tarša

Aplinkosaugininkai per daugiau nei pusantro mėnesio patikrino 182 transporto priemones, nė viena jų neviršijo taršos normų. „Iš viso per šį laikotarpį patikrintos 182 transporto priemonės. Automobilių taršos kontrolės reidai vyksta sklandžiai, nusiskundimų ar pasipiktinimų nesulaukta.

Pirmadienį daugelis Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybę stebinčių stotelių fiksavo vidutinį ar net aukštą oro užterštumą kietosiomis dalelėmis (KD10). Tai lėmė ne tik šilta oro masė su dujų ar dūmų sankaupomis, bet ir karas Ukrainoje ar pavojingi gyventojų įpročiai Apie tai plačiau – „Orai ir klimatas Lietuvoje“. „Vienur ryte, kitur per pietus ar popiet dangus atrodė vėl balkšvas. Žiūrint į tolį matėsi migla (smogas). Teršalų šleifai nevienodai gaubė Lietuvą. Pvz.

Gailiuose jau ne vienerius metus kalbama apie socializacijos centrą, kuriame turėtų būti apgyvendinti vaikai. Nuo pat pradžių strigę darbai atlikti, įranga yra, viskas paruošta už daugiau nei pusantro milijono eurų, tačiau vaikų ten įkeldinti niekas neskuba.  Paprastai vaikų socializacijos centrai yra įkurdinami vaikams, kurie teismo nutarimais padaro nusikaltimų ir yra siunčiami į juos teismo sprendimu.

Nuo rugpjūčio Kauno senamiestyje įsigaliojus mokamai sumažintos taršos zonai (STZ) pravažiuojančių automobilių sumažėjo maždaug 25 proc. Pasak Kauno miesto savivaldybės atstovų, nauja tvarka senamiesčio lankytojams nepatogumų nesukelia, kadangi mokestis taikomas už pravažiavimą, ne įvažiavimą. „Prieš pradedant veikti STZ mokesčiui, kasdien pro senamiestį vidutiniškai pravažiuodavo apie 2 tūkstančiai automobilių. Nuo rugpjūčio šis skaičius sumažėjo iki pusantro tūkstančio. Apie 30 proc.

Baltarusijoje toliau degant durpynams, Lietuvoje specialistai fiksavo padidėjusią taršą didžiuosiuose šalies miestuose. Vilniuje, Žirmūnų rajone, kietųjų dalelių lygis beveik dvigubai viršijo normas. Žmonės skundėsi perštinčiomis gerklėmis, apsunkintu kvėpavimu ir kosuliu. Medikai įspėjo – esant tokiam orui reikia mažiau būti gryname ore ir užsidaryti langus. Vis tik lietus gerokai padėjo sumažinti ne tik prastus kvapus, bet ir užterštumą.

Trečiadienį oro kokybė šalyje jau geresnė. Palijus kietųjų dalelių (KD10) koncentracija turėtų dar labiau sumažėti, bet lietaus sinoptikai prognozuoja ne visur, todėl kai kuriose vietovėse oro tarša vis dar gali būti didelė. Aplinkos oro monitoringo duomenimis, kietųjų dalelių koncentracijos šį rytą yra sumažėjusios, pavojingumas vidutinio lygio.

Pastarąsias dienas Lietuvoje fiksuojamas išaugęs oro užterštumas. Socialiniuose tinkluose buvo pasidalinta vaizdo įrašu, kaip smogas akivaizdžiai matomas ir plika akimi. Vaizdo įrašu „Facebook“ pasidalijo „Orai ir klimatas Lietuvoje“. Vaizdo įrašas buvo nufilmuotas Alytaus apylinkėse. „Nors šios savaitės pradžioje oro kokybė nėra tokia prasta kaip pvz. buvo šeštadienį ar sekmadienį, tačiau oro užterštumas Lietuvoje vis dar išlieka padidėjęs.

Padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD10 antradienio rytą vis dar fiksuotas dalyje didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus Žirmūnų, Kauno Dainavos ir Noreikiškių mikrorajonuose, taip pat Šiauliuose. Tuo metu Vakarų Lietuvoje dėl lietaus oro kokybė pagerėjo, pranešė Aplinkos apsaugos agentūra. Anot specialistų, artimiausias dvi paras daug kur trumpai palis, pūs vidutinio stiprumo pietų krypčių vėjas. Vakarų Lietuvoje, kur lietaus bus daugiau, oro užterštumas turėtų sumažėti.

Feisbuko grupės „Orų entuziastai“ nariai savaitgalį liko šokiruoti, kokią saulę pamatė. Ryškiai raudonas saulėlydis atkreipė ne vieno žmogaus dėmesį, kurie tuo suskubo dalintis socialiniuose tinkluose. Išskirtine saule dalinosi iš įvairiausių Lietuvos kampelių: Utenos, Kėdainių, Ignalinos, Vilniaus ir kituose miestuose. Daugelis įvardijo šią saulę kaip mistinę, stebėjosi jos grožiu bei negalėjo atsižiūrėti įspūdingu vaizdiniu.

Sekmadienį aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD10 daugelyje Lietuvos miestų išlieka aukštas, praneša Aplinkos apsaugos agentūra. Aplinkos apsaugos agenūtra įspėja, kad 10 val.

Populiarėja neįprasta Taivano virtuvė, kurioje iš vieno ingrediento galima pagaminti daug įvairių gaminių. Vienas iš daiktų, kurį galima pasigaminti – tai perdirbto plastiko akiniai nuo saulės. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Mergina iš maišelio traukia įprastus plastikinio butelio kamštelius ir deda juos ant svarstyklių. Taip prasideda neįprasto „patiekalo“ gaminimo procesas.

Vaikščioti lauke besidžiaugiant vasariškais orais jau keliuose miestuose tapo nesaugu – kietųjų dalelių kiekis ore kai kur normą viršija net 2 kartus. Lietaus stygius ir karštis skandina miestus dulkėse, kurias vėjas kelia ne tik nuo išdžiūvusios žemės, bet ir statybviečių. Užterštas oras pavojingas sveikatai, o sinoptikai sako, kad lietaus sulauksime tik kitos savaitės viduryje. Neries pakrantėje, Vilniuje – pilna žmonių, besimėgaujančių vasariškai orais.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) interneto svetainėje skelbiamame oro taršos žemėlapyje matyti, kad šiandien kai kuriose oro taršos matavimo stotelėse fiksuojama padidėjusi kietųjų dalelių (KD10) koncentracija ore, kuri siejama su pakeltąja tarša (dulkės pakeliamos nuo išdžiūvusių ir nešvarių gatvių, kelkraščių, taip pat dėl vykstančių statybos darbų). Todėl NVSC specialistai jautresniems gyv...

Po Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų atliktų patikrinimų buvo sutvarkytos atliekomis užterštos teritorijos Našiūnų kaime, Vilniaus rajone, bei Kuršėnuose, Šiaulių rajone. Ministerijos pranešime nurodoma, kad sutvarkytų teritorijų plotas bendrai siekia apie 3 tūkst. kvadratinių metrų. Pranešama, kad Našiūnų kaime, Vilniaus rajono savivaldybei priklausančioje teritorijoje, buvo rasta žaliųjų bei komunalinių atliekų. Sklypą sutvarkyti buvo pavesta savivaldybei.

Ramiojo vandenyno Tuvalu salyno ministras pirmadienį paragino šalis, kurios teršia labiausiai, padengti augančias išlaidas, susijusias su klimato kaita.  „Tikrai turime užtikrinti, kad šalys, kurios labiausiai teršia aplinką, ir toliau būtų priverstos imtis veiksmų, – Ramiojo vandenyno salų aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose naujienų agentūrai AFP sakė Tulavu klimato ministras Maina Talia. – Turėtų būti svarstomas „teršėjas moka“ klausimas.

