REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Didžiulė ekologinė nelaimė Latvijoje – griuvus Liepojoje esančios nuotekų valyklos sienai, į Baltijos jūrą išsiliejo tūkstančiai kubinių metrų srutų. Latvijos valdžia dėl to uždarė net 100 kilometrų paplūdimių, iki pat Lietuvos sienos.

Didžiulė ekologinė nelaimė Latvijoje – griuvus Liepojoje esančios nuotekų valyklos sienai, į Baltijos jūrą išsiliejo tūkstančiai kubinių metrų srutų. Latvijos valdžia dėl to uždarė net 100 kilometrų paplūdimių, iki pat Lietuvos sienos.

REKLAMA

Mažiausiai 12 tūkstančių kubinių metrų arba net 12 milijonų litrų – tiek srutų ir sieringo dumblo per pastarąją parą ties Liepoja ištekėjo į Baltijos jūrą.

Prie pat Baltijos jūros įrengtoje nuotekų valykloje dar sekmadienį griuvo pastato siena. Tad visos nevalytos nuotekos pasipylė tiesiai į jūrą.

Latvijos valdžia uždarė ir paplūdimius, uždraudė juose maudytis žmonėms. O uždarytas ruožas įspūdingo ilgio – nuo Paviluosto iki pat sienos su Lietuva. Tai daugiau nei 100 kilometrų. Palyginimui, Lietuva apskritai kranto su Baltijos jūra turi tik apie 90 kilometrų.

„Apžiūrėjome pakrantę ir sutikome mažiausiai 10 žmonių. Informavome juos, kad maudytis draudžiama, bet jie tą jau žinojo“, – teigia Liepojos policijos atstovas Edijs Bucis.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos pajūryje sutikti žmonės – ramūs. Braidžioja ir galvos dėl latvių srutų per daug nesuka:

„Abejoju, ar iki čia spėjo, vėjas tai iš anos pusės pučia, ne iš Latvijos pusės“.

„Saugu pas mus, nėra lygtai.. Ir šiaip, aš galvoju, kad vėjas ne iš tos pusės. Maudytis neįmanoma, nes raudona vėliavėlė, negalima, o šiaip, jeigu būtų ne raudona, tai aš manau, kad vis tiek maudyčiausi“.

REKLAMA

„Nu, nemanau, kad taip greitai galėjo atnešti čia viską“.

„Kai tyrimai jau bus padaryti, dabar lygtai mėginius paėmė, išsiaiškinsime ir bus mažiau tų bandančių lysti į jūrą“.

Lietuvos Aplinkos apsaugos agentūros vadovė lietuvius ramina – mums bristi į jūrą galima, kaip ir anksčiau.

„Baltijos jūroje vyraujančios kryptys vandens yra link Latvijos pasienio, tai visi teršalai, kurie išsiliejo iš Liepojos nuotekų valyklos, jie į Lietuvą neturėjo patekti, nes visą laiką vyravo tos vandens srovės, kurios nešė tolyn į šiaurę“, – tvirtina Aplinkos apsaugos agentūros direktorė Milda Račienė.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, Klaipėdos gelbėtojai suskubo viešai paskelbti rekomendaciją žmonėms nesimaudyti, kol nebus gauti tyrimų rezultatai. Tik vėliau pripažino, kad paskubėjo ir be reikalo suklaidino žmonės. 

„Nežinodami visos informacijos, kad apsaugotume poilsiautojus, nerekomendavome maudytis jūroje. Nors šiandien ir taip bangavimas yra, raudona vėliava iškelta jau ne tik dėl teršalų, bet ir dėl to, kad pavojinga maudytis“, – sako Klaipėdos gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakkis.

„Manyčiau, gelbėtojai tiesiog prevencijos tikslais taip elgiasi, bet tam pagrindo tikrai nėra“, – tikina M. Račienė.

Patys latviai antradienį pranešė, kad pagaliau pavyko sustabdyti nuotekų tekėjimą į jūrą. Dar vakar valykloje prasidėjo skubūs darbai – nutiestas naujas, laikinas vamzdynas, kuris iš miesto tekančias nuotekas nukreipė į kitus, nepažeistus valymo įrenginius, iš karto tvarkytas ir pastatas bei jo konstrukcijos. Pats pastatas gana naujas – statytas 2009-aisiais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Žinoma, kad atliksime ekspertizę nuo projektavimo iki konstrukcijų ir tada galėsime papasakoti apie priežastis“, – teigia „Liepojos vanduo“ vadovas Andis Dejus.

Nepažeisti rezervuarai buvo užpildyti pilnai, todėl iš miesto plūstančios nuotekos į juos netilpo – plūdo į jūrą. Dėl to Liepojos meras net prašė žmonių, kad namuose stengtųsi kuo rečiau nuleidinėti vandenį namų tualetuose. Ir tik antradienį latviai pranešė, kad srutų tekėjimą pavyko sustabdyti.

„Kažkokios ypatingos taršos ir ką rodo ir tyrimų rezultatai, tikrai šiuo metu nestebima. Matote, yra toks trumpalaikis, pliūpsninis, kaip sakant, poveikis, kuris tikrai nesukels ilgalaikio efekto žmonių sveikatai ar žuvų ištekliams“, – tikina M. Račienė.

REKLAMA

Aplinkos apsaugos agentūros vadovė sako, kad nors į jūrą teršalai pateko, katastrofa neįvyko.

„Nuolat išsiskiriantys teršalai, jie daro poveikį ir yra stebima akumuliacinė tarša, bet tam reikia pastoviai vykdomos taršos, ką mes stebime su biogeninėmis medžiagomis, jų patekimu į Baltijos jūrą, tai yra tas vienkartinis toks efektas. Negalėčiau sakyti, kad jis labai reikšmingai paveiks Baltijos jūros būklę“, – sako M. Račienė.

Dar ir iki šios nelaimės Baltijos jūra buvo viena labiausiai užterštų jūrų visame pasaulyje.

Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.

tv3.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų