Kokia galėtų būti sveikiausia mitybos strategija, šiandien jau darosi sunku susigaudyti – vieni pataria atsisakyti angliavandenių, kiti ragina valgyti daugiau baltymų, treti siūlo badauti ar skaičiuoti kiekvieną kaloriją. Siekiantieji atrasti auksinį mitybos raktą ir turėti dailias kūno linijas dažnai išgirsta tiesmuką ir gana gruboką patarimą – „reikia mažiau ėsti ir daugiau judėti“.
Dietologė K. Jasmontienė apgailestavo, kad tai vis dar nuskamba kaip patarimas vieni kitiems. „Ši citata yra labai nejautri, neempatiška, bet labai gaila, kad ji yra gana dažna. Ji skamba kaip patarimas vieni kitiems. Vieni su šypsena, kiti gal kiek su pašaipa tai sako, vieni tarsi gero norėdami, bet, be abejonės, tai neveikia. (...)
Jeigu to užtektų, tai greičiausiai nutukimo pandemijos šiame pasaulyje nebūtų. Jeigu užtektų tik susiskaičiuoti, kiek man reikia, kiek suvartoju, išnaudoju, tai būtų tokia buhalterinė apskaita, šiais dirbtinio intelekto laikais pasiruošti daugybę mitybos planų su labai detaliais receptais tikrai nėra jokios problemos“, – konstatavo gydytoja „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Kodėl daugelis dietų neveikia?
Paklausta, kaip tuomet nepasimesti tarp gausybės mitybos patarimų, pašnekovė visų pirma ragino įsivertinti, kiek ilgai pasirinktų taisyklių pavyks laikytis.
„Klausimas, kurį aš visą laiką kviečiu užduoti sau, kai renkamės bet ką, kalbant apie maisto sistemą, mitybos planą ar dar kažką, yra toks: ar aš galėčiau to, kas man siūloma, laikytis ilgą laiką?
Kitaip tariant, jeigu paimtume bet kokią dietą – ar tai būtų viena iš šiais laikais madingų, ar buvusių anksčiau, praktiškai visos jos yra subalansuotos dviem ar trims savaitėms. Labai kantrus žmogus gali laikytis du, tris mėnesius ar pusę metų.
Bet dažniausiai priežastis, kodėl žmogus sugrįžta su kažkokia problema, yra ta, ką jis ir sako: „Taip, aš žinau, kas veikia, bet tiesiog negaliu tame išbūti. Kažkuriuo metu prarandu kontrolę, motyvaciją ar kantrybę ir grįžtu prie to, kas buvo“. Ir kai klausi, kas buvo anksčiau, atsakymas dažniausiai skamba: „Taip, kaip visada valgau.“
Pasak jos, kvietimas ir būtų peržiūrėti būtent tai, ką valgome visada. „Įsivaizduokime, kad jūs galėtumėte rinktis tai, ką iš tiesų norite valgyti, nesivadovaudami baime, kad kažko neteksite ar kažkas bus uždrausta, bet tiesiog pagal tai, ko jūsų kūnas šiuo metu norėtų. Koks maistas būtų dažniausias? Tikėtina, kad kiekvienas turime tam tikrą sąrašą.
Net jeigu žiūrėtume į savo krepšelio turinį parduotuvėje, jis yra gana panašus. (...) Taigi iš to produktų sąrašo galima pasižiūrėti, ką valgome įprastai, ką valgo mūsų šeima, kokie dėsningumai atsikartoja – kaip maitinuosi tam tikromis dienomis, kurios skiriasi darbo grafiku, vakarienės laiku, vaikų būrelių išdėstymu ir taip toliau. Kitaip tariant, mes bandom mitybą pritaikyti prie savo gyvenimo, o ne priešingai. Nes kai tai darome nelanksčiu būdu, kyla sunkumų“, – pasakojo K. Jasmontienė.
