Mindaugas Vasiliauskas

Lietuviai ir vėl rodo vienybę. Gausybė vilniečių nešė įvairius daiktus Raudonajam Kryžiui, kuris padeda dėl sprogimo daugiabutyje Viršuliškėse namų netekusiems žmonėms. Savanoriai vos spėjo suktis, mat daiktus žmonės nešė vienas po kito. Vilnietė Rasa Raudonojo Kryžiaus savanoriui perduoda daiktus, kuriuos atvežė prie savanorių būstinės. Tai parama tiems, kurie neteko namų, įvykus sprogimui daugiabutyje Viršuliškėse.

Tūkstančiai žmonių šiandien parodė pagarbą žuvusiems Sausio 13-ąją. Sostinėje surengtas jau seniai tradicija tapęs atminties bėgimas nuo Antakalnio kapinių iki televizijos bokšto. Kaip ir kasmet, trasą įveikė daugybė karių, bėgimo mėgėjų, šalies patriotų ir politikų. Tiesa, tik dalyvius sveikinusiam Krašto apsaugos ministrui niekaip nepavyksta prisijungti prie bėgančiųjų.

Lietuvos kariai mūšio lauke greičiausiai liktų akli – tokią išvadą daro Ukrainos fronte kariaujantis lietuvis, rusus stebintis ir naikinantis bepiločiais orlaiviais. Jis politikams Seime atvirai pasakojo apie patirtį Ukrainoje ir dūrė pirštu į mūsų kariuomenę. Esą mes neturime strategijos, kaip tinkamai integruoti ir vystyti dronų pajėgumus, pinigus leidžiame neefektyviai. Ministerija teisinasi, kad pajėgumai yra, bet jie neviešinami.

Lietuva mini savąją pergalės dieną, kai prieš tris dešimtmečius, 91-ųjų sausį žmonės apgynė šalies Nepriklausomybę nuo sovietinių okupantų. Iškilmingame minėjime Seime, pagerbtI savo gyvybes ir sveikatą dėl Lietuvos paaukoję laisvės gynėjai. Įteiktos ir tradicinės Laisvės premijos. Šiemet skirti 2 apdovanojimai – Petrui Plumpai ir Europos parlamentui.

Po incidento, kai du paaugliai, besimokantys rusų mokykloje, iš orinio kalašnikovo apšaudė savo draugą, politikai gaivina idėją panaikinti Lietuvoje veikiančias rusiškas mokyklas ir darželius. Politikai sako, kad rusakalbėse mokyklose besimokantis jaunimas žymiai prasčiau išlaiko egzaminus, jiems sunkiau integruotis visuomenėje. Be to, tokiose mokyklose jau ne kartą kilo skandalai dėl prorusiškų mokytojų ir vaikų, kurie simpatizuoja Rusijai.

Lietuvos pasieniečiai, atsikvėpę nuo nelegalų bangos, dabar ruošiasi rimtesniems pavojams. Jie treniruojasi ginklu stabdyti diversantų būrius, kurie galėtų įsiveržti į Lietuvą taip, kaip tai padarė Hamas teroristai Izraelyje. Politikai jau kalba apie tai, kad reikia skirti gerokai daugiau pinigų sienos apsaugai – pareigūnus aprūpinti kur kas rimtesniais ginklais ir net šarvuotais automobiliais.

Lietuvoje veikiantys ir milijoninius pelnus besikraunantys bankai erzina jau ne tik dalį eilinių gyventojų, bet ir verslininkus. Gynybos pramonėje veikiančios bendrovės sako, kad bankai joms nenori atidaryti sąskaitų. O jeigu pavyksta įtikinti tą padaryti, užlaiko pinigų perlaidas. Bankai bijo, kad sandoriai bus susiję su teroristais, nors bendrovės prekes parduoda valstybių kariuomenėms ar pareigūnams.

