rusai

Rusofašistai Ukrainos ir Lenkijos pasienyje smūgiavo keleiviniam traukiniui – galimai taikėsi į sąstatą, kuriuo riedėjo buvęs britų premjeras Borisas Johnsonas, buvęs Amerikos žvalgybos vadas ir kiti buvę aukšti Europos lyderiai. Aiškėja, kad lyderių traukinys iš stoties pajudėjo anksčiau grafiko, o dronas smogė tuoj po jų keliavusiam sąstatui. Varšuva Rusijos smūgį pasienyje vadina didele eskalacija ir perspėja, kad iš Rusijos artimiausiu metu galima tikėtis dar daugiau.

Grėsmės niekur nedingo, o Lietuvos strateginiai objektai turi būti saugomi akylai – tokią žinią po ekskursijos suskystintų gamtinių dujų terminale skelbia Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas. Tačiau panašu, kad viešųjų ryšių frazėmis maskuojama didžioji problema – dauguma strategiškai svarbių objektų nėra tinkamai saugomi. Kai žvalgyba, o kartu ir politikai perspėjo, kad rusai gali dronu smogti į svarbų objektą, papildomi pajėgumai dislokuoti vos keliose vietose.

Kariuomenė nutraukė Varėnos rajone galimai nukritusio drono paieškas, tačiau dar dviejų, sukėlusių oro pavojų Utenos rajone vakar tebeieško – kariuomenė ir Karo policija naršo tenykščius miškus. Po pastarųjų dienų sąmyšio Lietuvoje ir kaimyninėje Latvijoje, kai į orą kilo NATO naikintuvai, o gyventojams skelbtas raudonasis oro pavojaus lygis, politikai kalba apie naują realybę.

Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufthansa“ penktadienį pranešė atsiprašiusi rusų kino kūrėjo Pavelo Talankino dėl prarastos jo „Oskaro“ statulėlės. JAV oro uosto apsaugos pareigūnai uždraudė jam pasiimti ją į lėktuvą skrydžiui iš Niujorko. Po karštligiškų paieškų „Lufthansa“ pranešė radusi dingusią statulėlę.

Bandymas įstatymu uždrausti Rusijoje ir Baltarusijoje dirbantiems kultūros, pramogų atstovams atvykti į Lietuvą neįveikė pirmojo balsavimo Seime. Grupės Seimo narių teiktam Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimui nepritarta per pateikimo procedūrą. Už jį balsavo 32 parlamentarai, dešimt buvo prieš, 29 susilaikė. Projektas grąžintas tobulinti.

Sankcijų rusams ir baltarusiams klausimo išbraukimą iš Seimo posėdžio darbotvarkės palaikiusi premjerė Inga Ruginienė sako, kad taip pasielgė, nes norėjo, jog projektas būtų pataisytas. „Valstietis“ Valius Ąžuolas ir „Nemuno aušros“ frakcija antradienį siekė klausimą išbraukti iš darbotvarkės, dėl to balsuota tris kartus, kol prašymas galiausiai atmestas. Du kartus už išbraukimą balsavo I. Ruginienė ir didelė dalis Socialdemokratų partijos frakcijos. „Mes kalbėjome apie darbotvarkę.

Seimas atmetė Konstitucijos ir Rinkimų kodekso pataisas, siūlančias apriboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių galimybes balsuoti savivaldos rinkimuose. Antradienį už opozicinės Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės pristatytus projektus po pateikimo balsavo 28 Seimo nariai, prieš buvo irgi 28, susilaikė 14 parlamentarų. Seimo nariai nesutiko grąžinti tobulinti šią iniciatyvą ir nutarė ją atmesti.

