JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija neseniai pristatė naujas mitybos gaires, kurias dalis specialistų įvardijo kaip prieštaringas ir paneigiančias kai kuriuos buvusius sveikos mitybos principus.
Naujosios gairės skatina pilno riebumo pieno produktus, nesiūlo riboti sočiųjų riebalų, daugiau akcentuoja gyvulinius baltymus. Europa tuo metu siūlo gausiau vartoti liesesnius pieno produktus, rinktis daugiau augalinės kilmės riebalų ir baltymų. Tiesa, skatinimas vartoti mažiau cukraus ir perdirbto maisto diskusijų nekelia – tai akivaizdžiai sektinas elgesys.
Vis tik ekspertai pabrėžia, kad velnias slypi detalėse – reikia ne tik į paveiksliuką žiūrėti, bet ir tekstą atidžiai skaityti. Be to, vertinti visumą, o ne pavienius produktus.
Svarbiausia – maisto kiekiai ir proporcijos
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas sutiko, kad mitybos problemų Amerikoje apstu, tad noras ją peržiūrėti – sveikintinas.
„Aišku, į tą piramidę turime žiūrėti kompleksiškai – viena yra produktas, o kita – kiek jo žmogus suvalgo. Ir vėlgi, kaip sako mitybos specialistai, nėra nei sveikų, nei nesveikų produktų, yra sveika arba nesveika mityba. Viskas priklauso nuo to, kokios yra proporcijos ir suvalgomi kiekiai.
Žiūrint į tą naująją piramidę, taip, ten yra pokyčių, kurie, lyginant bent jau su Lietuvos mitybos rekomendacijomis, yra visiškai priešingi. Bet jeigu tai analizuotume bendrame mitybos kontekste ir tai, kam bus naudojami vieni arba kiti produktai, galime rasti ir tam tikrų argumentų“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Pasak jo, pavyzdžiui, kalbant kad ir apie tą pačią raudoną mėsą – jeigu tai yra kokybiška raudona mėsa, iš jos pagamintas patiekalas, tai yra viena. „O jeigu tai yra perdirbti raudonos mėsos gaminiai, įvairios dešros ar skilandžiai, šie produktai, kurie jau vertinami kaip sveikatai nepalankūs“, – pastebėjo R. Stukas.
Tiesa, jis priminė, kad jau ir anksčiau Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi savo tyrimų rezultatus, kad raudonoje mėsoje yra sialo rūgštis, kuri didina storosios žarnos vėžio riziką. Todėl ir rekomendacijos tokios, kad per dieną reikėtų suvartoti ne daugiau 50 g raudonos mėsos, o per savaitę – 350 g.
„Į tą piramidę turime žiūrėti kompleksiškai – viena yra produktas, o kita – kiek jo žmogus suvalgo.“
„Tai tikrai yra labai nedidelis kiekis. O perdirbtų mėsos gaminių išvis rekomenduojama vengti. (...) Kalbant apie riebalus, pavyzdžiui, pieno riebalai šiaip biologiškai yra labai vertingi, tad jeigu žmogaus mityba bendrai yra neriebi, riebalų atsisakoma, tai tas nedidelis kiekis riebalų, kurį gausime su pienu, neturės reikšmingos įtakos. Bet jeigu žmogus valgo daug ir riebiai, aišku, tokie riebūs pieno produktai (...) dar padidins riebalų kiekį“, – aiškino R. Stukas.
Pasak jo, verta atkreipti dėmesį, kad su minimais produktais galima gauti žymiai daugiau baltymų: „Amerikiečių rekomendacijose matome, kad yra maždaug 1,2–1,6 g baltymų vienam kilogramui kūno svorio, kai pas mus Lietuvoje rekomenduojama maždaug 0,8 g. Bet vėlgi baltymas baltymui nelygu. Jeigu baltymus gausime iš augalinio maisto, jie bus nevisaverčiai, tuo metu juos gaunant iš gyvulinio maisto jie bus visaverčiai.“
Pasak R. Stuko, piramidė yra viena, kitas klausimas, kaip pavyksta tų rekomendacijų laikytis, tam reikalingas visuomenės švietimas, aiškinimas: štai jau daug metų stebima problema, kuri nesikeičia – kiek beaiškinama apie jų naudą, Lietuvoje nedidėja daržovių, vaisių vartojimas.