Po šventinio laikotarpio į darbus grįžti sunku ne visiems, nes kai kurie tiesiog... negrįžo. Štai Seimo rūmai praktiškai tušti, dirba vos vienas kitas parlamentaras. O kai kurie tautos išrinktieji nusprendė poilsio dienas pratęsti. Dalis namuose, kiti ir turistaudami užsienyje. Ištuštėjusiuose Seimo rūmuose pritemdytos šviesos, retkarčiais praeina tik vienas kitas politikų patarėjas arba pačios Seimo kanceliarijos darbuotojas. „— Laba diena. — Laba diena.

Seimas prieš didžiąsias metų šventes baigė rudens darbus ir išsiskirstė iki pavasario. Paskutiniame posėdyje parlamentarai po šios savaitės apkaltų maratono dažniausiai minėjo žodį „gėda“. O gėda politikams, kad, išmetus Gražulį iš Seimo, kalėjime sėdintis Gapšys mandatą išsaugojo. Bet chaoso rudenį buvo ir daugiau, kai kurie parlamentarai net kalbėjo, jog darbas buvo tikrų tikriausia kančia.

Rūpesčiai dėl vokiečių karių brigados Lietuvoje nesibaigia. Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ paviešino diplomatinį vokiečių susirašinėjimą – jame nuogąstaujama, kad pačiai Lietuvai vokiečių brigada yra per brangi ir pinigų tam nėra. Esą lietuviai nori, kad net ir namus, mokyklas bei darželius vokiečių karių šeimoms statytų pati Vokietija iš savo piniginės. Mūsų politikai, kaip ir įprasta, reaguoja ramiai – atkerta, kad jokių problemų nėra, pinigų, kiek reikės, tiek ir bus.

Antanui Kandrotui, pravarde Celofanas, niekaip nepavyksta tapti politiku. Už aferas ir sukčiavimą teistas veikėjas nori dalyvauti prezidento rinkimuose, bet, regis, bandymas gali baigtis nė neprasidėjęs. O kelią į rinkimus jam užkirsti nusprendė ne valstybinės institucijos, bet privatūs bankai. Jie atsisako Celofanui atidaryti rinkiminę sąskaitą, o be jos rinkimuose niekas dalyvauti negali. Be to, Kandrotui nepavyksta įregistruoti ir partijos, apie kurios įkūrimą jis garsiai skelbė rugpjūtį.

Iš Seimo išmestas Petras Gražulis jau renkasi savo daiktus tiek Seime, tiek ir Seimo viešbutyje. Parlamentarai beveik 30 metų stebėjo P. Gražulio darbus ir klystkelius. Skandalisto etiketę gavęs politikas visą Lietuvą stebino ir bado akcijomis, protestais, nevengė pakonfliktuoti ir su oponentais, o kartais juos tiesiog pergudraudavo. Bet visa tai baigėsi – buvęs parlamentaras Seimą antradienį paliko su Šventuoju Raštu rankose. Beveik 30 metų trukusi Petro Gražulio karjera Seime baigta.

Petro Gražulio kelionė Seime, kuri tęsėsi beveik trisdešimt metų, baigta. Parlamentarai slaptu balsavimu išmetė P. Gražulį iš darbo vos kelių balsų persvara, o kad maža nepasirodytų, dar ir dešimčiai metų uždraudė kandidatuoti į Seimą. P. Gražulis sužinojęs šią naujieną neslėpė liūdesio, o štai skandalingajam Seimo nariui peklą užkūręs Tomas Vytautas Raskevičius džiūgavo. Iš politikos trauktis neketina Beveik 30 metų Seime prabuvęs P. Gražulis sako, kad bandys likti politikoje ir toliau.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kviečia kitas politines partijas susitarti dėl visuotinio jaunuolių šaukimo į kariuomenę. Nuotaikos Seime šiuo klausimu įvairios – opozicija sako, kad tai priešrinkiminiai žaidimai, skepsio netrūksta ir liberalų bei laisviečių gretose. O premjerė Ingrida Šimonytė atvira – visuotinis šaukimas reiškia ir naujus mokesčius žmonėms. Pernai liepos 15-ąją, Žalgirio mūšio metinių dieną, partijos pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos.

