Buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius už tai, kad iš statybų įmonės „Autokausta“ vadovo paėmė beveik ketvirtį milijono eurų kyšių, nuteistas, tačiau klausimas, ar nubaustas pakankamai. Teismas pripažino jį kaltu, tačiau sprendimas vis tiek nustebino Lietuvą. Vilius Šiliauskas kalėjimo išvengė.
„Galutinė bausmė Viliui Šiliauskui yra 1300 MGL, tai yra 65 tūkst. eurų dydžio bauda“, – paskelbė Kauno apygardos teismo teisėjas Audrius Meilutis.
Prokurorai prašė V. Šiliauską įkalinti šešeriems metams, mat ir pats kyšis yra rekordinio dydžio – 260 tūkst. eurų. O teismas paskyrė 4 kartus mažesnę baudą, kuri įaudrino visuomenę – ar tai teisingumas, ar tiesiog pasityčiojimas. Ūžė ir pačių teisininkų bendruomenė.
„Nepriklausomai nuo tos procesinės pusės, ar tai būtų advokatai, ar prokurorai, ar mokslininkai, ar tyrėjai, daugiau mažiau visi stebisi, tikrai stebisi argumentais, kurie yra tikrai labai labai silpni“, – teigė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas.
Kai kurie žmonės šiomis dienomis net liūdnai juokavo, kad kyšius Lietuvoje valdininkams imti apsimoka – į kalėjimą vis tiek nepasodins.
„Tie, kas neva teigiamai charakterizuojami ir turi pinigų, gauna baudą, o visi kiti keliauja į kalėjimą“, – pridėjo G. Sakalauskas.
„Tai yra teismų praktikos reikalas, teismų praktiką formuluoja ir pirmosios instancijos teismas, bet didžiąja dalimi aukštesniosios instancijos teismai“, – kalbėjo teisėjas A. Meilutis.
Nors tai ir nėra įprasta tarp teisėjų, tačiau sprendimą priėmęs Audrius Meilutis išplatino laišką su savais motyvais, dėl ko nuosprendis yra geras. Taip pat argumentavo, kad visuomenei naudingiau, kad nubaustas žmogus dirbtų, mokėtų mokesčius, išlaikytų šeimą, o ne būtų kalėjime, išlaikomas mokesčių mokėtojų.
„Ir kaltininko asmenybė nėra tokia pavojinga, kaip kad, pavyzdžiui, būna smurtinių nusikaltimų atvejais, ir taip pat nusikalstama veika, kuri tariamai yra labai didelė, labai rimta, aš to neginčiju, kaip nusikaltimo sunkumo, bet mano nuomone ji faktiškai neatitinka rūšinių požymių, kuriuos įstatymų leidėjas išdėstė apibūdindamas šią veiką“, – paaiškino A. Meilutis.
„Tai, kad žmogus užėmė aukštas pareigas, turėjo visokiausių padėkos raštų, turėjo avilį, norėjo nupirkti būstą šeimai, ką tai turi bendro su teisingumu, manęs neįtikina“, – teigė G. Sakalauskas.
Teisėjai nuosprendžius priima nagrinėdami bylos aplinkybes, kurias pateikia prokurorai. Jeigu prokuratūroje darbas bus atliktas prastai, teisėjai negalės vertinti kitų, net ir visuomenėje gerai žinomų aplinkybių, jeigu jų nebus įrašyta byloje. Būtent prokurorų darbą ir kritikuoja A. Meilutis.
„Buvo užfiksuoti iš viso 5 atvejai, kuomet pareigūnai, taikydami kriminalinės žvalgybos poveikio priemones, įmontavę vaizdo stebėjimo kameras, sekdami asmenį, sekdami papirkėją, kas įdomiausia, stebėdami kai kurias Kauno miesto savivaldybės patalpas, nesiėmė veiksmų jau po pirmojo užfiksuoto atvejo“, – tikino Kauno apygardos teismo teisėjas.
Kitaip tariant, metus laiko pareigūnai stebėjo V. Šiliauską ir „Autokaustos“ vadovą, matė ir fiksavo, kaip duodami kyšiai, ir tik po penktojo kyšio perdavimo pradėjo ikiteisminį tyrimą.
„Čia būtų geriau, kad prokuratūra pakomentuotų, nežinau, ar galės tą daryti, sunku pasakyti, dėl taktinių dalykų, dėl to, ko buvo siekiama, bet vienas paaiškinimas galėtų būti, kad, tarkim, 10 tūkst. eurų dar nebūtų sunkus nusikaltimas“, – dėstė G. Sakalauskas.
O ir pati 65 tūkst. eurų bauda taip pat iškėlė klausimų. Įstatymai numato, kad už kyšininkavimą galima skirti ir maksimalią – 300 tūkst. eurų baudą.
„Byloje buvo pateikti duomenys apie jo dabartines pajamas, kurios tikrai nėra didelės, apie jo turimus šeimos įsipareigojimus, apie tai, kad šeima turi tikrai didelę paskolą“, – sprendimą teisino A. Meilutis.
Paskutinėje viešoje, 2021-ųjų metų ataskaitoje, V. Šiliauskas deklaravo turintis turto už maždaug 600 tūkst. eurų. Vien banko sąskaitoje turėjo virš 170 tūkst. eurų, o sklypų net 170. Jo žmona tuomet deklaravo turto už daugiau nei pusantro šimto tūkstančių.
Kauno administracijos direktoriaus alga į rankas yra vos 2400 eurų. Tad teisininkai klausė ir, kodėl teismas nekonfiskavo V. Šiliausko turtų, kurie nežinia kaip įgyti. Teisėjas bedė pirštu į prokurorą.
„Byloje nebuvo net užuominų apie tai, nebuvo jokių turto tyrimo aktų, kurie pagrįstų, kad atitinkama Viliaus Šiliausko turto dalis, neatitinka tų pajamų, kurias jis iki tol, gyvendamas dorai ar nedorai, gavo. Tai aš tokių duomenų neturėjau“, – teisinosi A. Meilutis
Teisėjas sakė, kad prokurorai byloje pateikė Registrų centro duomenis apie V. Šiliausko valdomą nekilnojamąjį turtą. Bet Registrų centras tuos objektus vertina itin mažomis sumomis – nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų už objektą. O realios rinkos vertės, kuri yra daug didesnė, prokurorai į bylą neįrašė.
„Byloje to net nebuvo pateikta, prokuroras to net neprašė ir tokių duomenų net nerinko“, – tvirtino teisėjas A. Meilutis.
„Kritinėje kriminologijoje yra tokia žinoma frazė, netgi knyga parašyta apie tai, kad turtingi labiau turtėja, o neturtingi keliauja į kalėjimą“, – sakė docentas G. Sakalauskas.
O pats „Autokaustos“ vadovas Juozas Kriaučiūnas, kuris ir nešė kyšius V. Šiliauskui, atsakomybės apskritai išvengė.
Prokurorai vadovavosi įstatymu, kuris nurodo, kad galima nebausti žmogaus, kuris apie kyšį praneša per trumpiausią įmanomą laiką po jo davimo. Bet J. Kriaučiūnas apie kyšius pranešė jau sėdėdamas areštinėje, nors pareigūnai metus laiko matė, kaip jis juos neša V. Šiliauskui.
„Tai keliu klausimą, ar iš tikrųjų ta informacija pareigūnams buvo nauja ir, ar iš tikrųjų toks asmuo jau taip savanoriškai pranešė apie nusikalstamą veiką?“ – retoriškai klausė A. Meilutis.
V. Šiliauskui be baudos paskirtas ir draudimas 7 metus dirbti valstybės tarnyboje. Be to, konfiskuotas ir kyšis – 260 tūkst.eurų. Visi šie pinigai pateko į valstybės biudžetą.
TV3 žinios klausimų uždavė ir prokurorams, bet šie komentuoti nuosprendžio nepanoro – šiuo metu svarsto, ar apskųsti nuosprendį aukštesnės instancijos teismui.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
