Mindaugas Vasiliauskas

Po išpuolio Suomijos įlankoje strateginių objektų apsauga susirūpino ir mūsų politikai bei institucijos. Nors iki šiol jie visad kartojo, kad viskas gerai saugoma ir nerimauti nereikia, bet dabar skubiai sušaukė specialų posėdį, kuriame nusprendė sustiprinti dujų terminalo-laivo Klaipėdos uoste apsaugą. Daugiau pareigūnų patruliuos ir aplink kitus, sausumoje esančius objektus. Kai šeštadienį buvo sugadintas Estiją bei Suomiją jungiantis dujotiekis, žvilgsniai nukrypo į Kremlių.

Remigijus Žemaitaitis perpildė ir opozicijos kantrybės taurę. Valdantiesiems subūrus apkaltos komisiją Žemaitaičiui dėl kalbų apie žydus, opozicija joje dalyvauti atsisakė, tačiau Žemaitaičio komentarai apie Izraelį net ir „Hamas“ įvykdžius kruviną teroristinį išpuolį vis dėlto privertė opoziciją atsipeikėti. Tiesa, Žemaitaitis savo kalbų neišsižada – pareiškė, kad karą galbūt sukėlė pats Izraelis.

Lenkas, atvykęs į Lietuvą, siūlė estams net 100 tūkstančių eurų kyšį. Estijos valstybinei įmonei Kelmės rajone statant vėjo elektrines, vieno lenkų koncerno atstovas pasiūlė estams šimtą tūkstančių, kad daugiau nei 100 milijonų eurų vertės statybų projektus laimėtų būtent jo bendrovė. Estai pinigais nesusigundė ir pranešė Lietuvos teisėsaugai, o ši lenką pričiupo. Kyšį siūliusio ir dalį jo net davusio lenko prokuratūra dabar niekur neišleidžia iš Lietuvos.

Ar konservatoriai naudoja dvigubus standartus politiniams oponentams ir sau patiems? Štai 2019-aisiais, kai tuometis premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose, politiniai oponentai ragino jį atsistatydinti iš Vyriausybės vadovo pareigų. Tačiau dabar, kai apie ėjimą į rinkimus paskelbė Ingrida Šimonytė, anuomečių šauklių retorika jau pasikeitė – jos atsistatydinimo niekas nereikalauja.  2019-ųjų sausis.

Baltarusių opozicija prisistatantys ginkluoti vyrai viešai pagrasino, kad užsitraukus jų rūstybę, lietuvių politikų namai užsidegs. Beveik 2 minučių trukmės vaizdo įrašas su trim ginkluotais vyrais, baltarusių opozicijos vėliavų fone pasirodė internete – jame reikalaujama, kad Lietuvos valdžia ir tarnybos nustotų persekioti baltarusių opoziciją.  Pabrėžė, kad LDK žemės buvo baltarusių, Vytis yra baltarusių herbas, o baltų genčiai neva priklausė tik neturtingos laukymės.

Konservatorių žadėta demokratijos šventė subliuško – premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad vėl bandys grumtis dėl prezidento posto. Šimonytei išplatinus šią žinią, kiti konservatorių nariai, svarstę dalyvauti rinkimuose, iškėlė baltas vėliavas, tad partijos vidinių rinkimų nebus. Konservatoriai sako, kad tai geriausias sprendimas, bet ekspertai tikina, kad gali pasikartoti praėjusių rinkimų scenarijus, kai dabartinę premjerę sutriuškino Gitanas Nausėda.

Įvykiuose Izraelyje pirmoji lietuvių auka. Kaip skelbia Izraelio žiniasklaida, žuvo lietuvis Martynas Kuzmickas. Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad vyras turėjo dvigubą — Lietuvos ir Izraelio pilietybę, o pastaruoju metu tarnavo Izraelio policijoje. „Hamas“ grupuotei vakar pradėjus plataus masto ataką prieš Izraelį, žuvo ir Lietuvos pilietis. Tai Martynas Kuzmickas. Kokiomis aplinkybėmis jis žuvo, kol kas neaišku, apie jo mirtį pranešė Izraelio žiniasklaida.