„Klausimas, kurį aš visą laiką kviečiu užduoti sau, kai renkamės bet ką, kalbant apie maisto sistemą, mitybos planą ar dar kažką, yra toks: ar aš galėčiau to, kas man siūloma, laikytis ilgą laiką?“
Pasak dietologės, kiekvienas iš mūsų turime savo atsakymą, kas veikia, bet sakyti, kad tai tinka visiems, yra visiška neteisinga. Taigi ir teikiamos rekomendacijos dažnai yra apibendrintos: „Tai tarsi taisyklių ir rekomendacijų rinkinys, iš kurio turiu pasidaryti savo versiją. Kaip universalūs marškiniai, kuriuos reikia susiaurinti ar paplatinti taip, kad jie tiktų būtent man.“
Pasak jos, pacientui galima pasiūlyti ruošiant pusryčius, pietus ar vakarienę tiesiog vadovautis tam tikromis rekomendacijomis. „Pavyzdžiui, pasirinktumėte tausojantį gaminimo būdą vietoje kepimo keptuvėje. Arba susidėliotumėte pusryčius pagal Harvardo lėkštės principą. Tai būtų lankstu. Nebūtų taip, kad privalai valgyti kiaušinį, nors šiandien nori košės. Arba būtinai vištieną, nors mieliau rinktumeisi žuvį.
Kuo lanksčiau į tai žvelgsime, tuo mažiau bus vidinio pasipriešinimo. Dauguma žmonių nemėgsta griežtų, nelanksčių, primestų taisyklių. Jeigu išmoksime rekomendacijomis naudotis kaip formule, kuri gali būti taikoma kiekvieno gyvenime, būdų ją pritaikyti bus daugybė. Ir tikrai nereikės vaikytis vienintelio varianto, kuris kažkam suveikė ir todėl esą turi suveikti ir man.“
Dėl perdėto noro kontroliuoti pakliūna į užburtą ratą
Pašnekovės aiškinimu, nieko stebėtino, kad ėmus laikytis kažkokios dietos svoris ima kristi.
„Trumpuoju laikotarpiu tokios rekomendacijos veikia ir duoda rezultatą. Čia nėra nieko keisto. Jeigu sukuriame energijos deficitą, tai negalime nenumesti svorio. Tai būtų tiesiog nelogiška.
Bet jeigu negalime tokių rekomendacijų laikytis tvariai ilgą laiką ir jos netampa mūsų gyvenimo dalimi, tada jos tampa nelanksčiomis taisyklėmis, kurios ilgainiui problemą tik pagilina.
Pavyzdžiui, žmogus ima valgyti naktimis. Toks elgesys neatsiranda šiaip sau. Dažniausiai būna stresas, trigeriai ar kitos priežastys. Po kurio laiko visas dienos elgesys ir pasirinkimai ima stiprinti tą naktinį valgymą“, – sakė dietologė.
Tada žmogus pradeda stipriai kontroliuoti maistą, nes jaučia kaltę dėl to, kad naktį valgė. „Tada nusprendžia, kad ryte reikia valgyti mažiau. Dieną labai stengiasi valgyti kuo mažiau ir kuo sveikiau. Vakare taip pat riboja save.
Ilgainiui gaunasi taip, kad per dieną suvartojama per mažai energijos. Tada natūraliai prabundama naktį, nes jos trūksta. Žmogus pavalgo ir vėl viskas prasideda iš naujo. Taigi disfunkcinis elgesys vis tiek suranda nišą, kurioje gauna patvirtinimą ir gali gyvuoti. O vienas svarbiausių komponentų, leidžiančių jam gyvuoti, yra kontrolė“, – užburto rato situaciją nupasakojo ji.
Šlamštmaisčio norime kompensuodami kitus poreikius
Dietologės teigimu, visiškai normalu užsinorėti picos ar burgerio ir sau šiukštu tai drausti būtų didesnė blogybė.
„Blogai, manau, pasidaro tada, kai mūsų galvoje kyla „negalima, negalima, negalima“, nes tai blogai, nes nesveika. Ir tikėtina, kad dėl to sukeliame dar didesnį troškimą, dar didesnį norą. Atsiranda uždrausto vaisiaus efektas“, – pastebėjo gydytoja.