Kol vieni kandidatai dar tik skelbia apie ketinimus grumtis dėl tautos simpatijų, šįkart opozicionierių rinkimuose žada būti nemažai. Tiesa, nemaža dalis galbūt būsimų kandidatų save priskiria kiek kitokiai opozicijai – tai, kuri neva priešinasi sistemai ir valdančiajam elitui. O tokių veikėjų sąrašas margas – nuo už aferas teisto ir dėl riaušių prie Seimo vis dar teisiamo Antano Kandroto-Celofano, iki Rusijos šnipo Algirdo Paleckio gerbėjų.

Lietuvos kariuomenės rezerve esantis jaunuolis viešai grasino iššaudyti lietuvius ir ukrainiečius, jeigu tik gautų automatą. Be to, aiškina, kad laukia rusų okupacijos, kurią tik sveikintų. Policija jau pradėjo tyrimą. Ukrainietis Edgaras Mitrovorecas turi įdomų užsiėmimą – apsimetęs rusų gerbėju, jis internete kalbasi su įvairiais nepažįstamais žmonėmis. Juos patempia už liežuvių, kad šie papasakotų, ką iš tikrųjų galvoja apie Rusiją, Ukrainą ir Vakarus.

Opozicija Seime spaudžia Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Jie sako, kad už politinę korupciją teistos partijos pirmininkė negali vadovauti visam parlamentui – tai ne tik daro gėdą prieš užsienio partnerius, bet ir neatitinka valdančiųjų žadėtų aukščiausių skaidrumo standartų.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei dar vienas smūgis, tiesa, šį kartą iš savų – konservatorių. Bilotaitės planas reformuoti policiją, naikinant apskričių komisariatus, dedamas į stalčių. Ministrei nepavyko įtikinti net ir partijos bendražygių, kad reforma naudinga. Nors liko paskutiniai kadencijos metai, bet Bilotaitė teigia, kad nepasiduos – prie reformos teks grįžti. Galvos skausmai dėl policijos reformos vidaus reikalų ministrei A. Bilotaitei nesibaigia.

Korupcija sostinės šiukšlių versle – teisėsauga įtaria, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro darbuotojai ėmė kyšius iš šiukšles tvarkančių įmonių už tai, kad jos į sąvartyną galėtų vežti atliekas nemokėdami mokesčių įmonei, o sumokėdami mažesnę kainą korumpuotiems darbuotojams. Darbuotojai vogdavo ir žmonių atvežtą išmesti metalą, o kyšių suma siekia apie 100 tūkstančių, be to, valstybei nesumokėta maždaug trečdalis milijono mokesčių.

Ilgai lauktas prezidento Gitano Nausėdos apsisprendimas: surengęs spaudos konferenciją prezidentūroje Nausėda pareiškė sieksiantis antros kadencijos šalies vadovo poste. Tą šiandien Nausėda paskelbė, apžvelgęs Lietuvos pažangą per pastaruosius kelerius metus. Jis sako norintis tęsti pradėtus darbus ir padaryti dar daugiau – stiprinti saugumą, mažinti atskirtį, gerinti valstybės finansų valdymą.

Seimo skandalistas Petras Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Tą paskelbė pats Konstitucinis Teismas, nagrinėjęs istoriją, kai Gražulis parlamente slapta balsavo už greta sėdintį socdemą Liną Jonauską. Tokia teismo išvada reiškia vieną – Seime bus dar vienas bandymas Gražulį mesti lauk. Petras Gražulis vaikštinėdamas po Seimą visiems skelbė pranašystę – koks bus Konstitucinio Teismo sprendimas. „Jūs nežinot? Tai aišku, kad šiurkščiai sulaužiau Konstituciją.