Lietuva mokosi iš karo Ukrainoje. Netoli Vilniaus jau atsirado pirmasis parkas, kuriame kariuomenė pradėjo kaupti barikadas – prieštankinius ežius, vadinamuosius „drakono dantis“ ir kitas fizines kliūtis, kurios, prireikus, būtų staigiai išdėstomos pasienyje. Perkamos ir minos, kuriomis pasienis būtų užminuotas. O Vyriausybinė komisija nusprendė ir, kam bus draudžiama keliauti į Rusiją, Baltarusiją ir kitas Lietuvai grėsmingas šalis.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys už mokesčių mokėtojų pinigus nuomojasi butą Vilniuje iš savo sūnaus. Kariuomenės vadas dirba sostinėje, tačiau jo namai Ignalinos rajone, tad gauna apie pusės tūkstančio eurų kompensaciją būsto nuomai. Rupšys teisinasi, kad butą iš sūnaus nuomojasi pigiau nei toks kainuotų kitur, bet tai suteikė progos jį kritikuoti tiek valdantiesiems, tiek ir opozicijai.

Seime dar vienas siūlymas atlaisvinti alkoholio taisyklių sugriežtinimus, priimtus dar praėjusią, valstiečių, kadenciją. Šį kartą Liberalų sąjūdžio narys registravo siūlymą sekmadieniais leisti pardavinėti alkoholį iki vakaro, o ne vidudienio, kaip dabar. Tą siūlo liberalas Andrius Bagdonas, kuris verslui palankias pataisas vis bando prastumti kiekvienais metais, bet iki šiol – nesėkmingai. Būtent su Verygos pavarde ir siejami alkoholio prekybos sugriežtinimai.

Prie Seimo tikras chaosas ir sumaištis: Lietuvos gėjų lyga šiandien surengė protestą – reikalavo iš politikų, kad jie keistų įstatymą ir leistų vaikus informuoti apie homoseksualius santykius. Gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko prisipažino, kad tokį protestą surengė, nes už jį jiems iš Europos Sąjungos fondų sumokėti 5 tūkstančiai eurų. Tačiau ramiai turėjęs vykti nedidelis protestas baigėsi chaosu, mat susirinko LGBT bendruomenės priešininkai.

Kurstymu prieš žydų tautą kaltinamas Remigijus Žemaitaitis sulaukė kirčio ir iš valdančiųjų pakviestų ekspertų. Jie liudijo apkaltai sudarytoje komisijoje. Ir jų verdiktas aiškus – R. Žemaitaitis kursto antisemitizmą, menkina Holokausto tragediją, be to, neteisingai dėl pavienių žydų nusikaltimų kaltina visą jų tautą. Pats R. Žemaitaitis aiškina, kad visos tautos nekaltina, o smerkia ir kritikuoja pavienius asmenis.

Naujoji policijos reforma kelia nerimą tiek pareigūnams, tiek ir daliai Lietuvos miestų. Vidaus reikalų ministrė, konservatorė Agnė Bilotaitė parlamente jau pristatė planus naikinti Alytaus, Marijampolės, Utenos, Tauragės ir Telšių apskričių komisariatus. Generalinis komisaras Renatas Požėla tvirtina, kad nuo to tik geriau – vadovavimas bus sutelktas didžiuosiuose šalies miestuose, tai leis prireikus pasitelkti gausesnes ir profesionalesnes policijos pajėgas, kurių mažesni miestai neturi.

