Be to, tokiose mokyklose jau ne kartą kilo skandalai dėl prorusiškų mokytojų ir vaikų, kurie simpatizuoja Rusijai.
Skandalingas incidentas, kai prieš pat šventes Vilniuje du paaugliai iš orinio kalašnikovo apšaudė savo draugą, sukėlė didžiulį atgarsį. Nuo savo draugų nukentėjęs paauglys pasakoja, kad konfliktas kilo dėl to, kad jis palaiko Ukrainą, o ne Rusiją.
„Jie pradėjo kalbėti, kokie rusų kariai geri, kokie ukrainiečiai blogi. Po to jie iš lego pradėjo dėlioti Rusijos vėliavą, norėjo net Z padaryti“, – apie įvykį pasakojo nukentėjęs paauglys.
Svarbi detalė – visi paaugliai mokosi Vilniuje esančioje rusų mokykloje.
„Ginklo savininkas įjungė „Wagner“ himną, pradėjo sakyti, kad aš banderovietis ir dar, jei neklystu, įjungė TSRS himną“, – pridėjo vaikinas.
Po šios istorijos sukruto švietimo ministras, pareiškė, kad reikia gaivinti seną idėją – naikinti rusiškas mokyklas ir jaunimui visas pamokas vesti lietuvių kalba.
„Turime galvoti apie integraciją, suprantame, kad pabaigus mokyklą, jeigu liekama dirbti Lietuvoje, darbe vis tiek bus reikalinga lietuvių kalba. Ją tinkamai išvystyti, mokantis tik lietuvių kalbos atskirai, bet visus dalykus mokantis rusų kalba, tikrai nėra paprasta“, – kalbėjo Gintautas Jakštas.
Siūlymas pasigirdo po incidento
Anot ministerijos, Lietuvoje šiuo metu veikia 28 rusiškos mokyklos, kuriose mokosi apie 13 tūkst. moksleivių. Didžioji dalis – Vilniuje, Klaipėdoje ir Visagine.
„Pagal visus duomenis mes matome, kad net 40 procentų, pagal 2021 metų privalomojo pasiekimo duomenis, vaikų žinios yra arba nepatenkinamos, arba vos patenkinamo lygio, tai yra ketvertukui-penketukui. Kitaip sakant, beveik pusė rusakalbių baigusių mokyklas nekalba normaliai lietuviškai, o 3 valstybinius egzaminus išlaiko ženkliai mažesnė dalis, negu lietuvių“, – tikino Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris.
„Nėra tikslo, kad nesimokytų savo kalbos tautinių bendrijų atstovai, ar savo kultūros negalėtų puoselėti, bet tikrai yra klausimų, ar būtinai turėtų matematiką, fiziką, chemiją mokytis Lietuvoje rusų kalba“, – pridėjo ministras.
Panaši idėja brandinama ir Seime, konservatorių flange. Jie registruos įstatymo projektą, kad neliktų darželių ir priešmokyklinių klasių, kuriose vaikai ugdomi rusų kalba.
„Tai jeigu jūs pasižiūrėtumėte tyrimus, kurie parodo mūsų visą visuomenės sociologinį paveikslą ir yra tas klausimas „Ar tu gintum Lietuvą?“, tai mes matome, kad tautinių mažumų gretose šitas skaičius yra žemesnis, negu lietuvių tarpe. Tai akivaizdu, kad tam tikro lygio problema yra“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Rusakalbių mokyklose periodiškai vis kyla skandalai dėl ten dirbančių pedagogų ar moksleivių prorusiškumo. TV3 žinios jau rodė, kad viena mokytoja viešumoje užsipuolė Ukrainą palaikančią kolegę.
Be to, dar visai neseniai sostinės rusakalbius ugdė ir mokė saugumo ataskaitose kadaise minėta ir Medvedevo už nuopelnus Rusijai apdovanota pedagogė Ela Kanaitė. Prieš 10 metų kilo skandalas, kai Rusija finansavo Vilniaus rusakalbių moksleivių išvyką į sukarintą stovyklą Rusijoje.
Įsitikinę, kad valstybinė kalba – būtina
„O kur skirtumas tarp rusų mokyklos, lietuvių mokyklos, arba lenkų mokyklos? Mes kiekvienoje mokykloje galime surasti tokius pačius pavyzdžius“, – tvirtino Lietuvos rusas Viktoras Voroncovas.
Prieš 20 metų į Lietuvą iš Rusijos atvykęs ir dabar jau Lietuvos piliečiu tapęs Viktoras Voroncovas sako, kad rusišką mokyklą Vilniuje lankiusi jo dukra užaugo lojali Lietuvai.
„Aš didžiuojuosi, kad dukra atvažiavo būdama 12-13 metų, bet išlaikė valstybinį kalbos egzaminą pakankamai dideliu balu, 86 jeigu neklystu“, – kalbėjo jis.
Vyras sako, kad jam norėtųsi girdėti ekspertų, bendruomenių ir psichologų diskusiją, kas geriausia vaikams, o ne politikų neišdiskutuotas idėjas. Nors palaiko, kad tautinės mažumos privalo išmokti lietuviškai.
„Darželiuose ir pradinėje mokykloje turi būti galimybė mokytis gimtąja kalba, ir nuo pagrindinės mokyklos iki gimnazijos, turi būti tik lietuvių kalba. Aš visada sakiau dukrai, tu niekada nieko nepasieksi gyvenime, jeigu neišmoksi valstybinės kalbos“, – sakė V. Voroncovas.
Dėl šio klausimo formuojasi netikėta politinė sąjunga – krikdemų norui, kad Lietuvos rusai mokytųsi lietuviškai, pritaria tiek dalis liberaliųjų konservatorių, tiek ir Laisvės partijai priklausantis Vilniaus vicemeras, atsakingas už švietimą.
„Aš tikiuosi, kad partija ir pagal savo pavadinimą ir net pagal savo narių tam tikrą orientaciją yra absoliučiai pasirengusi priimti reikiamus sprendimus, kad mūsų rusakalbiai piliečiai būtų dar didesni Lietuvos patriotai ir pilnai įsitrauktų į mūsų visuomenės gyvenimą“, – pabrėžė A. Šileris.
„Pirmiausia reikėtų susitarti ir to siekiame kartu, dėl to atėjome skirtingų pažiūrų toje pačioje partijoje žmonės“, – kalbėjo konservatorių frakcijos narys Vilius Semeška.
Tiek Seimo nariai, tiek ir ministras sakė, kad siūlys palikti išimtį Lietuvos lenkams, kad jie ir toliau galėtų mokytis sava kalba.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
