Armonaitė pirmadienio posėdyje balsavo prieš, o tas nepatiko Šimonytei. Ji situaciją apibūdino vaizdžiai – panaudojo „dūžtančių indų“ epitetą ir sukritikavo Armonaitę, kad ši bando užmesti neaiškių darbų Finansų ministrei, neprisiimant atsakomybės sau.
Prieš trejus metus valdančiųjų lyderių šypsenas dar slėpė kaukės ant veidų, bet suglausti kumščiai ir Šimonytės frazė „visi už viena, vienas už visus“ tarsi turėjo simbolizuoti, kad koalicija vieninga, stipri ir su tarpusavio pasitikėjimu. Bet praėjo treji metai ir šypsenos iš veidų dingo. Šimonytė su Armonaite pirmadienį viešai susiriejo Vyriausybės pasitarime.
Ginčo esmė – europiniai milijardai, skirti Lietuvos ekonomikos gaivinimui. Ant kortos pastatyta 2 milijardai 300 milijonų eurų dotacijų ir pusantro milijardo paskolų. Tačiau, kad Europos Komisija pinigus skirtų, Lietuva turi priimti mokesčių reformą. O Laisvės partija gula kryžiumi prieš vieną iš reformos klausimų – nekilnojamojo turto mokestį.
„Negali sakyti, kad priimsime bet kokį įstatymą ir mes su tuo sutinkame. Aklai sutikti, kai nežinai, koks įstatymas. Tai mes siūlome tęsti diskusiją su Europos Komisija“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Aš perskaičiau jūsų pasiūlymą protokolui, bet jūsų pasiūlymas protokolui yra toks „nueik ten, nežinia kur, atnešk tai, nežinia ką“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Viena vertus, kažkiek linksma ir juokinga, kita vertus, nemanau, kad valstybei yra gerai tokie lėkščių daužymai, ar kaip linksmai kai kas vadina, politiniai snukiadaužiai“, – tvirtina socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas.
Reformas ir finansų ministrės derybas su Briuseliu kritikuoja ne tik opozicija, bet ir laisviečiai. Armonaitė pirmadienį siūlė Skaistei vėl keliauti derėtis iš naujo. Šimonytei tas nepatinka.
„Jūs bandote finansų ministerijai duoti „Eglės, žalčių karalienės“ užduotį, tokiu būdu neprisiimdami jokios atsakomybės už tai, ką jūs turite mintyje. Tai jūs sukonkretinkite tuos pasiūlymus, dar kartą prašau. — Mes prisiimame atsakomybę už tuos įstatymus, kuriuos mes priimame. Ir dabar tie įstatymai, kurie yra Seime, jie reikšmingai blogina finansinę žmonių situaciją“, – ginčijasi Armonaitė ir Šimonytė.
„Mokestinių rodiklių dalis nėra koreguojama, tai reiškia taip, kaip buvo pirminiame plano projekte, taip ta dalis ir lieka, tai reiškia, kad tuos rodiklius, kaip Lietuva įsipareigojo pagal Vyriausybės programą įgyvendinti, taip jie ir turės būti įgyvendinti“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Laiko deryboms iš esmės nėra. Lietuva turi priimti reformas iki metų galo. Armonaitė pasiūlė su Briuseliu derėtis ne tik dėl termino atidėjimo, bet ir dėl pačio reformos turinio.
Su konservatoriais beveik nebendrauja
„Tai yra politiniai argumentai, yra ekonominiai argumentai, yra daugybė argumentų, tai tiesiog siūlom tęsti pokalbį, aš dabar nelabai supratau, kodėl čia vyksta toksai, nežinau net šito žodžio... nerandu... — Lėkštės dūžta? — Galbūt. — Galbūt, nežinau“, – kandžiais pasisakymais keičiasi Šimonytė ir Armonaitė.
„Kadangi Europos Komisija nesutinka šių terminų atidėti, manau, kad jie bus įgyvendinti taip, kaip yra suplanuota dabar“, – tvirtina finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Dingus kadaise buvusioms šypsenoms iš veidų, Armonaitė net sutriko, kad turi aiškintis Šimonytei.
„Aš atsiprašau, premjere, aš nežinau, kas čia jau yra per žanras, mes esame balsavime ir jūs tiesiog kvestionuojate mano motyvus. — Aš tiesiog norėčiau, kad protokole būtų aišku, dėl ko jūs balsavote prieš. — Dėl to, jog yra neatsižvelgta į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktą protokolo pasiūlymą“, – Šimonytei argumentuoja Armonaitė.
Galiausiai atėjus balsavimo laikui, Armonaitė balsavo prieš.
„Tai balsuoju prieš. — Tai įvardykite, prašau, argumentą, dėl ko jūs balsuojate prieš. — Dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymą tęsti derybas su EK dėl mokestinių rodiklių turinio. — Jūs neįvardijate jokio turinio derybų, jūs tiesiog sakot „dėl rodiklių“, „dėl terminų“ ir „dėl argumentų“ ir pavedate Finansų ministerijai“, – piktinasi Šimonytė, išgirdusi Armonaitės argumentą.
Kitas Laisvės partijos ministras Marius Skuodis sneusilaikė. Dobrowolska priešintis neišdrįso.
„Tai, kas vyksta dabar, iš esmės peraugę į, sakykime, organišką vienas kito nemėgimą. Aš čia matau ir tam tikras emocijas ir iš to darau išvadas, kad ta įtampa, tvyrojusi ilgą laiką, veržiasi tokiais būdais ir tai reiškia, kad valdančiosios koalicijos tvarumas yra tiesiog, nežinau, ant garbės žodžio kabo“, – situaciją vertina socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas.
Dar praėjusią savaitę kalbėdamas Seime, laisvietis Mitalas pripažino, kad santykiai su konservatoriais prasti. Net nesikalbama: „Mes diskutuojame per spaudą.“
„Ir mūsų koalicijose valdančiosiose, tikrai buvo daug įtemptų santykių dėl įvairiausių sprendimų, bet niekada išėjus taip į viešumą vieni kitų lyderiai netepliodavo ir netaškydavo“, –sako socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas.
Laisvės partija jau senokai yra sakiusi, kad darbas koalicijoje su konservatoriais jų nežavi. Tiek dėl to, kad konservatoriai nesugeba užtikrinti balsų svarbiausiems laisviečių projektams, kaip, pavyzdžiui, partnerystė, ar narkotikų dekriminalizavimas, tiek ir dėl to, kad konservatoriai, anot Laisvės partijos, per mažai tariasi su koalicijos partneriais dėl svarbiausių Vyriausybės projektų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
