VU Medicinos fakulteto profesoriaus teigimu, riebių gyvulinės kilmės maisto produktų vartojimą reikėtų riboti dėl to, kad pagrindinė Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo priežastis yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos.
„Aterosklerozę, išeminę širdies ligą lemia per gausus gyvulinės kilmės riebalų vartojimas. Riebalų visiškai atsisakyti tikrai nereikia – mums reikia ir cholesterolio, ir gyvulinės kilmės riebalų, tačiau ne per daug. O mes jų vartojame per daug.
Augalinius riebalus irgi reikia vartoti, bet reikia turėti omenyje, kad riebalai, nesvarbu, augaliniai ar gyvuliniai, yra vienodai kaloringi. Viename grame yra 9 kilokalorijos. Tačiau augalinių riebalų riebalų rūgščių sudėtis visai kitokia ir jų poveikis organizmui taip pat kitoks“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
Produktai, su kuriais gauname labai daug riebalų
Specialistas atkreipė dėmesį, kad kartais žmogus net nesuvokia, kad suvartoja daug riebalų. „Tai nebūtinai tai reiškia, kad žmogus valgo lašinius. Žmogus gali sakyti: „Aš nevalgau lašinių.“ Bet galime paklausti: kokio riebumo pieną geria, kokio riebumo grietinę vartoja, kiek tos grietinės suvalgo, kokius padažus renkasi?
O dešros? Pažiūrėkime, kiek dešrose yra riebalų, kurių mes net nematome. Jeigu žmogus mėgsta įvairias dešras, irgi gauna nemažai riebalų. Kartais jų labai gražiai susirenkame iš įvairių produktų ir patiekalų, ypač iš padažų.
Jeigu, pavyzdžiui, bulvės kepamos riebaluose, jos labai gerai jų prigeria, o mes valgydami to beveik nejaučiame. Keptos bulvės skanu, bet riebalų ten labai daug. Todėl bulves geriausia virti garuose. O jeigu paimtume spurgą, tai ji yra tikra riebalų bomba“, – įspėjo R. Stukas.
Tiesa, kalbėdamas apie transriebalus, jis teigė, kad situacija yra kiek pasikeitusi – jų naudojimas yra ribojamas. „Margarinas, kurio sudėtyje būdavo transriebalų, beveik nebegaminamas ir nebenaudojamas. Ta problema po truputį nyksta. Tačiau lieka kita problema – apskritai riebalų suvartojame per daug“, – sakė jis.
Didelė blogybė – persivalgymas vakarais
Turbūt dažnam neretai tenka išgirsti žmones skundžiantis, kad pusryčiai niekaip „nelenda“. Tad vietoj jų dažniausiai pasirenkamas tik puodelis kavos maistą atidedant vėlesniam metui. Profesorius savo ruožtu pabrėžė, kad pusryčiai turėtų būti daugiausiai energijos teikiantis patiekalas.
„Šiaip rekomendacija pusryčiams yra valgyti daug stambiamolekulinių angliavandenių turinčio maisto. Dažniausiai rekomenduojamos įvairios kruopų košės tam, kad jos lėtai virškintųsi ir pamažu būtų išlaisvinama energija, kurią naudotume tiek raumenų darbui, tiek smegenų veiklai.
Kad žmogus, papusryčiavęs, nueitų į darbą arba, sakysime, vaikas į mokyklą, studentas į studijas, ir jau galėtų visapusiškai įsijungti į tą veiklą, nes smegenys gavo energijos“, – kalbėjo jis.
Jis priminė, kad nemažai lietuvių turi blogą įprotį – persivalgo vakare, o iš maisto gautos energijos niekur nebepanaudoja. „Grįžtame po visos dienos, prieš miegą prisikertame ir nepraeiname, kaip sakoma, pro televizorių. Sėslus gyvenimo būdas, ypač žiemą, mažai judame ir tada jau skundžiamės.
