Niujorkas – didžiausias Amerikos miestas, į kurį plūsta milijonai turistų iš viso pasaulio. Miestas, kuris kartais vadinamas pasaulio sostine, ir kuris niekada nemiega.
Gali būti, kad į Niujorką lietuviams nuskristi taps gerokai paprasčiau ir lengviau. Speciali darbo grupė nusprendė, kad skrydžiai tarp Vilniaus ir Niujorko Kenedžio oro uostų yra Lietuvos prioritetas. Todėl dabar šią idėją ir kažkieno svajonę atsakingi asmenys bando paversti realybe.
„Tikrai ne iki metų galo ir turbūt, tikriausiai, ne kitais metais. Nenoriu konkrečiai prisikalbėti, tiesiog labai priklauso nuo pačios oro bendrovės strategijos“, – teigia oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis.
Kiek Lietuvai galėtų kainuoti tokie skrydžiai – neaišku. Tai priklauso ir nuo derybų su aviakompanijomis. Tačiau galima bandyti palyginti su kol kas vieninteliu Lietuvos subsidijuojamu skrydžiu iš Vilniaus į Londono Sitį. Metams šio skrydžio palaikymas kainuoja apie 2 milijonus eurų. Akivaizdu, kad transatlantinis skrydis kainuotų gerokai daugiau.
„Labai sunku yra kalbėti, kadangi yra daugelis faktorių, ir pats produktas, kaip turėtų atrodyti, ir pačios krypties potencialas, dažnis, orlaivio dydis, tai konkrečiai sumos įvardyti negaliu, čia turėtų pati oro bendrovė pasiskaičiuoti verslo planą ir tada būtų galima matyti tuos skaičius“, – sako T. Zitikis.
O Niujorkas – ne vienintelė Lietuvos prioritetinė kryptis. Sudarytas ilgas sąrašas, kuriame – 27 kryptys iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų. Kai kurie skrydžiai vykdomi jau dabar, bet sąraše netrūksta ir naujų krypčių.
Planuojami skrydžiai nuo pagrindinių Europos sostinių, tokių kaip Londonas, Berlynas, Paryžius ar Madridas, iki Skandinavijos, pietų Europos valstybių. Vien į Vokietiją valdžia nori turėti 6 skirtingus skrydžius. Oro uostų atstovas sako, kad derybos vyksta dėl visų skrydžių, jos nuolatinės. Tik prisipažino, kad yra problema – derybininkai net nežino, kiek valstybė planuoja skirti pinigų naujiems skrydžiams pritraukti. Dabartinių 2 milijonų pakanka tik vienai – Londono – krypčiai.
„Šiemet mes turime 2 milijonus eurų, kitiems metams tikimės gauti daugiau, bet kol kas dar neturime konkrečių skaičių“, – teigia T. Zitikis.
Pirkti skrydžius Lietuva gali ir trumpam, vieniems ar dvejiems metams, o gali ir ilgam – nuo 6 iki 10 metų laikotarpiui. „Investuok Lietuvoje“ atstovai sako, kad užtikrinti skrydžiai yra itin svarbūs ir verslui, ir naujų investicijų paieškoms.
„Kalbant apie skrydžius, jie nesukuria konkurencinio pranašumo, bet tai yra labiau kaip būtinoji sąlyga, kurią turi tenkinti kiekviena lokacija ir jeigu mes dėl investicijų konkuruojame su tokiais miestais, kaip Lisabona, Budapeštas, Varšuva, mūsų skrydžių pasiekiamumas tampa Lietuvos patrauklumą ribojančiu veiksniu“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovas Marius Stasiukaitis.
Ir vis tik, teoriškai visų patvirtintų krypčių skrydžių pirkimui Lietuva per metus gali išleisti po keliasdešimt ar net pusę šimto milijonų eurų. Tik klausimas, ar skrydžių pirkimas atsiperka, lieka neatsakytas. „Investuok Lietuvoje“ sako, kad 4 metus subsidijuojamas skrydis į Londono Sitį, jau pasiteisino.
„Apie porą tūkstančių darbo vietų, tokie projektai sukūrė, kuriems buvo aktualus Londono Sičio skrydžio klausimas“, – sako M. Stasiukaitis.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, nors ir palaiko skrydžių pirkimą, mato ir dar vieną grėsmę – aviakompanijos, matydamos, kad Lietuva pasiryžusi kloti milijonus ant stalo, gali gudrauti ir tuo naudotis – be subsidijų tiesiog nevykdyti skrydžių, kuriuos dabar vykdo savarankiškai. Kitaip tariant – Lietuva gali pripratinti verslą prie valstybinių užsakymų.
„Manau, kad trumpuoju laikotarpiu taip ir bus, bet tai yra tiesiog situacija, su kuria reikėtų susitaikyti. Nes norint fundamentaliai pritraukti į Lietuvą daugiau vežėjų ir daugiau skrydžių, manau, kad be subsidijų ir paskatinimų nieko neišeis“, – teigia A. Izgorodinas.
Dabar iš Lietuvos oro uostų skrydžiai vyksta 81 kryptimi – tai šiek tiek mažiau nei pernai. Pernai šalies oro uostai aptarnavo 5,3 mln. keleivių, o rekordiniai buvo priešpandeminiai 2019 m. – tada buvo aptarnauti 6,5 milijono keleivių.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