Informacinė Rusijos ataka prieš Baltijos šalis. Šį kartą epicentre atsidūrė Estijos pasienio miestas – Narva. Nuo kovo pradžios socialiniuose tinkluose Rusijos kanalai platina žinutes ir ragina vietinius žmones ginkluotis, atsiskirti nuo Estijos ir įkurti vadinamąją Narvos liaudies respubliką. Reaguodamas į tokią provokaciją Estijos premjeras tvirtina, kad ši ataka surengta iš Rusijos. O jos pagrindinis tikslas kelti sumaištį ir kiršinti žmones.

Kanadiečių kompanija apsimetę rusai kuria kompiuterinį žaidimą, kuriame simuliuojama Baltijos šalių okupacija. O Lietuvos ir kitų Baltijos šalių kariuomenės šiame žaidime pralaimi rusams. Užsakymą įgarsinti tokį žaidimą gavęs vilnietis išsiaiškino, kad tas pats vyksta ir Latvijoje bei Estijoje. Vilnietis Arminas pasakoja, kad jam atsiųstame scenarijuje minimi krašto apsaugos savanoriai, Lietuvos turima ginkluotė, nemažai rusiškų keiksmažodžių.

Reaguojant į saugumo situaciją Lietuvoje ir regione, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė siūlo nebemokėti atvykimo išmokos iš Rusijos ir Baltarusijos pritraukiamiems darbuotojams.  Ji įregistravo tai numatančias Užimtumo įstatymo pataisas.

Opoziciniai Seimo konservatoriai su laikinais leidimais Lietuvoje gyvenantiems rusams ir baltarusiams siūlo riboti galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą. „15 frakcijos narių užregistravome pakeitimus. (...) Manome, kad esame pribrendę griežtesniam reguliavimui apskritai įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje“, – antradienį pataisoms pristatyti surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo parlamentaras Mindaugas Lingė.

Charkive už viešą ukrainiečių žeminimą ir Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą teisinimą buvo sulaikytas Ukrainos stačiatikių bažnyčios Maskvos patriarchato dvasininkas, penktadienį informavo šalies Generalinė prokuratūra. Tyrimo duomenimis, 2025 m. kovo–liepos mėn. Ukrainos stačiatikių bažnyčios (Maskvos patriarchato) Charkivo vyskupijos religinės bendruomenės dvasininkas sistemingai niekino Ukrainą.

Konservatoriams siūlant riboti nuolat Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių rinkimų teisę, Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas sako, kad idėja – svarstytina. „Čia yra tikrai dirva diskusijai ir, matyt, kad pavasario sesijoje mes tą diskusiją turėsime“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.

Lietuvoje gyvenančio Rusijos opozicijos veikėjo Leonido Volkovo pasisakymai, teisinantys Rusijos karą Ukrainoje, sukėlė audrą ir Lietuvoje. Visgi opozicionierius gali likti Lietuvoje – institucijos nenustatė grėsmių.

Opoziciniai konservatoriai siūlo keisti Konstituciją, užkertant kelią nuolat Lietuvoje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams balsuoti ir būti išrinktiems į savivaldybių tarybas. „Siūlome riboti arba uždrausti ne Europos Sąjungos ir ne NATO valstybių piliečiams dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Rusijoje pradėta kalbėti apie galimybę atidaryti specialų kontrolės punktą pasienyje su Ukraina. Kaip pranešama, rusai, šiuo metu esantys Ukrainoje, negali išvykti dėl tariamai pasibaigusių pasų galiojimo. Apie tai praneša „RBK–Ukraina“, remdamasi Rusijos žiniasklaida. Rusai skundžiasi, kad negali grįžti namo Rusijos žmogaus teisių komisarė Tatjana Moskalkova pasiūlė apsvarstyti klausimą dėl pasienio punkto įkūrimo prie sienos su Ukraina.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsimą iki 2028 metų. Iki šiol Seimas ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsdavo metams. Pernai pratęstųjų galiojimas baigiasi 2026 metų gegužės 2 dieną. Šį kartą siekiama taikyti ilgesnį terminą – iki 2027-ųjų pabaigos. Galutinį sprendimą priims Seimas.

