Ką geriausia valgyti pusryčiams?
Paklaustas, kokį maistą renkasi pats ir nuo ko pradeda rytą, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas pasakojo, kad jokio dviračio neišradinėja ir renkasi paprastus produktus.
„Kalbant apie pusryčius, yra toks principas, kad pusryčiams geriausiai tinka maistas, kurio sudėtyje yra daugiau stambiamolekulinių angliavandenių, tai reiškia įvairių kruopų košės, kurios, aišku, nepagardintos riebalais, kažkokiais riebiais padažais.
Aš asmeniškai, sakykime, jeigu valgau kokią avižinių dribsnių košę, įsiberiu kažkokių džiovintų vaisių – keletą razinų, džiovintų slyvų, vyšnių, bet tikrai nedaug, tam, kad trupučiuką skonio duotų.
Jei norisi pikantiškiau, galima petražolių, krapų įpjaustyti, net pipirų pabarstyti ar įdėti truputį česnako. Čia gali būti skonių įvairovė – nuo saldesnės iki labiau pikantiškos košės. Stengiuosi, kad dribsniai būtų pilno grūdo, užpilu verdančiu vandeniu ir, kol nusiprausiu, košė jau būna paruošta.
Taip pat gali būti grikių košė – ją tiesiog iš vakaro užpili vandeniu, iš ryto jau jie būna minkštučiai. Tai košės yra dažniausiai, aišku, tai nereiškia, kad absoliučiai visada, būna, kad ir kiaušinį suvalgau, ir sumuštinį, tai būna įvairovė“, – dalinosi R. Stukas.
Vakarienei – daugiau baltymų turintis maistas
Profesoriaus aiškinimu, vakarienei labiau tinkamas baltyminis maistas – įvairūs pieno produktai: varškė, rūgpienis, jogurtas, kefyras. „Aišku, gali būti balta žuvies mėsa, jei norisi kartais sočiau, puikiai tinka vištienos krūtinėlė – virta ar kad ir kepta, bet be odos, nes joje daug cholesterolio.
„Kalbant apie pusryčius, yra toks principas, kad pusryčiams geriausiai tinka maistas, kurio sudėtyje yra daugiau stambiamolekulinių angliavandenių, tai reiškia įvairių kruopų košės.“
O pietūs, jau čia yra, kaip sakoma, klasikinis variantas. Gali būti ir mėsa, ir žuvis, bet daržovių tikrai turi būti daug. Ir jeigu, pavyzdžiui, pagal rekomendacijas mes sakome, kad būtų bent dviejų rūšių daržovių, ir viena turi būti žalios spalvos, nes jose daug mineralinės medžiagos magnio, kuris saugo mūsų nervų sistemą nuo streso.
Tai mano maisto racione kokios penkios, šešios daržovių rūšys. Tikrai tų daržovių labai daug, tai ir sezoninės, lapinės daržovės. Aišku, sakysim, žiemą pasirinkimo mažiau, bet ir dabar tas daržovių sezoniškumas kaip ir nyksta, kai parduotuvėje visada visko yra“, – kalbėjo mitybos specialistas.
Nors kartais žmonės pastebi, jeigu jau daržovės išaugintos šiltnamyje, tai ten esą „nieko nėra“. „Aišku, šiek tiek mažiau, bet ir šiltnamyje išaugintose daržovėse yra ir vitaminų, ir mineralinių medžiagų. O tų antioksidaciniu poveikiu pasižyminčių medžiagų su daržovėmis ir gauname. Todėl visą laiką ir akcentuoju, kad yra įvairių daržovių“, – pabrėžė R. Stukas.
Genetiškai lietuviams ypač artima ir vertinga ropė
Pasak profesoriaus, ypač vertinga daržovė ropė, kurios naujo derliaus sulauksime rudenį.
„Tai yra daržovė, kuri mums yra genetiškai priimtina, nes kol Kolumbas į Europą nebuvo atplukdęs bulvių, pagrindinė daržovė buvo ropė. Tik po to bulves išstūmė ropes.
Kuo ta ropė ypatinga? Vienas dalykas, joje yra daug skaidulinių medžiagų, ko mums tikrai, kaip tyrimai rodo, Lietuvos gyventojai turėtų gauti dvigubai daugiau. Ropėse yra praktiškai visas mineralinių medžiagų spektras.
Yra ir vitaminų, ypač B grupės, vitamino C. Tai biologiškai labai vertinga, kurioje yra stambiamolekulinių angliavandenių. Tai būtent tie polisacharidai, kurie labai yra skaidomi ir įsisavinami iš lėto, po truputį, yra gana didelis skaidulinių medžiagų kiekis, kas yra ypač svarbu“, – naudas vardijo R. Stukas.
Lietuviai pirmiau vertina skonį ir kainą
Pasak pašnekovo, nors apskritai įsitvirtinusius mitybos įpročius dažnai sudėtinga keisti, esant reikalui žmonės vis tik susirūpina.
„Mes, ko gero, jau kokius 5–6 metus iš eilės atliekame tokius reprezentatyvius Lietuvos gyventojų mitybos, fizinio aktyvumo, maisto papildų vartojimo tyrimus ir į tą laikotarpį pateko pandemija.
Taip kaip buvo – iki pandemijos sveikata renkantis maistą kaip kriterijus buvo trečioje vietoje. Žmonėms buvo svarbus skonis, na, dar kaina, o į sveikatą beveik nežiūrėjo. Pandemijos laikotarpiu viskas pasikeitė – į pirmą vietą pateko sveikata.
Renkantis maistą žiūrėjo, kad tiktai būtų sveikatai palankesnis, kad tik imuninę sistemą stiprintų, kad biologiškai vertingesnis. Dar pirmi metai po pandemijos taip pat buvo svarbi sveikata, o po to vėl viskas grįžo į pirminį lygį, kai pirmoje vietoje yra skonis, antroje – kaina, o sveikata – vėl į trečią vietą“, – kalbėjo mitybos specialistas.
Jo pastebėjimu, tai tik parodo, kad žmonėms keisti mitybos įpročius reikia dar kažkokio papildomo veiksnio, vien žinių nepakanka:
„Dar turi būti kažkoks motyvacinis veiksnys – tą bent parodė mūsų tyrimai. Bet tai įmanoma, kaip matome, tad reikia kalbėti, aiškinti suprantamai, paprastai, kad žmogus žinotų, kad čia tikrai rimtas dalykas, dėl to sveikata gali sutrikti.“
Vis tik jis pridūrė, kad, kaip rodo tyrimai, jaunimas vis tik jau maitinasi sveikiau. „Vyresnė karta dar turbūt prisilaiko savo ankstesnių mitybos įpročių ir jų mityba nėra tokia sveika.
Nebent jeigu jau pagal diagnozę prirašyta kažkokia liga, tada kaip ir laikosi gydytojo nurodymų, bet šiaip jaunimas jau renkasi sveikatai palankesnį maistą. Maitintis sveikai netgi jau tampa kažkokiu prestižo reikalu. Tad yra vilčių, kad Lietuvos gyventojų mityba su laiku gerės“, – vylėsi R. Stukas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
