jauti, nieko čia tokio, bet po truputį besikaupdamos šios dalelės tyliai daro savo juodą darbą.
Profesoriaus teigimu, jau ir literatūroje nurodoma, kad jeigu žmonės naudoja plastikinius indus, plastikines lenteles, į žmogaus organizmą per metus patenka milijardai nanodalelių.
„O kai jos patenka, aišku, tada atsiranda rizika sveikatai. Kaip sakiau, rizika ne tik ta, kad tai išnešiojama po visą organizmą, net placentą, bet gali paveikti reprodukcinę funkciją. Tai, aišku, blogai ir žarnyno gerosioms bakterijoms.
Kai su maistu patenka į žarnyną, tos mažosios nanodalelės skverbiasi per žarnyno senelę, veikia tas gerąsias bakterijas, nuo kurių priklauso ir mūsų imuninė sistema, ir netgi intelekto koeficientas. Na, o kai patenka į kraują ir išnešiojama po visą organizmą, tai tų pokyčių gali būti įvairių.
Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, kurios vyrauja Lietuvoje pirmoje vietoje, kuo serga ir nuo ko miršta Lietuvos gyventojai, tai irgi tos nanoplastiko dalelės gali skverbtis į kraujagysles ir netgi ląsteliniame lygmenyje sukelti uždegimą. Tada greičiau kaupiasi cholesterolis ir gali atsirasti pasekmės – miokardo infarktas, smegenų insultas. Tai čia to poveikio yra gana daug“, – aiškino specialistas.
Tokios dalelės patenka ir į smegenis, tačiau dar stokojama tyrimų, kokį tai gali turėti poveikį. Profesorius pabrėžė, kad nanoplastiko kaupimasis organizme – labai ilgas procesas ir kai jau atsiranda pasekmės, galima net neatsekti, kas gi tam galėjo turėti įtakos.
„Tai iš tikrųjų dabar yra labai susirūpinta plastiko problema ir ieškoma sprendimų. Deja, bet šiandien mes neturime, kuo pakeisti plastiką“, – konstatavo R. Stukas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
