Ministrei nepavyko įtikinti net ir partijos bendražygių, kad reforma naudinga. Nors liko paskutiniai kadencijos metai, bet Bilotaitė teigia, kad nepasiduos – prie reformos teks grįžti.
Galvos skausmai dėl policijos reformos vidaus reikalų ministrei A. Bilotaitei nesibaigia. Policijos vadovybė kartu su ministre priešakyje nori naikinti apskričių komisariatus, vietoj jų įkuriant 5 didžiųjų miestų apygardas. Bet viskas įstrigo Seime, Bilotaitės planus sustabdė jos bendražygiai konservatoriai.
„Jinai yra padedama į stalčių tolimesniems, geresniems laikams, tiesiog manome, kad policijoje dabar yra ir kitų darbų, kuriuos pirmiau reikia įgyvendinti“, – teigė konservatorių frakcijos narys Andrius Vyšniauskas.
„Pritrūko, galbūt, kažkokių diskusijų, nors mano nuomone, tikrai buvo daug įdirbio, daug dirbama, kad pagrįstume tuos visus sprendimus ir galbūt, matyt, tas visas laikotarpis toks, kuris, matyt, verčia sustoti ir pergalvoti, gal papildomai dar kažką reikės patikslinti“, – sako A. Bilotaitė.
Pačią reformą galima pavadinti policijos struktūros stambinimu – pagal planą turėtų nelikti Alytaus, Marijampolės, Utenos, Telšių ir Tauragės apskričių komisariatų. Jie būtų prijungti prie naujai kuriamų didžiųjų miestų apygardų. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Tam priešinosi opozicija, ypač buvę pareigūnai.
Opozicija negaili kritikos
„Reikia tiesiog pasidžiaugti, kad sveikas protas nugalėjo“, – tikino „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Bet nors opozicijoje Bilotaitei iš karto nepavyko surasti paramos, dabar paaiškėjo, kad nuo jos nusigręžė ir savi – konservatoriai.
„Tiesiog nematome tos naudos, kurią sako Generalinis komisaras, lyginant su galbūt tais minusais, kurie galėtų būti“, – sako A. Vyšniauskas.
Opozicija kerta stipriai – sako, viskas dėl to, kad Bilotaitė tiesiog nesupranta, ką daro, o reformą surašė policija.
„Ant lapelio jeigu jai nesurašė teisingai, ką paskaityti, tai taip ir gavosi. Kai parašo ant lapelio, ir televizijos laidose, jeigu atkreipėte dėmesį, jeigu lapelis parašytas, tai dar pataiko. Jeigu pataiko atsakyti į tą klausimą, kuris užduotas, nes dažnai tiesiog atsakymai nesutampa su klausimu. Tai tokią kompetenciją šiandien mes turime Vidaus reikalų ministerijoje“, – rėžia S. Skvernelis.
Bilotaitė saviškių nekritikuoja. O Vyšniauskas sako aiškiai – reforma tik pablogintų padėtį.
„Šita reforma, deja, gali paskatinti policininkų skaičiaus mažėjimą, nes dalis išeis, pasinaudos ta galimybe ir bendrai pagal tuos skaičius, kuriuos pateikė Policijos departamentas, matome, kad toks minimalus mažėjimas būtų“, – sako A. Vyšniauskas.
Bilotaitė nepasiduoda
O policijoje verkiant trūksta darbuotojų, ypač didmiesčiuose. Reformos kritikai rėžia tiesiai – tai tėra dar vienas planas, kaip pareigūnus iš mažesnių miestų siųsti dirbti į didmiesčius. Nors policijos vadovybė su Bilotaite priešaky aiškina, kad reforma kaip tik padės geriau reaguoti į įvykius miesteliuose – esą bus paprasčiau pasitelkti miestuose esančius policininkus.
Ir nors dešiniųjų kadencija jau į pabaigą, bet Bilotaitė viešai baltos vėliavos kelti nenori.
„Šitie sprendimai, matyt, bus įgyvendinti, nes juos reikės įgyvendinti, nes kaip minėjau, šita reforma iš 3 etapų, pirmieji 2 etapai jau, na pirmas įgyvendintas, antras irgi tuoj bus įgyvendintas ir lieka trečiasis, ir, matyt, laiko klausimas, kada tas sprendimas bus priimtas“, – teigia A. Bilotaitė.
Tiesa, dabar pačią reformą bandoma skelti pusiau – policijos komisariatų klausimą palikus stalčiuje, judėti su Viešojo saugumo tarnybos prijungimo prie policijos klausimu.
Nors šiam prijungimui pritaria vadinamieji liberalieji konservatorių frakcijos nariai, bet skeptišką požiūrį išlaiko krikdemų flangas, ypač tie, kurie dirba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame TV3 žinių reportaže.