Baltijos jūroje pirmadienį prasideda didžiausios tarptautinės taršos likvidavimo incidentų pratybos „Balex Delta“. Rugpjūčio 26–29 dienomis vyksiančias pratybas organizuoja Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos (KJP) kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos priešgaisrine gelbėjimo valdyba bei Lietuvos jūrų muziejumi. Jomis siekiama tobulinti Baltijos jūros regiono šalių pasirengimą bendrai reaguoti į didelius taršos incidentus jūroje.

Panevėžyje aplinkos apsaugos pareigūnai surengė pirmuosius reidus – tikrina automobilių taršą. Dar iki prasidedant reidams vairuotojai buvo gerokai išgąsdinti ir piktinosi tikrinimų tvarka, mat nustačius teršėją gatvėje aplinkosaugininkai grasino ne tik įspėjimais, bet ir panaikinti techninę apžiūrą.

Dėl Kanadoje kilusių didžiulių miškų gaisrų tiršti dūmų debesys ėmė sklisti tolyn ir jau pasiekė Europą. „Tik eilinis įrodymas, kad nuo teršalų niekur nepabėgsi. Kanados miškų gaisrų dūmai atslinko iki Vakarų Europos. Pagal dabartinius skaičiavimus iki mūsų jie neatslinks“, – praneša „Orai ir klimatas“ . Orų puslapis „Severe Weather Europe“ pasidalino nuotrauka, koks dūmų šleifas nusidriekė virš Europos vakar, rugpjūčio 19 d. 16.30 val.

Seimas ketina apsispręsti dėl naujų įpareigojimų vežėjams mažinti aplinkos taršą.   Neeilinėje sesijoje antradienį Seimas balsuos dėl Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisų, numatančių, kad naftos degalų suvartojimas kelių transporte iki 2030 metų, palyginti su 2021 metais, turėtų sumažėti bent 39 proc.  Šio rodiklio būtų siekiama nesukeliant ekosistemų degradacijos – biokuro gamybos sąskaita nemažinti maistui skirtų kultūrų, pavyzdžiui, rapsų, grūdų auginimo.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir „LTG Link“ kviečia gyventojus atsisakyti seno, taršaus automobilio ir pasinaudoti dar viena tvaresnio keliavimo alternatyva. Sunaikinus seną M1 klasės transporto priemonę, 1000 eurų kompensaciją nuo šiol galima panaudoti ne tik įsigyjant dviratį, paspirtuką ar viešojo transporto bilietus, bet ir kelionėms geležinkeliais Lietuvoje.

Daugelis jau žino, kad dabar už pernelyg taršų automobilį vairuotojai gali sulaukti baudų ne tik iš policijos pareigūnų, bet ir aplinkosaugininkų. Vis tik bauda gali būti skiriama ir tokiu atveju, jei automobilis tapo taršus vos prieš kelias minutes. Vilnietė Greta (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad bestatydama automobilį daugiabučio kieme į šaligatvio bortelį arba duobę pramušė kuro baką, tad ant kelio ėmė bėgti degalai.

Seimui nesutikus iš aplinkosaugininkų atimti teisės dėl taršos tikrinti lengvuosius automobilius ir panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą, šis klausimas vėl grįžta į Seimą. Parlamentaro socialdemokratas Linas Jonauskas įregistravo patobulintas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kurias siūlys svarstyti rudens sesijoje. Jo nuomone, aplinkos apsaugos pareigūnų įtraukimas į automobilių kontrolę gatvėse yra klaidingas kelias.

Seimui nesutikus iš aplinkosaugininkų atimti teisės dėl taršos tikrinti lengvuosius automobilius ir panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą, šis klausimas vėl grįžta į Seimą. Parlamentaro socialdemokratas Linas Jonauskas įregistravo patobulintas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kurias siūlys svarstyti rudens sesijoje. Jo nuomone, aplinkos apsaugos pareigūnų įtraukimas į automobilių kontrolę gatvėse yra klaidingas kelias.