Skandalinga vaistininkų apklausa – paaiškėjo, kad net 9 iš 10 vaistininkų prieš patardami žmogui, kokį vaistą ar kitą prekę rinktis, pagalvoja apie asmeninę naudą. Vaistinių savininkai ir vadovai jiems moka premijas už žmonėms parduotus konkrečius vaistus ar prekes. Todėl vaistininkas gali tapti ne kvalifikuotu patarėju negaluojančiam žmogui, o kuo daugiau įvairių prekių, įskaitant ir nereikalingas, bandančiu įsiūlyti prekeiviu.

Latvių valdžiai trūko kantrybė dėl šalyje daugybę metų gyvenančių Rusijos piliečių, kurie niekaip nesugeba išmokti latvių kalbos. Dešimtys tūkstančių žmonių dabar turi išlaikyti latvių kalbos egzaminą, kuris nėra toks lengvas. Tiesa, daug kas egzamino neišlaiko ir dabar lieja ašaras.  „Dėl to, žinoma, labai apmaudu ir labai dėl to nervinuosi, aš iki dabar negaliu ramiai kalbėti“, – sako Latvijoje gyvenanti Rusijos pilietė Liudmila Larkina.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei nelengvos dienos – šiandien ji Seime bandė parlamentarus įtikinti, kad būtina Viešojo saugumo tarnybą prijungti prie policijos. Bet ministrei to padaryti nepavyko. Opozicija ir toliau tam priešinasi, skeptiški išliko net ir jos bendrapartiečiai konservatoriai. Konservatorius Kasčiūnas sako, kad tarnybą stiprinti galima ir be reformos, nors Bilotaitė jos itin nori.

Seimas sudarė apkaltos komisiją Remigijui Žemaitaičiui. Valdantieji jį kaltina antisemitizmu, kai šis savo feisbuko paskyroje parašė ne vieną kritišką žydų atžvilgiu įrašą. Pats Žemaitaitis sako, kad kritikavo konkrečius žydus, o ne visą tautą, o apkaltos procesu tik džiaugiasi – esą gaus nemokamos reklamos.

Pastarosiomis dienomis į Italijos Lampedūzos salą plūsta tūkstančiai nelegalų iš Afrikos ir italai juos įsileidžia. Žmonių kiekiai milžiniški, o tai reiškia, kad greičiausiai nelegalus bus bandoma paskirstyti po Europos Sąjungos valstybes. O Lietuvai gali tekti spręsti dilemą – arba priimti šimtus nelegalų, arba mokėti milijonus eurų kaip kompensaciją. Kol Lietuva ir Lenkija gana tvirtai nuo nelegalių migrantų saugo rytinę Europos sąjungos sieną, pietų Europoje situacija visiškai priešinga.

Europoje turistaujantys ir atostogaujantys rusai lieja ašaras – po naujausio Briuselio išaiškinimo, Europos Sąjungos šalyse iš jų turi būti konfiskuoti automobiliai. Pirmieji atvejai jau pasitaikė Vokietijoje, o be mašinų likę rusai jau europiečius ima vadinti fašistais. Gali būti, kad rusų mašinas konfiskuoti teks ir Lietuvos pareigūnams, bet yra įvairių išlygų dėl Kaliningrado tranzito.

Daug aistrų ir diskusijų sukėlusi „Gyvenimo įgūdžių“ programa moksleiviams, kai kuriems pedagogams ir politikams bado akis ir dėl sąsajų su konservatorių partija. Konkrečiau – su Seimo nario Lino Slušnio šeimos verslu. Paaiškėjo, kad pačią programą ir jos rekomendacijas rengė jo žmona. L. Slušnys su žmona parengė ir knygas bei pratybas, kurias pardavinėja mokykloms – dėžes į jas vežioja pats parlamentaras.

Vilniaus gatvėse siautėja neaiškūs rusakalbiai kelių chuliganai. Po miestą laksto dideliu greičiu, pavojingai nardo tarp juostų ir kitų automobilių, o kartais net specialiai važinėja pėsčiųjų takais.  Rusakalbių vyriškių kompanija dviem automobiliais lakstė sostinės gatvėmis, patys filmavo savo „pramogas“ ir kėlė į socialinius tinklus.  O greičiai dideli. Viename vaizdo įraše kelių erelis parodė spidometrą, jo rodyklė ties 250 kilometrų per valandą greičio žyma.

Pasaulio krepšinio čempionatas galbūt sudomino net Lietuvos futbolo federacijos funkcionierius. Jie už šalies futbolui skirtus pinigus nuskrido į krepšiniu alsuojančius Filipinus, kaip patys sako – aptarti bendradarbiavimo galimybių su šios šalies futbolo federacija. Tai ekspertams kelia nuostabą, nes Filipinai futbolo pasaulyje nespindi, tad neaišku, ar tokios komandiruotės reikalingos.

Kaimynai latviai užsimojo savo pasienį su Rusija ir Baltarusija paversti tvirtove. Latvijos gynybos ministrė pranešė, kad svarsto įrengti prieštankines kliūtis, kaip, pavyzdžiui, judėjimą stabdančias betonines konstrukcijas, ir apskritai užminuoti pasienio zoną. O mūsų ministrai leidžia suprasti, kad latvių pavyzdžiu neseksime – esą ne Latvija, o Lietuva yra pavyzdys kitoms šalims.

Artėjant prezidento rinkimams ir žmonėms jau pradedant svarstyti, kokie bus kandidatai į valstybės vadovo poziciją, viešojoje erdvėje vienas žemaitis skelbiasi ir be rinkimų esąs Lietuvos valstybės prezidentas. Jis valstybinėms institucijoms siuntinėja įvairiausius raštus su reikalavimais elgtis taip, kaip jis nusprendė, o žmonėms aiškina, kad netrukus su pagalba iš Rusijos perims ir tikrąjį šalies valdymą. Jis kviečia žmones jungtis į jo komandą, žada mokėti po 2 tūkst.

Beveik 20 metų Lietuvoje gyvenantis ir čia šeimą sukūręs baltarusis yra vejamas iš Lietuvos. Saugumo departamentui jis prisipažino kadaise tarnavęs Lukašenkos kariuomenėje, todėl jį mūsų saugumo pareigūnai įvardija kaip grėsmę Lietuvai. Pats vyras dievagojasi – su Baltarusija ir Rusija jokių ryšių nepalaiko, o Kaune jau yra vedęs lietuvę, dirba, iš banko gavęs paskolą nusipirko butą. Kaune jau bemaž 20 metų gyvenantis Vitalijus Mazurinas dabar išgyvena neramų laiką.

Policijos mokymuose galėjo būti išprievartauta pareigūnė – tokius įtarimus šalies policijai meta Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Anot jo, policijos pareigūnę, panaudoję fizinę jėgą, galbūt išprievartavo du jos kolegos, ir ne šiaip sau, o surakinę antrankiais. Policijos generalinis komisaras sako, kad policija apie tai nieko nežino, bet jau pavedė kolegoms išsiaiškinti, ar tai tiesa.

Vilniuje surengta Gyvūnų gerovės diena. Kelios dešimtys šunų lepinosi masažais, vandens vonelėmis, skanėstais ir vienas kito draugija. O jų šeimininkai gavo progą pabendrauti su specialistais ir ekspertais apie tai, kaip tinkamai prižiūrėti savo augintinius. Atrodo, kad karštą dieną gyvūnams geriausia pramoga – vėsus vanduo. Bet šunims karštą rugpjūčio savaitgalį pramogų Vingio parke netrūko – čia surengta Gyvūnų gerovės diena.

Skrydžiai iš Vilniaus į Ameriką gali tapti realybe. Laisvės partijos ministrų – Mariaus Skuodžio ir Aušrinės Armonaitės – parašais patvirtintas prioritetinių skrydžių krypčių sąrašas, o jame tarp 27 krypčių numatytas ir skrydis tarp Vilniaus ir Niujorko. Oro uostų atstovas sako, kad vyksta nuolatinės derybos, bet derybose vien gražių žodžių ir kvietimų nepakanka – Lietuva turės mokėti milijonus eurų aviakompanijoms.