Konservatoriai siūlo nebeįsileisti naujų atvykėlių iš Baltarusijos. Keli valdantieji registravo įstatymo pataisas, kurias priėmus į Lietuvą iš kaimyninės šalies nebegalėtų atvykti nauji darbuotojai. Taip pat siūloma baltarusiams nebeišduoti ir turistinių vizų. To reikia, nes baltarusių Lietuvoje jau tiek daug, kad saugumui darosi sunku su jais tvarkytis, juolab kad kartu su ekonominiais migrantais važiuoja ir Aleksandro Lukašenkos KGB agentai.

Konservatorių krikdemų lyderiai užsimojo įvesti daugiau tvarkos imigrantams iš trečiųjų šalių: 5 metus Lietuvoje pradirbusiems ir pragyvenusiems atvykėliams, norint likti Lietuvoje, būtų privaloma išmokti lietuvių kalbą. Taip pat siūlo įtraukti saugumo departamentą, kad šis įvertintų, kuriose šalyse Lietuva nori atidaryti vizų išdavimo centrus. Užsimenama, kad netrukus sugriežtinimų sulauks ir baltarusiai.

Liberalai ir darbiečiai suka galvą – iš kokių pinigų sumokėti šimtatūkstantines baudas, kurias politinės korupcijos byloje paskyrė teismas. Akys krypsta į valstybės dotacijas, tačiau neaišku, ar iš šių pinigų galima atsiskaityti su valstybe. Gyventojai piktinasi, anot jų, toks planas nesąžiningas – partijos už savo nuodėmes nori sumokėti iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Tiesa, tokiam planui nepavykus, liberalai žada beveik 400 tūkstančių sukrapštyti patys.

Teisininkas Ignas Vėgėlė paskelbė, kad dalyvaus prezidento rinkimuose. Per karantiną išgarsėjęs savo kritika valdančiųjų draudimams, Vėgėlė akcentuoja, kad politikai ir tauta prarado bendrą ryšį, kad elitas laikosi įsikibęs šiltų postų ir negirdi žmonių. Tam daugiausia dėmesio ir skyrė savo kalboje. Politologai spėja, kad Vėgėlė bus konkurentas Gitanui Nausėdai, bet abejoja, kad galėtų patekti bent į antrą turą.

Aukščiausiasis Teismas pagaliau užbaigė Šiaurės Airijos terorizmo istoriją Lietuvoje. Prieš keliolika metų mūsų šalyje prieš britus kovojantys airiai bandė įsigyti ginklų ir sprogmenų teroro išpuoliams. Vienas airis Lietuvoje kalėjo, bet jo brolio, kurį Lietuva įtarė buvus tikruoju ginklų kontrabandos organizatoriumi, mūsų šaliai neišdavė patys britai, o vėliau ir airiai. Priežastis – siaubingos kalinimo sąlygos Lietuvoje.

Po lėkščių daužymo ir viešo santykių aiškinimosi, valdantieji pagaliau ėmė aiškintis akis į akį. Laisviečiams supykus, kad nesulaukia koalicijos partnerių paramos vertybiniais klausimais, praėjusią savaitę buvo sabotuotas valstybės biudžeto svarstymas Seime. Aušrinė Armonaitė pripažino, kad supriešinti 2 klausimai – biudžeto ir partnerystės priėmimas parlamente. Vis tik ekspertai mano, kad šansų įteisinti partnerystę – mažėja.

Gabrielius Landsbergis atvirai pripažino – situacija Ukrainos kare prasta. Anot jo, rusai Ukrainoje greičiausiai nebus sustabdyti, todėl karui turi ruoštis ir Lietuva. Jis teigia, kad rusai atsigaus, atkurs pajėgumus ir kovą tęs, o mus nebūtinai išgelbės NATO. Vis dėlto, grėsmingai kalbėdamas, konservatorių lyderis nesakė, ar imsis kokių nors veiksmų stiprinant valstybę. Rusams užpuolus Ukrainą, lietuviai iš pradžių patyrė šoką, o vėliau optimizmo bangą.

