Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Varėnos rajone vakar visą dieną vyko, kaip manoma, kažkur ten nukritusio bepiločio paieškos – kariūnai žvalgė Dzūkijos apylinkes, ieškojo drono patys keldami bepiločius, naršė mišką. Na, o kol kariškiai ieškojo drono Dzūkijoje, oro pavojus ištiko ir Uteną – pavojaus sirenos ten ėmė kaukti vakar, apie pusę penkių vakare.
Vienu vaizdo įrašu dalijosi parlamentaras Šeršniovas – jame nieko nematyti, bet girdimas drono motoro dūzgesys.
„Du NATO naikintuvai kilę iš Šiaulių persekiojo objektus, kurie buvo detektuoti Lietuvos radarais“, – pasakojo Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Kariuomenė skelbia, kad paieškas Varėnos rajone nutraukė, tačiau Utenoje jas šiandien tęsia, apklausinėja ką nors mačiusius ar girdėjusius vietos gyventojus.
„Akivaizdu, kad turime naują realybę. Netoli Baltijos valstybių skrenda orlaiviai, kurie skirti atakuoti Rusijos taikinius“, – aiškino R. Kaunas.
Ministro Kauno įvardijama naujoji realybė, ištiko šalį pastarosiomis dienomis, kai dėl šalies oro erdvę pažeidžiančių bepiločių, Lietuvoje, o ir kaimyninėje Latvijoje kilo sąmyšis: teko kelti NATO naikintuvus, o kaukiant sirenoms ir skirtingose šalies vietose įsijungiant raudoniesiems pavojaus lygiams, į slėptuves ir priedangas buvo skubiai siunčiami gyventojai ir politikai.
Tačiau, kol dronai nerasti – nežinia kieno jie ir kodė įskrido į mūsų šalį. Pagrindinė Lietuvos politikų ir kariškių keliama versija, kad danguje fiksuoti ukrainietiški dronai – skrido į taikinius Rusijoje, bet paveikti elektroninės kovos priemonių arba techninių klaidų nukrypo nuo kurso.
„Panašu, kad dronai numušami nuo kurso ir jie skrenda nekontroliuojamai“, – kalbėjo R. Kaunas.
Tokiais atsitiktinumais karinių dronų maršrutuose netiki visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius.
„Jokiu būdu negalime kalbėti, kad dronas nusisuka ir gali nuskristi kažkur toli“, – minėjo visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius.
„Esą, vien techninės specifikacijos bepiločiui tiek nuklysti neleistų – mat esant palydovo signalų blokavimui – drono algoritme dingsta tik vieno iš daviklių duomenys.
„Negalime kalbėti apie tai, kad jis tiesiog skrido į Maskvą, kažkur priartėjęs prie Maskvos nusuko ir dar 1 tūkst. km nuskrido į Lietuvą – ne. Čia paklaida yra...tarkim, karinio drono, su kuriuos skraidau, kai būna užblokuotas signalas, tai tas dronas 30 km nuskrisdamas padaro paklaidą mažiau nei 1 km“, – pasakojo Š. Jasiukevičius.
Jasiukevičius mano, kad dronai atkeliavo iš Rusijos
Jasiukevičius pažymi, kad vien faktas, jog dronas pasuka į Latviją, tuomet į Lietuvą, ir šitaip manevruoja – reiškia, kad jis yra pilnai funkcionuojantis ir neturi jokio gedimo, ir tikėtina, jam įkeltas naujas maršrutas.
„Čia yra Rusijos hibridinės atakos – tiesiog rasti numušti, nukritę Ukrainos dronai, jie sukonstravo tuos dronus, prijungė naują misiją ir paleido į Lietuvą“, – sakė Š. Jasiukevičius.
Kiek atsargesnę versiją turi Švedijos gynybos universiteto dronų ekspertas Hansas Liwangas. Pasak jo, techniškai drono navigaciją galima paveikti. Ypač jeigu jis remiasi palydovine navigacija – GPS arba GNSS signalais. Tokius signalus galima blokuoti arba klastoti. Kitaip tariant, dronui galima parodyti netikrą jo buvimo vietą.
„Dronai turi keletą skirtingų navigacijos sistemų, o ypač Pasaulinė navigacijos sistema GNSS yra jautri trikdžiams, trukdymams, taip pat ir suklastojimui. Apgaulė reiškia, kad galima siųsti signalą, kuris privers sistemą manyti, kad ji yra kitur“, – aiškino Švedijos gynybos universiteto dronų ekspertas Hansas Liwangas.
„Jei tokia galimybė būtų, dezorientuot dronus, tai per naktį Ukraina į Rusiją paleidžia 500-700, kartais net ir tūkstantį dronų, tai kaip taip gali nutikti, kad dezorientuojama po vieną į Lietuvą, po vieną į Latviją, Estiją, o kiti pasiekia taikinius ir išsprogdina juos visus“, – kalbėjo Š. Jasiukevičius.
Rusijos propagandistai dronų incidentus paverčia kaltinimais Lietuvai ir Ukrainai
Viename propagandiniame kanale teigiama, kad „lietuviai gyvena baimėje“. Formuojamas naratyvas, kad Lietuvai atsirūgsta paties Nausėdos finansuojami dronai Ukrainai.
„Be abejo, tai diskredituoja Ukrainą“, – minėjo Š. Jasiukevičius.
Informacinių karų ekspertas tuo, kaip Rusija išnaudoja Vakarų pasaulio krizes – nesistebi. Pasak Maliukevičiaus, Putino ruporai skaldo Europos šalių visuomenę formuojant priešiškus naratyvus, jų pagrindinis tikslas – sukelti įtampą, baimę, nerimą, o ilgalaikis tokios operacijos tikslas – vakariečių rankomis, priversti ukrainiečius nutraukti dronų vykdomas atakas prieš Rusiją.
„Putino Rusija visada veiks tokiu principu – žiūrės, kur silpnosios vietos, ir bandys jas išnaudoti“, – aiškino TSPMI politologas Nerijus Maliukevičius.
Galiausiai ilgalaikis Putino tikslas – esą nesikeičia. Jis siekia nusilpusio, sugriūsiančio NATO aljanso.
„Sulaukti Trumpo dėmesio, skambučio, ir pasiūlyti taikos iniciatyva. Galbūt mažiau dronų skraidys Europoje, galbūt branduolinės pratybos kažkokios bus nutrauktos“, – sakė N. Maliukevičius.
Maliukevičius pabrėžia, kad rimtų pavojaus signalų iš Rusijos jis nemato. Esą Putinas hibridinį karą Europoje eskaluoja, nes yra smarkiai įklimpęs Ukrainos karo fronte, ir silpnai begalintis apsiginti nuo ukrainietiškų dronų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
