Visvaldas Matijošaitis vis žadėjęs parduoti verslus Rusijoje, to nepadarė iki šiol. Kaip rodo „Verslo žinių“ su kolegomis Estijoje atliktas tyrimas, pernai tarp visų lietuviško kapitalo įmonių, dirbančių Rusijoje, būtent su Matijošaičiu siejami verslai veikė pelningiausiai. Jie gavo daugiau nei 300 milijonų eurų pajamų.
Bet Matijošaitis su verslais Rusijoje ne vienintelis – „Verslo žinių“ skaičiavimais, ten dirba arba registruota mažiausiai 140 lietuviško kapitalo įmonių. Jos pernai gavo beveik 400 milijonų eurų pajamų, o pelno uždirbo beveik 40 milijonų. Bendrame sąraše be „Vičiūnų“ ir tokie gerai žinomi Lietuvoje vardai, kaip „Hanner“, „SBA grupė“ ar „Teltonika“.
Šios didžiosios bendrovės aiškina, kad verslus Rusijoje jau sustabdė, veiklos nebevykdo. Tačiau rusiškas biurokratizmas neleidžia išregistruoti pačių įmonių, todėl jos ir matosi Rusijos registruose.
Ne visos bendrovės veiklą sustabdė visiškai. Pagal gautas pajamas, sąrašo viršūnėje iš karto po Matijošaičių verslų rikiuojasi „Amalva group“, kurios bendrovė Rusijoje pernai gavo virš 60 milijonų eurų pajamų. Tiek ten, tiek ir Lietuvoje ji gamina vėdinimo sistemas, valdo prekinį ženklą „Komfovent“.
„Ji veikia ir mes net nevadovaujame jai. Nei mes pajamų iš jos gauname, nei mes ten važiuojame, nei mes ten tiekiame kažką, ji ten savarankiška, direktorius pasakė, kad šitos įmonės neuždarys. Viskas taip vyksta. Mažai galime kištis. Mes praktiškai ją nurašę, kaip įmonę“, – teigia „Amalva group“ vadovas Albinas Čėpla.
Įmonės vadovas sako, kad dėl sankcijų neįmanoma gauti pinigų pavedimų iš Rusijos. Tad dabar ji palikta tvarkytis viena pati, ją valdo vadovais dirbantys rusai.
„Direktorius pasakė, kad jisai įmonės neuždarys. Mes norime uždaryti, jis sako aš neuždarysiu, nes mane pasodins. Ir baigėsi visos kalbos. Visi kažkokius ten tamsius kelius siūlo, mums tas neįgyvendinama, kad kažkaip pažeidinėtume įstatymus, nes nėra kaip pinigų gauti į Lietuvą“, – sako A. Čėpla.
Beveik 60 milijonų eurų pajamų pernai Rusijoje gavo ir logistikos bendrovės „Transimeksa“ įmonės. Atstovė sako, kad bando verslą parduoti.
„Deja, pats procesas užtrunka ilgai. Yra daug reglamentų, taisyklių, dokumentacijos, nes tai nėra paprasčiausias eilinis verslo pardavimas, ypač, kai Rusija taiko sugriežtintas taisykles atitinkamoms šalims, tarp kurių yra ir Lietuva. Mes tikėjomės, kad laikotarpyje iki šių metų vasaros pabaigos veiksmai bus užbaigti“, – teisinasi „Transimeksos“ atstovė Karolina Žilėnaitė.
Politikai jau anksčiau brandino idėją viešinti bendrovių, dirbančių su rusais ir baltarusiais, pavadinimus. Kitaip tariant, sukurti vadinamąją gėdos lentą.
„Esu inicijavęs vadinamąjį ryšių su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika viešinimo įstatymą, po pateikimo jam pritarta, Vyriausybė jam davė teigiamą išvadą. Viešas spaudimas ir tas viešumas darytų tam tikrą poveikį. Tai mes tą darome, manau per rugsėjį–spalį mes tą įstatymą tikrai priimsime”, – teigia L. Kasčiūnas.
Kai kurios su Rusija dirbančios įmonės Lietuvoje dalyvauja valstybiniuose konkursuose, pretenduoja į paramas.
„Jeigu jau kalbame apie dalyvavimą valstybiniuose užsakymuose, konkursuose, tai manau, kad reikėtų vertinti individualiai ir žiūrėti situaciją, kokia yra iš tikrųjų, bet įmonė turėtų įrodinėti, kad jinai tikrai nori išeiti“, – sako L. Kasčiūnas.
O kai kurios įmonės veiklos nenutraukė ir Rusijos satelite vadinamoje Baltarusijoje, kurios teritorija rusų kariai taip pat naudojasi puolimui prieš Ukrainą.
„Modus Group“ Lietuvoje valdanti tokias bendroves, kaip „CityBee“ ar „Green Genius“, vis dar normaliai dirba Lukašenkos valdose. Nors anksčiau įmonių grupė sakė, kad parduos verslus iki 2022-ųjų pabaigos, tačiau dabar portalui „Delfi“ grupės atstovė pareiškė, kad to padaryti vis dar nepavyksta. Šios grupės įmonė užsiima BMW automobilių pardavimu baltarusiams, o iš energetikos sektoriaus esą jau pasitraukta.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