Valdantieji pradėjo knistis po prezidento Gitano Nausėdos praeitį. Dėl vadinamojo VSD pranešėjo skandalo subūrę specialią komisiją, Seime buvo išsikvietę Generalinę prokurorę. Posėdyje prokurorai šiek tiek susikibo su politikais – iš pradžių prašė posėdžių neviešinti, o vėliau pasiūlė komisijos pirmininkui Bakui ir nusišalinti. Bet politikai pasiūlė prokurorams baigti turgų ir pagrasino apskritai pašalinti iš posėdžio.

Seimas panaikino Petro Gražulio teisinę neliečiamybę, o tai reiškia, kad jau netrukus skandalistas keliaus į teismą dėl gėjų įžeidinėjimo. Pats Gražulis į parlamentą atsinešė net Šventąjį Raštą, bet sulaukęs savotiško egzamino, kaip gerai jį išmano, savo žinių įrodyti nesugebėjo, net ir su padėjėjo pagalba.  Petras Gražulis akistatai su galutiniu balsavimu dėl jo teisinės neliečiamybės naikinimo atėjo pasiruošęs. „Matai, atsinešiau Šventą Raštą paskaityti.

Rūdiškėse artimieji palaidojo Trakų rajone penktadienį paauglių pražudytą policijos pareigūną. Jis žuvo, kai į jo mašiną atsitrenkė dideliu greičiu ir nesilaikant kelių eismo taisyklių BMW lėkusi nepilnamečių kompanija. Po šios beprasmės mirties pasigirdo kritika, kad nelaimę bent jau iš dalies lėmė nustekenta šalies policija.

Teisingumas ar pasityčiojimas? Tokį klausimą kelia tiek visuomenė, tiek ir teisininkų bendruomenė po to, kai dėl rekordinio ketvirčio milijono eurų kyšio buvęs Kauno administracijos direktorius išvengė kalėjimo ir gavo net ne maksimalią piniginę baudą. Nuosprendį priėmęs teisėjas laikosi savo, sako, kad sprendimas teisingas ir beda pirštu į prokurorų darbą.

Valdančiųjų noras pamokyti Seimo skandalistus – Petrą Gražulį ir Remigijų Žemaitaitį – kelia vis daugiau chaoso parlamente, o parlamentarams atsiranda tik dar daugiau progų skleisti savo skandalingas žinutes. R. Žemaitaitis pradėjo keiktis iš Seimo tribūnos, konservatorius Arūnas Valinskas pasižadėjo viešai suvalgyti komisijos išvadą, o neatlaikiusi Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad viskam yra ribos.

Teismai Petrą Gražulį galutinai pripažino kaltu piktnaudžiavus savo pareigomis, kai jis atstovavo įmonės „Judex“ interesams. Tą konstatavo išplėstinė Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija. Gražulis būdamas Seimo nariu rūpinosi, kad šaldytuose „Judex“ koldūnuose radus bakterijų, veterinarijos tarnybos valdininkai įmonei padėtų, naudojosi „Judex“ pinigais ir net bandė paveikti Rusijos valdininkus. Pats Gražulis, kaip ir įprastai, aiškina, kad tai politinis susidorojimas ir persekiojimas.

Petro Gražulio problemos ir skandalai nesibaigia – trečiadienį Seimo narys stojo prieš Konstitucinį Teismą, kuris pradėjo apkaltos procesą dėl balsavimo už Liną Jonauską, kai šis buvo nusisukęs. Teismas sprendžia, ar P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Parlamentaras teisme kaltino teisėjus pasidavus konservatorių spaudimui ir net apsiašarojo. Pirmadienį Petras turėjo problemų Seimo komisijoje, kuri siūlo naikinti jo neliečiamybę, nes jis iškoneveikė gėjus.

