Generalinis komisaras Renatas Požėla tvirtina, kad nuo to tik geriau – vadovavimas bus sutelktas didžiuosiuose šalies miestuose, tai leis prireikus pasitelkti gausesnes ir profesionalesnes policijos pajėgas, kurių mažesni miestai neturi.
Konservatorių reformos neaplenkė ir tūkstančių visoje Lietuvoje dirbančių policijos pareigūnų. Į Seimo tribūną stojusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pristatė naujausią siūlomą pokytį – iš 10-ies dabar esamų apskričių komisariatų pusę palikti, o pusę naikinti.
„Čia noriu iš karto atremti argumentą, kad bus mažiau saugumo, jog nebeliks pareigūnų, kad komisariatai bus uždaryti. Taip tikrai nebus“, – sako A. Bilotaitė.
Reforma numato, kad turėtų nelikti Alytaus, Marijampolės, Utenos, Telšių ir Tauragės apskričių komisariatų. Šiuos komisariatus žada jungti prie likusių penkių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio policijos apygardų.
„Alytaus ir Marijampolės dabartiniai apskrities policijos komisariatai taptų miesto ir rajono policijos komisariatais ir būtų sudėtinė Kauno apygardos dalis. Koks tai būtų efektas, tai yra, kad Marijampolė ir Alytus pagaliau turėtų savo miesto ir savo rajono policiją, ne apskrities“, – tvirtina policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
„Labai kyla daug klausimų ir abejonių, ar tai bus geriausias variantas, kada ta sprendimų priėmimo grandinė nusitęs iki Kauno ir kada čia vietoje reikės priimti sprendimus ir reaguoti, tai įsivaizduoju, kad gali tikrai būti nemažai problemų ir keblumų“, – teigia dalinasi Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis.
Požėla sako, kad tapus didesnio miesto apygardos dalimi, tokie komisariatai prireikus sulauktų didesnės pagalbos jau iš pačios Kauno apygardos.
„Mums tai leistų efektyviau kovoti su tokiomis problemomis, kaip narkotikų problema, kaip šešėlinis verslas, nes tikrai mažos apskritys turi mažiau pajėgumų, bet tai nereiškia, kad mažose apskrityse mažiau yra problemų“, – teigia R. Požėla.
„Ar mums reikia pasitelkti, iš kažkur kitur paimti, kai mes esame viena iš saugiausių apskričių? O Kauno situaciją kriminogeninę mes puikiai žinome, matome įvykius, su lazdomis Laisvės alėjoje mušimus ir panašiai. Tai aš manau, gal ten Kaunas tegul susitvarko su savo reikalais, mes Alytuje tvarkysimės su savo reikalais“, – pareiškia Alytaus meras Nerijus Cesiulis.
Alytaus meras pripažįsta – nors jo žmona ir yra policijos pareigūnė, bet nei ji, nei kiti Alytaus policininkai, nei miesto valdžia iki šiol nesupranta ir nežino, kam pokyčiai reikalingi, kas nuo to pasikeis. Tą patį kartoja ir Marijampolės valdžia.
„Ar nuo to bus geriau? Policijos pareigūnai, su kuriais man tenka kiekvieną dieną bendrauti, jie nežinomybėje, kas bus, kaip dirbs, kur dirbs. Kiekvieną dieną važinės į Kauną ar dirbs Alytuje? Kas bus vakare, kai ateis 5 valanda, užsidarysime, užtrauksime žaliuzes ir t.t. Yra daug klausimų, kurie neatsakyti“, – sako N. Cesiulis.
„Kai mes kalbame, kad policija būtų kuo arčiau žmonių, kuo arčiau bendruomenių, tai šiuo atveju mes matome atvirkštinį variantą, kad yra tolinama policija nuo bendruomenės ir nuo žmonių bei perkeliama į kitus miestus, iš kurių bus centrai, iš kurių bus valdymas“, – mano K. Podolskis.
Skeptiška ir policijos profesinė sąjunga.
„Kai tavo vadovas atsiduria už 100, 200 kilometrų, tai natūralu, kad nebėra betarpiško bendravimo, nebėra tiesioginio klausimų sprendimo“, – teigia policijos profsąjungos pirmininkė Roma Katinienė.
„Jeigu šiandien žmogus dirba Alytuje ar Marijampolėje, jis toliau ir dirbs. Jeigu kažkam reikia vykti iš Telšių į Šiaulius, tai būna tokie pakankamai vienetiniai, vienkartiniai atvejai“, – ramina R. Požėla.
Tiesa, Požėla sako, kad jei miesteliuose žmonėms reikės apsilankyti policijoje, į didžiuosius miestus dešimčių ar šimtų kilometrų važiuoti nereikės. Žada, kad patys pareigūnai važinės po seniūnijas.
„Gyventojai tikrai pajus efektą. Tokį efektą, kurį dabar jau yra pajutę, junta Telšių apskrities policija, anksčiau jie neturėdavo galimybės turėti ir savo mobilių policijos patrulių, neturėjo galimybės turėti didesnės kiekybės tiriant tuos pačius ekonominius nusikaltimus“, – teigia R. Požėla.
Marijampolės gyventojai policijos darbu patenkinti. Sako, kad mieste saugu, bet ar bus taip pat ir po reformos – neaišku:
„Taip kaimuose išnaikino, tuose miesteliuose, kuriuose būdavo policija, jau neatvyksta laiku, o čia jeigu naikins, tai bus sunku, nebus saugu žmonėms.“
„Nesuprantu, ką reikėtų daryti. Žino, turbūt, kas sugalvojo, kaip geriau.“
„Aš, žinokite, galvoju, kad bus sunkiau prieiti, kad kažkas pasikeis ir ne į gerą, bent jau man atrodo. Kad tikrai bus sunku ir sulaukti, išsikviesti tą pagalbą.“
Vis tik Alytaus meras sako, kad valstybinės įstaigos pradėjo koncentraciją tik didžiuosiuose miestuose.
„Jei kalbant apie regioninę politiką, viskas yra regionuose naikinama. „Sodra“, VMI, Registrų centras ir visos kitos instancijos yra naikinamos, viskas sukeliama į Vilnių ir Kauną. O kas lieka regionams? Regionams nebelieka nieko. Ir po to sakome: „Aukime, regionai“. Ar apie tokį mes augimą kalbame? Aš manau, kad ne“, – teigia N. Cesiulis.
„Nežinau, galbūt čia viena iš priežasčių, kad bandoma išspręsti didžiųjų miestų pareigūnų trūkumą“, – spėja R. Katinienė.
Ar policijos reforma taps realybe, dar neaišku. Kol kas ji Seime įveikė tik pirmąjį laiptelį iš 3 būtinų. Prie šio klausimo parlamentarai grįš gruodį.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