Kelios Lietuvoje įsikūrusios baltarusių organizacijos pažėrė krūvą kaltinimų Lietuvai – mūsų valdžią apkaltino kurstant karo nuotaikas ir baimės atmosferą šalyje, pareiškė, kad Nausėda kalbėdamas apie baltarusius naudoja neapykantos kalbą. Organizacijos teigia, jog Lietuvos valdžia juos diskriminuoja. Pažėrė priekaištų ir mūsų saugumui – sako, sprendimas neįsileisti baltarusių kariškių į Lietuvą yra nelogiškas.

Lietuvoje prieglobsčio pasiprašė dar vienas Rusijos kariuomenės dezertyras. Kare Ukrainoje dalyvavęs 26 metų rusų kariuomenės leitenantas ketvirtadienį buvo sulaikytas Vilniaus autobusų stotyje. Kaip jis joje atsidūrė, pasieniečiai kol kas neatskleidžia. Dabar rusų kariuomenės leitenantas sulaikytas, o jo prieglobsčio prašymą pradėjo nagrinėti Migracijos departamentas.

Tūkstančiai lietuvių neklauso valdžios patarimų ir toliau važinėja į Baltarusiją. Juos politikai dar kartą perspėjo, kad taip rizikuoja pakliūti į KGB pinkles. Ta proga pasienyje net didžiulius stendus pakabino su perspėjimais apie tykančius pavojus.  Ar reikėtų užverti šalies vartus baltarusių turistams ir darbininkams, politikai vėl svarstys iš naujo. O atvykstančiųjų mastas įspūdingas – vien per pusmetį baltarusiai į Lietuvą įvažiavo daugiau nei 800 tūkstančių kartų.

Bausmes įkalinimo įstaigose atliekantys kaliniai savo rutiną skaidrina narkotikais, o kad būtų dar linksmiau – filmuoja vienas kitą ir vaizdelius kelia į internetą. Tokie paviešinti vaizdeliai kelia ir nuostabą, ir šoką – nuo narkotikų apkvaitę kaliniai nesiorientuoja erdvėje, vos prašneka. Ir nors kalėjimuose tiek narkotikai, tiek ir mobilieji telefonai draudžiami, tačiau akivaizdu, kad su amžina problema valstybei dorotis sekasi sunkiai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Situacija prie Lietuvos sienos įtempta, o provokacijų tikimybė didelė, praneša pasieniečių vadas. Be to, kaip tik šiomis dienomis baltarusiai netoli Lietuvos ir Lenkijos pradėjo karines pratybas. Pasak pasieniečių vado, jau greitai pasienyje bus padidintas ir mūsų pareigūnų skaičius, ten jau ir dabar dirba kitos, neįvardijamos tarnybos. Dar pirmadienį baltarusių kariai pradėjo pratybas Gožos poligone, esančiame maždaug 5 kilometrai nuo sienos su Lietuva.

Rusijoje vis dar veikia beveik pusantro šimto lietuviško kapitalo įmonių. Nors garsiausiai skamba Kauno mero Visvaldo Matijošaičio pavardė ir jo verslas, sąraše netrūksta ir kitų Lietuvoje gerai žinomų bendrovių. Tiesa, nemaža dalis jų aiškina, kad veiklą sustabdė, tačiau parduoti verslų vis dar nepavyksta, tam trukdo ir rusų biurokratai.  Visvaldas Matijošaitis vis žadėjęs parduoti verslus Rusijoje, to nepadarė iki šiol.