Dvi Seimo komisijos nusprendė, kad savų liežuvių nesuvaldę Petras Gražulis ir Remigijus Žemaitaitis turi būti teisiami baudžiamosiose bylose. Viena komisija siūlo naikinti P. Gražulio neliečiamybę dėl to, kad jis Seime iškoneveikė gėjus, o kita nusprendė, kad R. Žemaitaitis skleidžia antisemitizmą ir tą turi įvertinti Konstitucinis Teismas. Abu parlamentarai kartoja, kad nieko blogo nepadarė ir nepasakė, ir kaltina valdančiuosius susidorojimu. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Laisvės partija, ginčydamasi su konservatoriais dėl mokesčių reformos, nežada trauktis ir toliau atakuoja Ingridos Šimonytės ginamą Nekilnojamojo turto mokesčio projektą. Sukūrė net specialią reklamą, kurioje aiškina, kad konservatorių stumiamas mokestis pablogins žmonių gyvenimus.

Nors Vilniaus valdžia nuolat ragina gyventojus kuo mažiau važinėti automobiliais ir daugiau vaikščioti, pasirodo, kad sostinės centre vaikštinėti gali būti pavojinga gyvybei. Ir ne dėl chuliganų ar plėšikų, o dėl ant galvos byrančių tiltų. Vienas labiausiai apkrautų Geležinio vilko tiltas per Nerį byra stambiais betono gabalais. Jie krenta ne tik į upę, bet ir į greta esančias dvi gatves, kuriose vyksta ne tik intensyvus eismas, bet dar ir šaligatviais vaikšto pėstieji.

Neregėta įtampa – Vyriausybės posėdyje viešai susiginčijo premjerė Ingrida Šimonytė ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Vyriausybė pirmadienį pritarė su Europos Komisija suderintam ekonomikos gaivinimo planui, tačiau kritikos šūvius dėl plano leidžia ne tik opozicija, bet ir laisviečiai. A. Armonaitė posėdyje balsavo prieš, o tas nepatiko I. Šimonytei.

Konservatoriai siūlo maždaug šimtui tūkstančių Lietuvos piliečių leisti įsigyti automatinius ginklus. Įregistravo įstatymo projektą, kad žmonės, kadaise tarnavę kariuomenėje, galėtų turėti automatus. Tai vienas iš žingsnių visuotinės gynybos link. Tokiai idėjai pritaria ir Seimo opozicija, ir patys atsargoje esantys kariai. Tik priduria, kad būtina įstatyme nepamiršti saugiklių, kad ginklai nepakliūtų tiems, kam juos duoti pavojinga.

Prancūzai nori uždrausti pigius skrydžių bilietus. Tikina, kad reikėtų nustatyti mažiausią bilieto kainą ir įvesti vadinamąsias grindis. O logika paprasta – jei bilietai bus brangesni, žmonės galbūt dažniau rinksis kitą keliavimo būdą, nes lėktuvai itin teršia gamtą. Tiesa, mūsų ministrai tam nepritaria ir tikina, kad be skrydžių lietuviai liktų visiškame Europos užkampyje.

Neregėta įtampa – Vyriausybės pasitarime viešai susiginčijo premjerė Ingrida Šimonytė ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Vyriausybė pritarė su Europos Komisija suderintam ekonomikos gaivinimo planui, tačiau kritikos šūvius dėl plano leido ne tik opozicija, bet ir laisviečiai. Armonaitė pirmadienio posėdyje balsavo prieš, o tas nepatiko Šimonytei.