Tai vakare privalgo, atsikelia ryte, nenori valgyti, nes vakare prisivalgęs yra, ir tada ryte vėl nepavalgo. Taip gaunasi, kad viskas persistumia į vakarą. O jeigu žmogus vakare suvalgys tikrai labai nedaug, kaip rekomenduojama, ryte atsikėlęs jis norės valgyti.
Kiti sako: „Nenoriu.“ Nesuvalgyk vakarienės ir ryte norėsi valgyti. Tai reiškia, kad savo mitybos įpročius galima labai gerai pareguliuoti. Pats organizmas duos signalą, kad reikia pusryčiauti. O pusryčiai būtini, nes po nakties miego reikia energijos ir smegenų darbui, ir raumenų darbui, o prieš miegą energijos tiek nereikia. Todėl vakarienė turi būti lengva“, – konstatavo R. Stukas.
Jis pabrėžė, kad pusryčiai reikalingi tam, kad mes paruoštume savo smegenis darbui arba mokymuisi. „Raumenų darbui irgi reikia energijos. Aišku, ir nepapusryčiavęs į darbą nueisi ir kažką padarysi. Bet jeigu norime maksimalaus darbingumo, produktyvumo, vis tiek reikėtų tas smegenis truputį patonizuoti ir duoti joms energijos“, – pabrėžė jis.
Negalima valgyti atmestinai
Profesorius pabrėžė, kad svarbu ne tik tai, kada valgome, bet ir kaip. „Aišku, prisivalgius kažko sunkaus iš karto pulti dirbti sunkių darbų tikrai nereikėtų. Yra gi ir pietų pertrauka. Žmogus pavalgo, dar kažkiek laiko truputį pavirškina. Ir dar kas iš tikrųjų yra svarbu – valgymo kultūra.
Neturėtų būti, kad žmogus sėdi prie kompiuterio, žiūri į ekraną, kažką valgo, net normaliai nepasiserviravęs. O reikėtų valgymui skirti dėmesio ir laiko, atsisėsti prie stalo. Turi būti ir elementari valgymo struktūra: neskaityti telefone, nežiūrėti į ekranus.
Tada organizmas koncentruojasi būtent į maistą. Smegenys irgi siunčia impulsus į virškinamąjį traktą, į skrandį. Ramiai išsiskiria virškinamosios sultys. O jeigu yra įvairių dirgiklių, žmogus skaito elektroninius laiškus, kažką valgo, galbūt dar laikraštį pavarto, su kažkuo sprendžia kokią nors problemą, tai tada organizmui tenka dorotis su daugybe dirgiklių, ir virškinimas kartais gali sutrikti“, – kalbėjo R. Stukas.
Mityba nulemia apie 30 proc. mūsų sveikatos
Jis priminė, kad vis tik iš pradžių valgome akimis. „Reiškia, matome, ką valgome, impulsai jau eina į smegenis. Jeigu matome maistą, mėgaujamės tuo vaizdu, tada pradeda skirtis virškinamosios sultys. Organizmas pasiruošia virškinti ir įsisavinti maistą.
Valgyti reikia iš lėto, gerai sukramtyti, kad virškinamosios sultys gerai įsiskverbtų į jau sukramtytą kąsnį. Ir tada tas procesas yra normalus, fiziologinis. O jeigu žmogus skuba, normaliai nesukramto, kąsniai, vienu žodžiu, apkramtyti patenka į skrandį, tada virškinimo procesas tampa sudėtingesnis“, – patarė profesorius.
Pasak pašnekovo, neretai pamirštama, kad mityba išties yra labai svarbi, nuo jos didele dalimi priklauso mūsų sveikata.
„Jeigu apskritai kalbame apie gyvenseną, apie 50 proc. sveikatos priklauso nuo jos, o mityba yra gyvensenos dalis. Jei žiūrėtume vien į mitybą, tai nuo jos tiesiogiai priklauso apie 30 proc. Čia svarbus ir maisto pasirinkimas, ir jo gaminimo būdai, ir pats valgymo procesas“, – pastebėjo mitybos specialistas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