Per 9 mėnesius Lietuva duris į šalį užtrenkė daugiau nei tūkstančiui rusų ir baltarusių. Nuspręsta, kad jie kelia grėsmę mūsų šalies saugumui. Nemaža dalis atvykėlių iš rytų pildydami specialią anketą, paklausti apie Krymą, nurodė, kad jis priklauso Rusijai. Tada jie buvo pripažinti kaip nelojalūs ir keliantys grėsmę Lietuvai. Tiesa, tie, kas nepatingi ir turi galimybių kreiptis į teismus, neretai juos laimi ir lieka mūsų šalyje.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir toliau neigia, kad išviešino įslaptintą informaciją dėl tankų pirkimo, sako, jog paskelbė informaciją, kuri panaši į neviešą. Tačiau jį paslapčių išplepėjimu jau kaltina ne tik opozicija, bet ir savi bendražygiai, koalicijos partneriai. Dabar viskas prokuratūros rankose. Ji turės nuspręsti – ministras kaltas ar ne.

Jau ketvirtadienį Kauno gatves užplūs minia aršumu garsėjančių lenkų futbolo sirgalių. Kauno „Žalgiris“ žais su Poznanės „Lech“ komanda, paskui kurią į Lietuvą turi atvykti apie tūkstantis sirgalių. Tie patys, kurie kadaise buvo sukėlę net tarptautinį skandalą – savo stadione iškėlė plakatą, liepiantį lietuvių chamams klauptis prieš lenkų poną.

Įvykus pirmajam Lietuvos istorijoje vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje konkursui, kai kurie jį vadina neskaidriu. Konkursą laimėjusi valstybinė „Igničio“ įmonė įveikė tik vieną konkurentą, aukcione ji už teisę kurti parką jūroje pasiūlė 20 milijonų eurų. Kritikai sako, kad tai tai labai maža suma, mat už tokius projektus Vakarų Europoje verslininkai moka milijardus eurų. Esą iš anksto jau buvo galima ir numanyti laimėtoją, o dalyvių skaičius buvo mažas, nes dalyvavo tik dvi įmonės.

Ar ministras išdavė valstybės paslaptis, ar ne? Toks klausimas kilo, kai trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Arvydas Anušauskas atskleidė riboto naudojimo informaciją apie tankų pirkimą. Pats ministras teisinasi, kad to nedarė, visos jo skelbiamos naujienos surinktos viešojoje erdvėje. Opozicija jau aiškina, kad ministras toliau dirbti esą nebegali.

Dėl būsimo naujų tankų pirkimo Lietuvos kariuomenei jau kilo ginčų, nesutarimų ir pykčių. O visos kritikos strėlės skrieja į krašto apsaugos ministrą, konservatorių Arvydą Anušauską. Prasitaręs, kad valstybė linksta pirkti vokiškus „Leopard“ tankus, A. Anušauskas atsidūrė tiek opozicijos, tiek ir koalicijos partnerių kritikos epicentre. Nors tankų pirkimo procedūros dar net neprasidėjo, bet į ministrą Arvydą Anušauską, jau lekia kritikos salvės.

Didžiulė ekologinė nelaimė Latvijoje – griuvus Liepojoje esančios nuotekų valyklos sienai, į Baltijos jūrą išsiliejo tūkstančiai kubinių metrų srutų. Latvijos valdžia dėl to uždarė net 100 kilometrų paplūdimių, iki pat Lietuvos sienos. Mažiausiai 12 tūkstančių kubinių metrų arba net 12 milijonų litrų – tiek srutų ir sieringo dumblo per pastarąją parą ties Liepoja ištekėjo į Baltijos jūrą. Prie pat Baltijos jūros įrengtoje nuotekų valykloje dar sekmadienį griuvo pastato siena.

Lietuvai nepavyko įtikinti latvių ir estų, kad nuo rusiškos elektros sistemos atsijungtume jau kitų metų pavasarį, o vieni neišsišoksime – valstybės vadovai nusprendė, kad Lietuva kitais metais iš rusiškos sistemos BRELL sutarties nesitrauks – lauksime dar metus, kol tam pasiruoš latviai su estais. Vis tik Vyriausybė įpareigota priversti kaimynus sudėti parašus po įsipareigojimu, kad terminas daugiau negalės būti nukeltas.