Kita vertus, ji ragino atidžiau paanalizuoti, kodėl užsinorime tokio maisto: „Gal labai kažko bijau, gal labai nervinuosi, gal nuobodžiauju, gal nerimauju. Ir tada galbūt šiek tiek aiškiau pasidarys, apie ką yra ta pica.“
Pasak K. Jasmontienės, bėda atsiranda tada, kai maistas tampa ne bazinio poreikio – alkio numalšinimo priemone, bet ir visi kiti poreikiai nuolat kompensuojami maistu.
„Tarkime, grįžau iš darbo pavargusi ir pavalgiau. Grįžau nusiminusi ir pavalgiau. Grįžau susierzinusi ir vėl pavalgiau. Poreikiai skirtingi, o įveikos būdas vienas. (...)
Tai padeda todėl, kad maistas iš esmės ramina. Pats valgymas kaip elgesys ramina. Valgymas aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už nusiraminimą. Vos tik pradedame valgyti, natūraliai viskas ima slūgti.
Ilgainiui, kai tam tikroje situacijoje, su tam tikrais žmonėmis, tam tikru metu kartojame tą patį elgesį, smegenys išmoksta, kad tai veikia, padeda, ir gali būti naudojama kaip įveikos būdas. Ilgainiui tai tampa nesąmoningu elgesiu. Kitaip tariant, po kurio laiko net nebeprisimintume, kur buvo pradžia ir kas įjungė šį elgesį.“
Ozempikas neskirtas keliems kilogramams numesti
Paklausta apie vis labiau populiarėjančius leidžiamus preparatus, pavyzdžiui „Ozempic“, svoriui numesti, gydytoja įspėjo, kad medikamentai negali būti vartojami pačiam žmogui panorėjus.
„Medikamentinis gydymas nutukimui taikomas ne pirmus metus. Jis buvo ir anksčiau, tiesiog pastaruoju metu atsirado daugiau vaistų, daugiau variantų, daugiau galimybių ir daugiau žmonių apie tai sužinojo.
„Jeigu žmogus siekia gauti vaistą turėdamas tik antsvorį arba neišbandęs jokių kitų konservatyvių intervencijų, tai nėra teisingas pasirinkimas.“
Yra keli svarbūs momentai. Pirma, labai gerai, kad turime galimybę skirti efektyvų medikamentinį gydymą nutukimui gydyti. Antra, nutukimas yra liga. Tai reiškia, kad dabar kalbame tik apie nedidelę dalį nutukimo vystymosi, palaikymo ir gydymo priežasčių.“
Ji pabrėžė, kad elgesio intervencijos yra būtinos lygiai taip pat, kaip mitybos ir fizinio aktyvumo intervencijos. Jos reikalingos tam, kad žmogus apskritai judėtų problemos sprendimo link.
„Tačiau medikamentinis gydymas taip pat yra svarbi gydymo dalis. Jis gali būti pradėtas iš karto, jei yra aiškios indikacijos. Net jeigu žmogus nėra išbandęs visų konservatyvių intervencijų.
Pavyzdžiui, kai yra gretutinių ligų, kurias būtina valdyti greitai. Tokiais atvejais neturime pusės metų ar metų laukti, kol žmogus išmoks kitaip rinktis maistą, daugiau judėti, geriau miegoti ir kol šie pokyčiai pradės duoti rezultatą. Tokiu atveju medikamentas yra labai svarbi pagalba, nes kitu atveju gali kilti rimtų pasekmių.
Bet medikamentas turi turėti aiškias indikacijas. Jis skiriamas nutukimui gydyti ir esant aiškioms komplikacijoms. Jeigu žmogus siekia gauti vaistą turėdamas tik antsvorį arba neišbandęs jokių kitų konservatyvių intervencijų, tai nėra teisingas pasirinkimas. Nes visus tuos pokyčius vis tiek anksčiau ar vėliau reikės padaryti“, – įspėjo K. Jasmontienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