Dėl naujų rekomendacijų įžvelgia prieštaravimų
Antrindamas profesoriui VU Medicinos fakulteto dėstytojas, gyvensenos medicinos gydytojas Tomas Vaičiūnas teigė, kad šį JAV žingsnį bet kuriuo atveju labiau vertinantis teigiamai, ypač lyginant su tuo, kas buvo pateikta 2015 metų rekomendacijose.
„Ir ypač telkiant dėmesį į itin perdirbtų maisto produktų akcentavimą, kad jų turėtume valgyti minimaliai arba maksimaliai eliminuoti. Didelis dėmesys yra paprastųjų angliavandenių, arba paprastųjų cukrų, suvartojimą. (...) Pačiame dokumente yra pabrėžiama rekomendacija juos drastiškai mažinti ir atkreiptas dėmesys į perteklinį druskos suvartojimą. Tai čia tie yra gerieji aspektai.
Kita vertus, galvoju, kad tas disonansas arba tam tikrų emocijų audra kyla dėl to, kad vizualinis rekomendacijų pateikimas, jų teksto turinys ir komunikacija apie tas rekomendacijas, paliko labai daug dviprasmiškumo ir kartais vienas turinys net prasilenkdavo su kitu“
Didžiausius prieštaravimus visų pirma jis įžvelgė dėl to, kad nepaisant viešojoje erdvėje iškomunikuoto teikiamo prioriteto raudonai, riebiai mėsai, taukams, jautienai, pieno riebiems produktams, detaliai skaitant rekomendacijas, nurodoma, kad, įprastai sotieji riebalai neturėtų sudaryti daugiau 10 proc. per parą suvartojamų kalorijų.
„Grubiai sakant, per parą tai vidutiniškai būtų ne daugiau 20–25 g. (...) Jei turime vidutiniškai 80 kg sveriantį žmogų, pagal dabartines rekomendacijas jis turėtų gauti maždaug 120 g baltymų.
Ir jeigu komunikuojama, kad pagrindinis baltymų šaltinis yra riebus gyvulinės kilmės produktas, tai jeigu sudedame riebią jautieną, riebią varškę, kiaušinius, siekiant gauti 120 g baltymų per parą tik iš šitų šaltinių, puikiai galime tą pasiekti.
Bet problema, kad vidutiniškai sočiųjų riebalų suvartojimas tokiu atveju siekia per 40–45 g. Tai vėl atsiranda protingumo kriterijus, į kurį turėtume atkreipti dėmesį“, – kalbėjo jis.
3 ketvirtadaliai piramidės – nieko naujo
Kita vertus, pasak mokslininko, dabar labai didelis dėmesys teikiamas 25 proc. piramidės dalies, tai yra baltyminėms struktūroms: „Didelis iššūkis yra gerųjų teigiamą efektą žmogaus organizme formuojančių produktų suvartojimas – daržovės, vaisiai, ankštininiai produktai, gerieji riebalai ir šiek tiek grūdinių produktų. (...)
Ir būtent likusi dalis rekomendacijų yra orientuoti į sveikatai palankesnius maisto produktus ir jų vartojimo kiekius, kurie iš esmės labai stipriai nepasikeitė nuo anksčiau buvusių rekomendacijų.“
R. Stukas taip pat atkreipė dėmesį, kad rekomendacijose yra skatinamas daržovių vartojimas, perdirbtų produktų vartojimo mažinimas.
„Vadinasi, sumažės sintetinių maisto priedų suvartojimas. Tie perdirbti produktai savo sudėtyje dažnai konservantų turi, kad būtų kuo ilgesnis tinkamumo vartoti laikas. O tie konservantai neigiamai veikia žarnyno gerąsias bakterijas, nuo kurių, kaip rodo vis daugiau tyrimų, stipriai priklauso visa mūsų sveikata“, – pastebėjo jis.
Košių valgyti mažiau?
Paklaustas, kaip tuomet reikėtų žiūrėti į košes, mat grūdinės kultūros atsidūrė piramidės apačioje, gyvensenos medicinos specialistas T. Vaičiūnas akcentavo, kad vėlgi reikia ne vien žiūrėti į paveiksliukus. Pasak jo, pilno grūdo kultūrų vis dar rekomenduojama per parą suvartoti nuo keturių iki šešių porcijų.