Praėjusiais metais 1 721 Baltarusijos ir Rusijos pilietis buvo pripažintas grėsme Lietuvos saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, trečiadienį pranešė Migracijos departamentas. Remiantis departamento duomenimis, didžioji dalis sprendimų buvo priimta dėl baltarusių. Institucija nustatė, kad grėsmę valstybės saugumui kelia 1 634 Baltarusijos piliečiai.

 Estijos vidaus reikalų ministerija praėjusią savaitę uždraudė atvykti į šalį 261 rusui, dalyvavusiam agresijoje prieš Ukrainą. Vidaus reikalų ministras Igoris Taro teigė, kad įvesti draudimai yra neišvengiami, nes žmonėms, rusų prezidento Vladimiro Putino vardu vykdžiusiems žiaurumus Ukrainoje, nėra vietos laisvajame pasaulyje. „Nėra abejonių, kad tai Europai priešiški asmenys. Jie turi kovinės patirties, karinį pasirengimą ir dažnai galimą kriminalinę praeitį.

Iš netoli sienos su Latvija ir Baltarusija esančių miestelių ir gyvenviečių kraustosi vis daugiau žmonių. Tačiau apleistos nuosavybės nelieka be šeimininkų, bent jau ant popieriaus – nuosavybes nusipirko Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, bet patalpos neprižiūrimos. Savivaldybių atstovai sako, kad butai yra areštuoti, bet griauti svetimo turto negali. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nauja Rusijos žinučių platforma „Max“, kuri, kaip tikisi valdžios institucijos, pakeis „WhatsApp“ ir „Telegram“, sulaukia gerų atsiliepimų iš valdžios pareigūnų, tačiau Maskvos gatvėse ji priimama nevienareikšmiškai.

Estijos švietimo ministerija svarsto, ar valstybė turėtų toliau finansuoti privačias mokyklas, kurios neįgyvendina reformos ir pamokos toliau dėstomos rusų, o ne estų kalba, praneša visuomeninis transliuotojas ERR. 2024 m. rugsėjį Estijoje pradėta įgyvendinti švietimo reforma, pagal kurią visos mokyklos palaipsniui turi pereiti prie mokymo estų kalba.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį pareiškė, kad neišduos rusams daugkartinių vizų, leidžiančių atvykti į bloką, siekdama spausti Maskvą dėl jos karo Ukrainoje. „Pradėjus karą sunku tikėtis laisvo judėjimo Europoje“, – socialiniame tinkle „X“ parašė ES užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas. „ES griežtina vizų taisykles Rusijos piliečiams dėl nuolatinių trikdymų dronais ir sabotažo Europos teritorijoje“, – pridūrė ji.

Latvijos valdžios sprendimas deportuoti daugiau nei 800 Rusijos piliečių, kurie neišlaikė kalbos testo, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos teigimu, atitinka nacizmo apibrėžimą, skelbia „Radio RBK“. „Nacizmas“, – atsakė ji žurnalistams, paprašyta pakomentuoti Latvijos valdžios institucijų sprendimą.

Rusijos vidaus reikalų ministerija pažadėjo „visapusišką pagalbą“ daugiau nei 800 Rusijos piliečių, kurie pagal Latvijos valdžios sprendimą turi palikti šalį iki spalio 13 dienos, pirmadienį pranešė opozicinis portalas „Meduza“. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerijos oficiali atstovė Irina Volk, Rusijos valdžios institucijos parengė „priemonių kompleksą, skirtą padėti įsikurti ir adaptuotis mūsų šalyje tiems Rusijos piliečiams, kurių atžvilgiu Baltijos valstybės nusprendė anuliuoti nuolatinio...