Rusiška elektros sistema BRELL skaldo Baltijos šalių vienybę. Sutarus, kad reikia sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais, dabar nesutariama, kada tą padaryti, dėl to tarp lietuvių ir estų prasidėjo pykčiai. Ant plauko pakibo ir Lietuvos planas kuo greičiau atsijungti nuo rusiškos sistemos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvos policija persėda į naujus „Mercedes-Benz Vito“ automobilius. Tiesa, kol kas tik nedidelė dalis pareigūnų važinės naujomis transporto priemonėmis. Nors techninėmis savybėmis naujasis pirkinys mažai kuo skiriasi nuo dabar naudojamų mašinų, tačiau policijos departamentas sumokėjo gerokai brangiau. „Visi automobiliai yra su visų varančiųjų ratų sistema, ir tai yra „Mercedes“ varančiųjų ratų sistema, kuri veikia bet kokiomis oro sąlygomis, bet kokiame kelio paviršiuje.

Į Lietuvą pirmo oficialaus vizito atvyko naujai išrinktas Latvijos prezidentas, kuris jau įėjo į istoriją, kaip pirmas netradicinės orientacijos šalies vadovas. Per šį susitikimą Gitanas Nausėda bandė įtikinti kaimynus palaikyti mūsų, o ne estų pusę ginče dėl greitesnio Baltijos šalių atsijungimo nuo rusiškos elektros sistemos, tačiau, panašu, kad to padaryti Nausėdai nepavyko.

Laisviečio Tomo Vytauto Raskevičiaus bučinys Antanui Kandrotui-Celofanui LGBT eitynių metu vis dar kursto naujas aistras. Policija pranešė, kad tyrimą dėl galimo seksualinio priekabiavimo nutraukė, dėl to Celofanas apkaltino pareigūnus dirbant drauge su LGBT bendruomene ir pagrasino darysiantis tvarką, o pats Raskevičius ėmėsi kovoti kitame fronte. Tomo Vytauto Raskevičiaus bučinys Antanui Kandrotui-Celofanui užgožė visas tądien vykusias LGBT eitynes.

NATO šalių vadovų sprendimas kol kas neduoti Ukrainai kvietimo stoti į Aljansą ypač įaudrino Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką. Konservatorius Žygimantas Pavilionis viešumoje net pradėjo gąsdinti Jungtinių valstijų prezidentą Joe Bideną ir visą jo administraciją, kad jei J. Bidenas nepakeis savo sprendimo Ž. Pavilionis paveiks Amerikoje gyvenančias lietuvių ir kitų šalių bendruomenes, kad šios nebalsuotų už J. Bideną ir demokratus būsimuose rinkimu...

Dar turi praeiti šiek tiek laiko, kad suvoktume, kas įvyko Vilniuje – taip ekspertai kalba apie praėjusį NATO viršūnių susitikimą. Taip pat įvyko ir G7 susitikimas, apie kurį iš anksto nežinojo net ir mūsų diplomatai, kurie viską organizavo. Ta proga, svečiams išvykus, diplomatai parodė užkulisius – kur pasaulio galingieji ilsėjosi, rengė privačius susitikimus ir kokių pageidavimų turėjo dėl maisto.

Nors didžiausias Vilniaus NATO viršūnių susitikimas Lietuvoje dėmesio sulaukė dėl Ukrainos narystės NATO klausimo, yra priimta daugybė mūsų šalį ir lietuvius konkrečiai paliesiančių klausimų – šalys narės sutarė dėl bendro komunikato, kuriame yra gerų žinių ir pačiam aljansui, ir Lietuvai bei Baltijos regionui. Lietuvos politikai sako, kad susitikimo rezultatai geri, o vienintelis kartėlis – tik dėl Ukrainos.