„Tai pagal tai grūdinės kultūros piramidėje jau turėtų kilti į viršų. Taigi šiek tiek atsiranda disonansas. Bet vėlgi egzistuoja protingumo kriterijus. Jeigu, pavyzdžiui, pusryčiams vartojame pilnagrūdę grūdinę kultūrą, (...) ir valgome tik ją vieną, (...) be abejo, maistingumo labai daug neturėsime (...).
Bet jeigu mes ją dar šalia „aplipdome“ dviem trimis termiškai apdorotomis daržovėmis arba jų mišiniais, šalia – du dvi trys termiškai neapdorotos daržovės (lapinės, salotos ir pan.) ir šalia dedame norimą žuvelę, kiaušinuką arba neperdirbtą mėsos produktą, tai čia yra tas piramidės išpildymo variantas, kur mes turime ir baltyminių struktūrų, gerųjų angliavandenių įvairovę, ir maistingumo.“
Šiuolaikiniam žmogui reikia kiek daugiau baltymų
Dietistės, tinklaraščio „sulieknėk.lt“ autorės Vaidos Kurpienės pastebėjimu, naujoji mitybos piramidė sukėlė tiek emocijų dėl to, kad joje realiai kas ką nori, tą ir mato.
„Tarkime, tie, kurie yra labai rimti karnivorai, apsidžiaugė, kad rado nupieštą raudoną mėsą, bet kai skaitome rekomendacijas, ten tikrai nėra parašyta kiekvieną dieną valgyti raudonos mėsos po tris kartus.
Arba kai kurie nusprendė, kad išbraukė grūdinius produktus, tačiau taip nėra – viso grūdo produktus rekomenduojama valgyti kelis kartus. Tik tiek, kad rinktis nebeperdirbtus, ne miltinius, ne batoną, ne baltus miltų makaronus, o ankštinius ir grūdus. (...)
Natūralu, kad ypač miltinių produktų mums reikia gerokai mažiau, nes kaip anksčiau nebereikia 5–6 tūkstančių kalorijų, kai žmonės dirbdavo nuo ryto iki vakaro 7 dienas per savaitę laukuose ir grįžę namo tik griūdavo pamiegoti. Dabar dauguma tas septynias dienas per savaitę sėdi, judėjimo kuo toliau, tuo labiau mažėja. Tad natūralu, kad reikia šiek tiek daugiau baltymų“, – komentavo ji.
Pasak dietistės, objektyviai vizualiai pasižiūrėjus į piramidę, joje vis tiek didžiąją dalį užima augaliniai produktai. „Tiesą sakant, labai daug žmonių, jeigu suskaičiuotų, kiek dabar suvalgo grūdinių kultūrų, bet ne ta forma, kuria jie įsivaizduoja, o sausainiais, duona, miltiniais blynais, lavašais ir visais kitais dalykais, tai pamatytų, kad tai sudaro tikrai labai didelę raciono dalį, ir ją reikėtų dalį pakeisti daržovėmis“, – pastebėjo V. Kurpienė.
Grynesnis maistai – daugiau sotumo
Dietistės manymu, sveikatai būtų palankiausia ir iš esmės keistų situacija, jeigu ir būtų įgyvendinta tai, kad ta didžioji dalis, kaip ir matoma piramidėje, būtų augaliniai produktai ir žmonės iš tikrųjų pradėtų rinktis natūralesnį, mažiau perdirbtą maistą.
„Kaip juokauju, kur sudėtinė dalis iš vieno produkto, nėra sąrašo. Tai tada ir sotumas būna didesnis, ir galima mažiau prisivalgyti (...). Kai žmonės pradeda jį valgyti, tiesiog mažiau suvalgo ne dėl to, kad skaičiuoja, o todėl, kad sotumo jausmas ilgiau trunka. Jie turi daugiau energijos, geriau jaučiasi, nebereikia savęs „tonizuoti“ įvairiais saldumynais, miltiniais produktais.
Jeigu čia būtų pagrindinė žinutė, manau, pasikeistų daugelio sveikata. Be to, valstybė tam tikrus dalykus gali keisti ir per tam tikrą apmokestinimą. Taip pat turi būti švietimas, kiti dalykai“, – pastebėjo V. Kurpienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
