Tiesa, mūsų ministrai tam nepritaria ir tikina, kad be skrydžių lietuviai liktų visiškame Europos užkampyje. O susisiekimo ministras Marius Skuodis apie prancūzų kolegą rėžė dar atviriau – tai tik bandymai proteguoti Prancūzijos avialinijas. Tiesa, Lietuvos žalieji turi ir kitokią, papildomo apmokestinimo, idėją.
Klimato kaitos aktyvistai Vakarų Europoje protestuoja prieš gamtos taršą ir patys dažais apipila neįtikusių įmonių pastatus, bando nutraukti sporto renginius, o visai neseniai klimato aktyvistai Briuselyje užpuolė ir kompanijos „Ryanair“ vadovą. Protestuotojos tėškė jam į veidą ir galvą 2 tortus, o nueidamos dar šūktelėjo, kad jis stabdytų savo kompanijos lėktuvų taršą.
„Ryanair“ kompanija internete nevengia pašiepti žmonių. Tad ir šį kartą iš pradžių parašė, kad žmonės tiesiog džiaugsmingai, su tortais sutiko „Ryanair“ vadovą, o vėliau dar pridūrė, kad už sumą, kurią išleido tortams, jos galėjo nusipirkti skrydžio bilietą iš Belgijos.
„Prancūzija turi išvystytą itin greito susisiekimo traukinių transportą, jis aplenkia lėktuvus, jis nulinės emisijos ir Prancūzijoje normalu, kad kalbama apie tai, kad trumpi skrydžiai iš esmės turi būti draudžiami“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Aviacijos tarša Europos Sąjungoje kol kas sudaro iki 4 procentų visos taršos, bet šie rodikliai vis auga. Vis tik susisiekimo ministras Marius Skuodis žodžių nevynioja į vatą – prancūzai tik prisidengia noru neteršti gamtos.
„Ne, aš tokios idėjos tikrai negaliu palaikyti ir man labai nepatinka kartais tos iniciatyvos prisidengiant žaliaisiais tikslais“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Pasaulyje jau egzistuoja terminas „greenwashing“ – žaliasis smegenų plovimas, kai prisidengiant ekologija norima tiesiog kuo daugiau uždirbti.
„Atkreipkite dėmesį, kad šalys, kalbančios apie pigių bilietų draudimą yra tos šalys, kurios turi savo nacionalines avialinijas, kurių bilietai kainuoja brangiau“, – tvirtina susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Jei prancūzų idėja būtų priimta, neabejotinai tai pajustų ir lietuviai, mat Lietuvos oro uostuose liūto dalį sudaro būtent „Ryanair“ ir „Wizzair“ maršrutai – net 6 iš 10 skrydžių yra šių kompanijų.
Skrydžiai, vis dėlto, brangs
„Lietuvai, kuri yra Europos krašte, ir kuri susiduria su dideliais iššūkiais, kaip užtikrinti sujungiamumą su kitomis šalimis, yra tikrai didelis iššūkis ir pigesni bilietai, net ir tos pačios pigiosios avialinijos, mums padeda pasiekti tuos tikslus“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Lietuvoje geležinkelių transportas šlubuoja, bet vystosi, ir kai mes turėsime tą alternatyvą, irgi galėsime kalbėti. Bet šiandien Lietuvai aviacija yra labai svarbi“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Žaliųjų partijos vadovė sako, kad geriau žmones atbaidyti nuo skrydžių taikant kitokius mokesčius.
„Pavyzdžiui, kad kiekvienam gyventojui būtų leidžiama per metus pigiai įsigyti, tarkime, 2 lėktuvo bilietus, o kiekvienas paskesnis kainuoja vis 10, vėliau 20, trečias 30 procentų daugiau ir panašiai“, – teigia žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Vis tik, anot jos, jau greitai skrydžių bilietai išbrangs ir be naujų mokesčių: „Nuo 2026 metų neteks nemokamų, apyvartinių taršos leidimų, kurie iki šiol būdavo suteikiami ir kurie būdavo ta aplinkybė, leidžianti pigiai pasiūlyti bilietus. Tai nuo 2026 metų tas turėtų keistis ir ta kaina vien dėl šitos priežasties turėtų kilti.“
„Pats dažnai skraidote, dažnai teršiate gamtą? — Tenka, tenka paskraidyti po 1-2 kartus per mėnesį. Tai yra neišvengiama Lietuvoje“, – atsako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Tu žiūri kainos ir patogumo santykį. Jeigu tai yra tiesioginis skrydis pigiomis avialinijomis, natūralu, aš ir darbiniais ir asmeniniais tikslais renkuosi pigias avialinijas“, – tvirtina susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Užsienyje pirštu baksnojama ir į klimato aktyvistus – dažnas jų būna vegetaras ar veganas. Deklaruoja, kad taip nori kuo mažiau kenkti gamtai.
Pastaruoju metu Vakarų pasaulyje vis daugiau kalbama apie gamtos saugojimą. Kai kurie siūlymai tampa realybe, pavyzdžiui, plastikinių vienkartinių indų draudimas ar plastikinių maišelių apmokestinimas. Kiek tokios priemonės pagerina gamtos padėtį – nežinia. Tačiau aišku viena, kad už visa tai susimokėti būna priversti eiliniai žmonės.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Kaip kieno galva paliko ne tik plaukai, bet ir protas
