Valdantieji sutarė, kad tiek liberalų, tiek ir konservatorių lyderiai dar kartą bandys spausti savo frakcijos narius, kurie nebalsuoja už partnerystės įteisinimą.
Valstybės biudžetas dažnai vadinamas svarbiausiu metuose Seimo įstatymu. Būtent per jį paaiškėja, turi valdžia daugumą, ar ne, bet svarstant kitų metų biudžetą, Šimonytė su visa Vyriausybe sulaukė niukso. Praėjusį antradienį klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės. Šimonytė, skambant smuiko muzikai Seime, bandė išlikti rami.
Bet visų akys nukrypo į laisviečius. Opozicijos siūlymą braukti biudžetą iš darbotvarkės palaikė Tomas Vytautas Raskevičius ir Ieva Pakarklytė.
„Jau dabar nebe lėkštės dūžta, matyt, jau perėjo prie puodų daužymo ir virtuvinių baldų mėtyto per langą. Tai kuo toliau, tuo įdomiau“, – sakė „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Viskas vyko po to, kai prie Seimo Raskevičius degino knygas ir skambiai pareiškė, kad premjerė bei Vyriausybė nebeturi daugumos pasitikėjimo. Tad išvakarėse naujo bandymo Seime svarstyti kitų metų biudžetą, valdančiųjų koalicijos taryba jau nusprendė susitikti akis į akį ir išsiaiškinti santykius – kas, kaip, ką ir vardan ko.
„Yra tokios grupės, kurioms nusimato politinė užmarštis, todėl tos įtampos natūraliai kyla, kadangi visi bando paskutiniu momentu patempti tą valdžios dekį į savo pusę ir lyderystės čia jokios būti negali, nes lyderis negali turėti tokį reitingą, kaip turi premjerė, nu čia tiesiog neįmanoma, premjerė seniausiai turėjo atsistatydinti“, – tvirtino politologas Bernaras Ivanovas.
Koalicijos lūkesčiai skirtingi
Valdančiųjų lūkesčiai, išsakyti dar prieš susitikimą, skirtingi. Konservatoriai norėjo žinoti, ar bus palaikymas biudžetui. Laisviečiai norėjo žinoti, ar bus palaikymas partnerystei. Liberalai norėjo išsiaiškinti, ar koalicija dar apskritai yra ir galės dirbti iki galo.
Pats koalicijos tarybos posėdis užtruko ilgiau nei planuota. Kone dvi valandas, nors patys politikai svarstė, kad prireiks valandos.
„Kkoalicijos pasitarime buvo aptariamos dvi pagrindinės temos – biudžetas ir civilinė sąjunga, bei kaip koalicija bendrai susitelkusi galėtų pasekti mūsų kaimynių Estijos ir Latvijos pavyzdžiu ir priimti civilinės sąjungos projektą“, – teigė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
„Manau, gerai pasikalbėjome, pasikeitėme nuomonėmis, pasitarėme dėl biudžeto, sutarėme, kad toliau dirbame kartu, dedame pastangas dėl svarbių projektų ir manau, kad pasitarimo nuotaika buvo dalykiška ir gera“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Politikos užkulisiuose skamba kalbos, kad laisviečiai bandė šokdinti partnerius dėl nepakankamo palaikymo partnerystės įstatymui. Po susitikimo Armonaitė tą iš esmės patvirtino.
„Tai kol kas pažado, konkretaus skaičiaus iš koalicijos partnerių šiandien mes negavome, tačiau gavome pažadą aktyviai padirbėti tuo klausimu savo frakcijose“, – tvirtino Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Laisviečiai spaus valdančiuosius
„Jeigu mes į kiekvieną individualų balsavimą žiūrėtume, kaip į kažkokį lemiamą dalyką, tai nežinau kur pabaigtumėme, pasitaiko ir tokių balsavimų, kur mano pačios frakcijoje atsiranda nuomonių, kurios priešingos mano nuomonei, dabar ar kiekvieną tokį atvejį laikyti skyrybomis ir mergautine pavarde, aš nežinau“, – pasisakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Armonaitė rėžia tiesiai šviesiai – sutarta spausti valdančiuosius, kurie priešinasi partnerystei: „Tai mes dabar skaičiuojame 20 koalicijoje narių sūnų paklydėlių, kuriuos tikimės, kad koalicijos lyderiams pavyks sutelkti ir priimti svarbų įstatymą.“
Politologas Bernaras Ivanovas sako, kad sunku tikėtis, kad kitais, rinkiminiais metais, būtų priimti tokie svarbūs įstatymai, kaip partnerystė.
„Iš principo, jeigu žiūrėti programos prasme, ką jie buvo suplanavę ir susidėlioję, tai aš sakyčiau fiasko, didelis fiasko, turbūt bene didžiausią fiasko patyrusi koalicija, per paskutinį dešimtmetį ir daugiau, net ir lyginant su pono Kubiliaus Vyriausybe“, – tvirtino politologas Bernaras Ivanovas.
Partnerystės įstatymas Seime jau įveikė 2 stadijas, tad liko tik paskutinis – priėmimo balsavimas.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