Per pastaruosius dvejus metus Turkijoje gyvenančių rusų skaičius sumažėjo beveik perpus – nuo 154 tūkst. 2023 m. iki maždaug 85 tūkst. 2025 m., skelbiama „The Insider“.  Turkija, kuri buvo viena iš populiariausių vietų rusams, palikusiems šalį po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, dabar patiria nuolatinį gyventojų išvykimą. Staigus sumažėjimas susijęs su tuo, kad infliacija Turkijoje siekia beveik 33 proc.

Latvija įpareigojo 841 Rusijos pilietį iki pirmadienio, spalio 13 d., palikti šalį, kai jie neįrodė mokantys latvių kalbą ir neišlaikė privalomų saugumo patikrinimų, praneša „Politico“. Po to, kai 2022 m. pradžioje Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Latvija pakeitė Imigracijos įstatymą, o 2024 m. jį dar labiau sugriežtino, nustatydama griežtesnes taisykles Rusijos piliečiams, norintiems likti Baltijos šalyje.

Latvijos migracijos tarnyba, remdamasi 2022 m. įsigaliojusiais įstatymo pakeitimais, įpareigojo 841 Rusijos pilietį iki spalio 13 d. išvykti iš šalies.  Išsamesnę informaciją sekmadienio vakarą pateikė Latvijos televizija, remdamasi imigracijos tarnyba.  Imigracijos įstatymai buvo pakeisti reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą, sugriežtinant sąlygas suteikti rusams leidimus gyventi šalyje.  Maždaug ketvirtadalis iš 1,9 mln.

Ukrainos desantinės pajėgos Pokrovsko kryptimi ruošiasi naudoti amerikietiškus pėstininkų kovos mašinas „Bradley“. Situacija šioje fronto dalyje yra ypač sunki. Tad ši technika, kurią kariškiai gavo prieš kelis mėnesius pasitarnaus ginant šalį nuo rusofašistų. Sergėjus aiškina, kad šioje kovos mašinoje viena rankena ir pavaros keičiamos, ir užsiveda.

Nuo sausio iki rugsėjo Suomijos valdžios institucijos deportavo 104 politinio prieglobsčio prašiusius Rusijos piliečius, remdamasi suomių naujienų portalu „Yle“ praneša „Ukrinform“. Kaip pranešė Lenkijos nacionalinio transliuotojo TVP Tarptautinio transliavimo centro žiniasklaidos projektas, dauguma deportuotųjų, Suomijos policijos teigimu, buvo pabėgę nuo karo tarnybos ir sprendimo laukė maždaug dvejus su puse metų.

Daugiau kaip 800 Latvijoje gyvenančių Rusijos piliečių, kurie nesikreipė dėl nuolatinio gyventojo statuso Europos Sąjungoje (ES), baigėsi leidimų nuolat gyventi galiojimas, pranešė Pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba (PMLP). Praėjusią vasarą įsigaliojusiais Imigracijos įstatymo pakeitimais nustatyta, kad Rusijos piliečiai, kurie iki Rusijos pilietybės įgijimo nuolat gyveno Latvijoje ir buvo gavę leidimus nuolat gyventi, turi pateikti tam tikrus dokumentus, kad galėtų kreiptis dėl ES nuolat...

Lietuvoje, anot specialisto, vis dar trūksta kryptingo lietuvių kalbos vartojimo skatinimo – ne tik tarp atvykėlių, bet ir tarp pačių lietuvių. Kai kurie teigia, kad rusų kalba neva kelia nerimą ir rodo pagarbos stoką priimančiai šaliai. Pavyzdžiui, žurnalistas Edmundas Jakilaitis savo feisbuke pasisakė, kad rusų kalbos kiekis Lietuvoje yra nebetoleruojamas, o tam pritarė dauguma žmonių. Tiesa, egzistuoja ir kita dalis visuomenės, kuri su tuo nesutinka.