Ketvirtadienį Seimas pritarė siūlymui, kuris užtikrintų, kad atliekų tvarkymo srityje būtų taikomas principas „teršėjas moka“ – sąnaudos už surenkamas nebuitines atliekas būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą. Tokius Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus palaikė 65 Seimo nariai, balsuojant susilaikė 3, 1 parlamentarai pasisakė prieš.

Rudenį Lietuvos pramonės įmonėms bus paskelbti du kvietimai, kurių lėšomis jos galės mažinti taršą ir didinti tvarią gamybą. Tam bus skirta 52 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondo lėšų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų agentūra (EIMIN). „Šiuo metu Lietuvos pramonės sektoriaus modernizacija vyksta pagal ES aplinkosaugos reikalavimus: iki 2030 m. jis privalo sutaupyti 20 proc. energijos nuo bendro Lietuvos sutaupytos energijos kiekio.

Šią savaitę visoje Europos Sąjungoje galutinai įsigalioja draudimas prekiauti plastikine tara nuimamais kamšteliais. Jau liepos 3-ąją ES teritorijoje bus draudžiama prekiauti senojo tipo plastikine tara, kuomet kamštelis nėra pritvirtintas prie butelio. Šis sprendimas buvo priimtas dar pernai, tačiau iki 2024-ųjų liepos 3-osios galiojo pereinamasis laikotarpis. Dauguma Europos Sąjungos teritorijoje dirbančių bendrovių jau seniai pilsto savo produkciją į naujojo tipo plastikinę tarą.

Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras pasidalino aktualia informacija mėgstantiems maudytis – šiuose vandens telkiniuose maudytis nerekomenduojama. „Gyventojams nerekomenduojama maudytis šiuose vandens telkiniuose, kol mikrobiologinė tarša viršija normas“, – įspėja pranešime.

Kauno Marvelės gyventojai piktinasi planais plėsti Nemuno pakrantėje esantį krovininį uostą. Sako, tai jiems taps dar vienu triukšmo ir taršos šaltiniu, kurių jie ir taip turi apsčiai. Uostą plečianti Vidaus vandens kelių direkcija tikina, kad šie planai sudėlioti jau seniai. Dabar rengiami papildomi dokumentai, ir tuomet prasidės statybos darbai. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Marvelės gyventojai sako tapę įkaitais.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar sušvelninti vairuotojų ir savininkų atsakomybę už jų automobilių keliamą taršą keliuose.  Parlamentarai spręs, kokias baudas skirti taršių automobilių naudotojams, įskaitant su neveikiančia ar išderinta gamintojo išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema.

Seimas po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, siūlančioms švelninti bausmes vairuotojams už padidintą automobilių išmetamų teršalų kiekį. Kai toks administracinis nusižengimas padaromas pirmą kartą, siūloma pradėti nuo įspėjimo. Tačiau, jei transporto priemonė yra su neveikiančia gamintojo išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, galimybė skirti įspėjimą nenumatyta.

Seimas svarstys siūlymą švelninti bausmes vairuotojams už padidintą automobilių išmetamų teršalų kiekį. Kai toks administracinis nusižengimas padaromas pirmą kartą, siūloma pradėti nuo įspėjimo.Tačiau jei transporto priemonė yra su neveikiančia gamintojo išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema, galimybė skirti įspėjimą nenumatyta.

Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas antradienį ketina pateikti Seimui įstatymo pataisas, siūlančias iš aplinkosaugininkų atimti teisę dėl taršos tikrinti lengvuosius automobilius ir panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą. Įstatymo pataisų iniciatorius mano, kad nauja prievolė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams tikrinti lengvuosius automobilius kelią pavojų bei kad dėl to nukentės jų tiesioginis darbas.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama mažinti aplinkos oro, grunto užterštumą ir leisti savivaldybėms savarankiškai imtis priemonių sprendžiant oro taršos problemas ir ribojant taršų kurą. Už Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimą po pateikimo balsavo 87, susilaikė – 18, prieš 1 parlamentaras.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) interneto svetainėje skelbiamame oro taršos žemėlapyje matyti, kad šiandien vienoje iš Vilniuje įrengtų oro taršos matavimo stotelių (Kareivių g.) fiksuojama padidėjusi kietųjų dalelių (KD10) koncentracija ore. AAA duomenimis, nors įprastai ši stotelė reprezentuoja transporto sukeltą oro taršą, šiuo atveju tarša siejama su vykstančiomis intensyviomis statybomis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kaip derėtų elgtis, kai paskelbiama informacija apie padidėjusį aplinkos oro užterštumą kietosiomis dalelėmis. Atkreipiame dėmesį, kad Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) interneto svetainėje adresu http://193.219.53.11/ap3/ (duomenys atnaujinami kas valandą) galite stebėti visų Lietuvoje esančių automatinių oro kokybės tyrimų stočių duomenis ir oro užterštumo lygį. Daugiau informacijos rasite čia: https://aaa.lrv.

Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) nustačius, kad dėl viršytos išmetamųjų dujų normos automobilio techninė apžiūra galios dar dvi paras, Seimo Aplinkos apsaugos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai siūlo susitarti dėl ilgesnio laiko, per kurį vairuotojai galėtų susitvarkyti automobilį nepanaikinant visos techninės apžiūros . „Kad tai nebūtų dvi paros, bet būtų terminas, per kurį žmogus, tikimės, gali susitvarkyti automobilį ir jį iš naujo patikrinti techninėje apžiūroje, ir tik d...

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnams keliuose pradėjus tikrinti automobilių išmetamų kenksmingų dujų ir degalų nuotėkio kiekį, departamento vadovas Giedrius Kadziauskas teigia, kad tokie patikrinimai kurį laiką bus taikomi kaip prevencinė priemonė, o vairuotojai baudžiami nebus. Vadovo teigimu, šie patikrinimai yra papildoma priemonė, o pagrindine išlieka automobilių techninė apžiūra, mat galutinis tikslas, pasak G. Kadziausko, yra ilgalaikis poveikis, o ne baudimas.

Seimo Aplinkos apsaugos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai pirmadienį rengia bendrą posėdį, kuriame bus svarstomas klausimas dėl aplinkos apsaugos pareigūnų vykdomos transporto priemonių į aplinką išmetamų teršalų valstybinės kontrolės. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) keliuose prevenciškai tikrina automobilių keliamą taršą jau nuo balandžio mėnesio.

Po pakartotinių oro tyrimų trijuose Vilniaus lopšeliuose-darželiuose netoli trečiadienį Panerių gatvėje kilusio gaisro taršos nebenustatyta, nebėra pavojaus sveikatai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) darželių patalpose atliko valymo ir vėdinimo darbus bei nerado leistinas normas viršijančių taršių cheminių junginių pėdsakų, penktadienį pranešė įstaiga.

Iki dabar tinkamai nevykdomi įsipareigojimai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų mažinimo transporto sektoriuje 2030 m. Lietuvai kainuos bent 482 mln. eurų, praneša Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (LAIEK). Kaip aiškina LAIEK prezidentas Martynas Nagevičius į Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES) yra įtraukta ir 2021 – 2030 m. CO2 mažinimo kvota, kuri šiuo metu yra smarkiai viršijama.

Aplinkos ministerija (AM) informuoja, kad nuo 2024 m. pradžios iki kovo 20 d. jau buvo sunaikinti 1105 taršūs eisme dalyvaujantys automobiliai. Specialistai priduria, kad parama mažiau taršioms transporto priemonėms įsigyti pasinaudojo daugiau nei 1 tūkst. gyventojų. 2024 m. sausio 16 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė kvietimus mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimui ir visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimui.