Vilniaus pašonėje beveik baigtos statyti didžiausios Lietuvoje kareivinės. Kariuomenės vadas, apžiūrėjęs naujas kareivines, prasitarė, kad jam net tįsta seilė, mat tai pirmos kareivinės, kuriose bus viskas, ko reikia. Kariniai miesteliai kyla ir Šilalės rajone bei Šiaulių pašonėje, bet į viršų šauna ir šių projektų kaina – nuo maždaug 170 iki 230 milijonų eurų. Netrukus paaiškės ir kiek pinigų reikės tūkstančiams vokiečių karių, kurie persikels į Lietuvą.

Šalyje trūksta tiek pareigūnų, kad profsąjungos jau sako, kad tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Problema ir pareigūnų darbo sąlygos. Profsąjungos sako, kad nuolatinės reformos taip išvargino bendruomenę, kad situacija tampa kritine – pareigūnų mažėja, likusiems didėja darbo krūviai, o jauni žmonės į policiją dirbti neina. Policijos generalinis komisaras sako, kad situacija įtempta, bet esą valdoma ir pirštu duria į visuomenę.

Iš kur gauti daugiau pinigų kariuomenei? Tokį klausimą dabar gvildena politikai. Visi sutaria, kad šiais neramiais laikais būtina stiprinti šalies gynybą, bet kainuoja ir švietimas, medicina bei kitos sritys. Prezidentūra siūlo skolintis, bet to nenori daryti Vyriausybė. Konservatoriai jau pradėjo kalbėti, kad galbūt reikėtų žmonėms įvesti naują, gynybos mokestį. Idėjos įvairios – nuo PVM tarifo didinimo iki papildomo mokesčio turtingiausiems gyventojams.

Seime gėjus viešai išplūdęs ir net pravirkdęs Petras Gražulis sulaukė jį besivejančios atsakomybės. Generalinė prokurorė prašo Seimo panaikinti Gražulio teisinę neliečiamybę. Opozicija sako, kad tai panašu į politinį persekiojimą, o gėjus išsigimėliais ir iškrypėliais išvadinęs Gražulis savo žodžių nesigaili. Prieš beveik pusantrų metų Seime įvyko Petro Gražulio ir gėjų apsižodžiavimas. „Iš kur tie piderastai atsiranda? – Mes visada buvom.

Lietuvoje daugėja europinių lėšų grobstymo atvejų. Vien šiuo metu teisėsauga tiria beveik 3 dešimtis bylų dėl milijonų eurų galbūt neteisėto pasisavinimo. Finansiniai sukčiai yra įvaldę įvairias schemas, kaip panaudoti europinius pinigus, pavyzdžiui, apsimeta ne tik ūkininkais, bet ir inovacijų bei naujų technologijų kūrėjais. O tai gali būti tik ledkalnio viršūnė – vidaus reikalų ministrė tvirtina, kad teisėsauga galėtų dirbti dar geriau.

Kovai su narkotikų plitimu tarp vaikų savo siūlymus teikia ir prokurorai – sako, kad reikia uždrausti elektronines cigaretes ir išplėsti atsakomybę. Dabar baudžiami paaugliai nuo 16-os metų, o prokurorai mano, kad reikėtų bausti ir 14-mečius. Tiesa, sako, kad į kalėjimus jų sodinti nereikėtų, todėl siūlo taisyti įstatymus, jog pirmą kartą su narkotikais pagautiems žmonėms būtų siūloma rinktis – atsakomybė pagal įstatymą arba dalyvavimas prevencijos, reabilitacijos programose.

Gėjų bendruomenė supyko ant Lietuvos policijos po to, kai gėjų lygos piketą Seimo pašonėje sutrukdė ir išvaikė Antanas Kandrotas-Celofanas kartu su bendražygiais. Tiek gėjų lyga, tiek ir Tomas Vytautas Raskevičius pasipiktino, kad policijos pareigūnai leido Celofanui siautėti netrukdomam. Policijos vadovybė dabar atsiuntė Raskevičiui paaiškinimą, kad pareigūnų bent jau kol kas nebaus. Raskevičius sako likęs priblokštas ir grasina nepalaikyti Seime stumiamos policijos reformos.