Iš tranzitinio Kaliningrado traukinio iššokęs ir pasišalinęs Rusijos pilietis vis dar nerastas. Nors vyro motyvai nėra žinomi, šis įvykis atvėrė opią problemą – o kas, jeigu šis rusas Lietuvoje turi užduotį? Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadas Gediminas Grina pabrėžia, kad dabar Lietuvoje yra labai daug Rusijos ir Baltarusijos piliečių, todėl neabejotina, kad dalis iš jų veikia prieš mūsų valstybę.

Kelios Europos šalys planuoja uždaryti įvažiavimą į Šengeno zoną rusams, dalyvavusiems kare Ukrainoje. Estijos naujienų agentūra ERR pranešė, kad apie tokius planus Taline vykusiame susitikime paskelbė Baltijos šalių, Šiaurės šalių ir Lenkijos vidaus saugumo ministrai. Susitikime taip pat dalyvavo už vidaus reikalus ir migraciją atsakingas Europos Komisijos narys Magnusas Brunneris ir pasienio organizacijos „Frontex“ atstovas.

Artėjant baltarusių ir rusų karinėms pratyboms prie Lietuvos sienos „Zapad“, rusai suaktyvino GPS signalų trikdžius. Juos nuolat fiksuoja lėktuvų pilotai, į Klaipėdos uostą įplaukiantys laivai ir net ornitologai. Nors visos institucijos aiškina, kad pavojaus žmonių gyvybėms nekyla, tačiau problema tik didėja. Apie smarkiai išaugusius GPS trikdžius praneša lėktuvų pilotai. Gegužę buvo užfiksuotas pikas – net pusšešto šimto.

Valdantieji, išsigandę žmonių pykčio ir protestų, dar kartą keičia nekilnojamojo turto mokestį. Viešai skelbia sutarę neerzinti žmonių ir už pagrindinį būstą mokesčio nerinkti. O Seime artėjant lemiamiems balsavimams dėl mokesčių reformos, liberalai jau gatvėse piliečius gąsdina, kad dėl naujų mokesčių kas mėnesį kiekvieno lietuvio piniginė paplonės iki 100 eurų. Finansų ministras Rimantas Šadžius neneigia, kad kainos šalyje padidės, tačiau ramina – esą nereikšmingai.

Rusijos specialiųjų tarnybų kuruojamas Užsienyje gyvenančių tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondas („Pravfondas“) finansavo rusakalbiams skirto „Lietuvos istorijos“ vadovėlio leidybą. Leidžiant šią knygą buvo siekta paneigti Lietuvos savarankiškumą, bei pateisinti Rusijos įtaką Baltijos šalyse, skelbia LRT tyrimų skyrius. Tarptautinio tyrimo metu išsiaiškinta, kad 2 mln.

Sekmadienį maždaug 22.30 val. Rusijos pajėgos apšaudė Chersono gyvenamuosius rajonus. Vienas žmogus žuvo, dar trys buvo sužeisti. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono miesto karinė administracija. 75 metų moteris mirė nuo sužalojimų, nesuderinamų su gyvybe, kai į jos namus pataikė priešo sviedinys. 76 metų vyras ir dvi 53 metų moterys buvo paguldytos į ligoninę dėl smegenų sukrėtimo, sužalojimų nuo sprogimo ir galvos traumų.

Seimui balandį metams pratęsus nacionalines sankcijas, šeštadienį įsigalioja papildomi ribojimai Rusijos piliečiams, jie leidimų gyventi Lietuvoje neteks, jeigu per tris mėnesius dažniau kaip kartą be objektyvių priežasčių vyks į Rusiją ar Baltarusiją.

JAV Prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad neturi nieko bendra su Rusijos pradėtu karu Ukrainoje. Pasak jo, dėl prasidėjusios Rusijos invazijos kalti Joe Bidenas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Vėliau jis patikino, kad „milijonai žmonių žuvo dėl trijų žmonių kaltės“, omeny turėdamas ir Vladimirą Putiną.

Premjeras Gintautas Paluckas nepalaiko grupės konservatorių siūlymo griežtinti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Anot politiko, nereikėtų kiekvieno iš Rusijos ar Baltarusijos atvykstančio asmens laikyti šnipu, keliančiu pavojų nacionaliniam saugumui. Todėl, ministro pirmininko teigimu, Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas yra subalansuotas ir tinkamas.

Rusų okupantai pirmadienį  keliskart atakavo Kostiantynivkos miestą Donecko srityje – žuvo vienas žmogus ir du buvo sužeisti, feisbuke pranešė Donecko karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. Tarp sužeistųjų yra devynerių metų vaikas. „Šiandien apšaudžius Kostiantynivką žuvo mažiausiai vienas žmogus, du buvo sužeisti. Tarp sužeistųjų yra devynerių metukų mergaitė, kuri savo gyvenamojoje vietoje patyrė skeveldrinius sužalojimus“, – rašė srities gubernatorius.

Rusai surengė vieną baisiausių šio karo atakų – balistine raketa su kasetiniu užtaisu smogė restoranui ir vaikų žaidimo aikštelei Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtinėje. Pražudė kone dvi dešimtis civilių iš kurių pusė – vaikai. Okupantai taip pasielgė netrukus po to, kai autoritarinio Rusijos lyderio Vladimiro Putino pasiuntinys Vašingtone susitiko su Donaldo Trumpo komanda ir siūlė kartu daryti verslą.

Konservatoriams siūlant dar labiau griežtinti ribojamąsias priemones Baltarusijos ir Rusijos piliečiams, Vidaus reikalų ministerija (VRM) teigia, kad siūlomos priemonės apsunkintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Migracijos departamento darbą.

Seimui šią savaitę pradėjus svarstymus, ar toliau mokėti specialias įsikūrimo išmokas iš užsienio atvykusiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir juos pritraukusiems darbdaviams, dvi konservatorės siūlo tokių išmokų nebeskirti rusams ir baltarusiams. Seimo narės Dalia Asanavičiūtė ir Giedrė Balčytytė registravo tokias Užimtumo įstatymo pataisas. Jų teigimu, tokia parama neatitinka saugumo interesų ir geopolitinės situacijos regione bei Lietuvoje.

Minint trečiąsias Rusijos pradėto karo  prieš Ukrainą metines, Europoje vis garsiau kalbama apie galimą okupantų šalies klubų sugrįžimą į Eurolygą.

Apie 1,5 tūkst. žmonių, rizikuodami sulaukti represijų, sekmadienį susirinko prie velionio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno kapo Maskvoje paminėti pirmųjų jo mirties metinių.  Charizmatiškas A. Navalnas – pagrindinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas, vykdęs kampaniją prieš korupciją vyriausybėje – mirė kalinamas atokioje pataisos kolonijoje Arktyje, 2024 metų vasario 16-ąją.

Paaiškėjus, kad Valentinas Gavrilovas turėjo paskyrą Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte“, kur dalijosi Sovietų Sąjungą ir Rusijos armiją šlovinančiomis dainomis, kilo pasipiktinimas ir abejonės dėl finansų viceministro vertybių bei padorumo standartų laikymosi. Aštresnių žodžių negaili ir Dainius Žalimas.  Nors pats socialdemokratas tikina paskyrą jau ištrynęs, esantis lojalus Lietuvai, situacija dalį lietuvių piktina.

„Visame pasaulyje gydytojai neturi mokėti rusų kalbos. Kodėl Lietuvoje šitoks pasipiktinimas?“ – svarstė vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Alminė po to, kai kilo ažiotažas dėl medikės apsisprendimo nebeteikti konsultacijų rusų kalba. Gydytoja socialiniame tinkle pirmadienį pranešė, jog konsultacijas rusų kalba teiks tik neseniai atvykusiems ukrainiečiams, kuriems reikalinga skubi pagalba. Kitiems rusakalbiams paslaugos bus teikiamos tik su kvalifikuoto vertėjo pagalba.