Klaipėdos savivaldybė planuoja įrengti šešias stacionarias taršos matavimo stoteles, kurios padėtų operatyviai fiksuoti aplinkos oro kokybės kaitą, analizuoti situaciją, šiuo metu veikia dvi tokios stotelės. „Oro kokybės klausimai Klaipėdoje ypač aktualūs. Turime nemažai pramonės objektų, intensyvaus eismo kelių, todėl norėdami, kad klaipėdiečiai gyventų sveikatai palankioje aplinkoje, turime įdėti ir nemažai pastangų.

Praėjusią parą Neries ir Nemuno upėse buvo pastebėti teršalai, jie buvo surinkti, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). PAGD duomenimis, 14 val. 39 min. pranešta, kad Kaune, ties Mažeikių gatve, Nemuno upėje, pastebėtos naftos produktų dėmės. Paaiškėjo, kad iš lietaus surinkimo vamzdžio bėgo naftos produktai. Pastatytos trys bonos. Naftos produktų skaidikliu neutralizuoti teršalai upės paviršiuje. Anot PAGD, 16 val. 31 min.

Nors iki pavasarinio automobilių padangų keitimo sezono dar visas mėnuo, tačiau tvarkdariai jau skundžiasi, kad gamta teršiama senomis ir nereikalingomis padangomis. Prieš keletą dienų pastebėta nemažai padangų ne tik garažų bendrijų prieigose, bet net ir šalia Kauno gatvės kapinių esančiame pušynėlyje. Apie išmestas padangas miesto seniūniją informavo jas pastebėję Kauno gatvės gyventojai.

Šiaurės Italijos Milano mieste ir aplinkinėse provincijose jau kelias dienas tvyro smogas. Dėl itin prastos oro kokybės čia nuo antradienio įvedami tam tikri ribojimai. Tarp jų yra dalinis dyzelinių transporto priemonių draudimas, taip pat draudimas kūrenti atvirą ugnį ar naudoti tam tikras krosnis. Didelis užterštumas kietosiomis dalelėmis jau kurį laiką alina daugiausiai gyventojų turinčio Italijos Lombardijos regiono gyventojus.

Aplinkosaugininkų atliekami upių ir ežerų taršos matavimai rodo, jog kasmet tarša upėse ir ežeruose vis prastėja. Ypač prasta būklė pastebima ten, kur vykdoma intensyvi žemės ūkio veikla. Nors Europos sąjungos mastu keliami ambicingi reikalavimai, o ūkininkai skaitinami investuoti į tvarias technologijas, situacijai blogėjant, tampa sunku tikėtis proveržio.

Butas ar namas Vilniuje, ypač centrinėje jo dalyje, kainuoja didelius pinigus. Tačiau sumokėjus juos ir apsigyvenus išsirinktame būste gali paaiškėti, kad gyventi ten yra tikra kančia. Ypač dėl dūmų ir kvapų, kuriuos skleidžia aplink kai kuriuos gyvenamus namus, buvusių gamyklų ar kitose pramoninėse zonose veikiantys įvairūs verslai. Gyventojai prašo institucijų pagalbos, tačiau jų siekiai gyventi sveikiau ir švariau kartais atsimuša į sieną.

Aplinkosaugininkai imasi iniciatyvos mažinti taršą: galės stabdyti įtartinus automobilius, matuos į aplinką išmetamą taršą ir, jei ji viršys leistiną normą, siųs pakartotinei techninei apžiūrai arba gali ją panaikinti. Daugiau apie tai – aktualijų laidoje „TOP 3“. „Pagal mūsų tyrimus matome, kad kas 40 automobilis Vilniaus gatvėse yra be galo taršus.

Siūloma atsisakyti įstatymo nuostatos, suteikiančios teisę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams stabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius dėl taršos bei panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą. Tai numatančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas įregistravo Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariai.