tarša

Dalis Lazdijų rajono gyventojų sunerimo dėl iš čiaupų tekančio rudo vandens. Šią situaciją jau kuris laikas sprendžia visos atsakingos institucijos, o vandens tiekėjas aiškina, kad tam įtakos galėjo turėti ne tik vamzdynuose susikaupę nuosėdos. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi susirūpinęs skaitytojas Tomas (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas). Jis nurodė, kad Lazdijų miesto vandenvietėje tiekiamas geriamasis vanduo yra rusvas, su nuosėdomis ir drumstas.

Sekmadienio rytą – skubus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) įspėjimas gyventojams. Pranešimai ankstų gegužės 3-iosios rytą buvo įšsiųsti į mobiliuosius telefonus. „Dėl kilusio žolės-miško gaisro Baltarusijos teritorijoje padidėjo oro tarša Varėnos rajono teritorijoje. Rekomenduojame vengti buvimo lauke, uždaryti namų langus. Perspėkite kitus, sekite informacinius pranešimus“, – rašoma PAGD pranešime. Šis pranešimas 08 val. 00 min.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose įsigalioja draudimas deginti kietąjį iškastinį kurą, pranešė Aplinkos ministerija. Draudimas taikomas miestams, turintiems 50 tūkst. ar daugiau gyventojų – Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams, Panevėžiui ir Alytui. Deginti kietąjį iškastinį kurą taip pat bus draudžiama Birštone, Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje. Anot ministerijos, šie pokyčiai skirti mažinti oro taršą tankiai apgyvendintose teritorijose ir gerinti gyventojų savijautą.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė dar iš praėjusios kadencijos atkeliavusiai parlamentaro Lino Jonausko iniciatyvai iš aplinkosaugininkų atimti teisę dėl taršos tikrinti lengvuosius automobilius ir panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą. Trečiadienį tokiems Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams pritarė 7 komiteto nariai, 1 buvo prieš. Artimiausiu metu projektas bus svarstomas Seimo plenariniame posėdyje.

Elektrėnų savivaldybės ir šalia Kazokiškių sąvartyno gyvenančių žmonių prašymu Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) taršos matavimus atliks kasdien, pranešė laikinoji jo vadovė Eglė Paužuolienė.  Pasak jos, kovo 27 dieną taršos matavimo stotelė grąžinta į Kazokiškių gyvenvietę.

Dėl Kazokiškų sąvartyno taršos Elektrėnų savivaldybei paskelbus ekstremaliąją situaciją, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras trečiadienį pasidalino rekomendacijomis gyventojams. Esant padidėjusiai vandenilio sulfido koncentracijai ore, centro specialistai pataria gyventojams likti uždarose patalpose arba bent riboti buvimą lauke.  Jų teigimu, vandenilio sulfido poveikiui jautresni kvėpavimo takų ligomis, astma sergantys asmenys, vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės.

Lietuvą pasiekė Sacharos dykumos dulkės, praneša meteorologas Gytis Valaika. Apie tai jis paskelbė „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“. „Su šilto oro srautu iš pietvakarių atkeliavo ir Sacharos dykumos dulkės (nuo pat šiaurės vakarinės Afrikos dalies). Atkreipkite dėmesį į dangų, kuris šiandien atrodo labai balkšvas (žydra spalva aiškiau matyti tik žiūrint tiesiai virš galvos). Žiūrint į tolį matomumas irgi blogesnis.

Tylesnės gatvės, švaresnis oras ir saugesnė aplinka – tai realūs pokyčiai ir kryptis, kuria šiandien juda šiuolaikiniai miestai. Viena iš priemonių šiems tikslams pasiekti – mažos taršos zonos. Nors jų įgyvendinimas reikalauja pokyčių, nuosekliai taikomi sprendimai per kelerius metus pastebimai keičia miestų kasdienybę, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Mažų taršos zonų tikslas nėra įvesti draudimus – jų esmė yra susigrąžinti miestų erdves žmonėms.

Nuo sekmadienio Panevėžio miesto centre pradeda galioti mažos taršos zona. Ji bus taikoma Respublikos gatvės atkarpoje – nuo Vasario 16-osios iki J. Urbšio gatvės, pranešė savivaldybė. Ši teritorija pasirinkta įvertinus čia esančių kultūros, švietimo, administracinių ir paslaugų įstaigų koncentraciją bei gyventojų ir lankytojų srautus.

Lietuvos automobilių rinka po truputį keičiasi, tačiau dyzeliniai automobiliai vis dar išlieka dominuojantys. Nors elektromobilių pardavimai auga, ekspertai pripažįsta – vairuotojų pasirinkimus pirmiausia lemia ne mada ar ekologija, o finansinės galimybės.

Lietuvoje vis dažniau kalbama apie taršos mažinimą – steigiamos ne tik mažos taršos zonų miestuose, bet ir planuojami realaus laiko taršos matuokliai keliuose. Vis dėlto automobilių rinkos ekspertai atvirauja – vien kontrolė ir baudos vairuotojų neprivers persėsti į netaršius automobilius. Jų vertinimu, be realios finansinės pagalbos ir infrastruktūros kūrimo, bet kokie nauji reikalavimai tik didins žmonių nepasitenkinimą.

Pernai Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta galimybių studija dėl nuotolinės kelių transporto priemonių taršos stebėsenos realiuoju laiku sukūrimo buvo patikslinta, pakoregavus nurodytą netikslią informaciją, rašoma ministerijos pranešime spaudai. Atliktame tyrime įvertinta užsienio šalių patirtis ir galimybės nuotolinės taršos stebėjimo sistemas diegti Lietuvoje.

Pranešama, kad šią ir ateinančiomis dienomis kietųjų dalelių koncentracija ore bus padidėjusi. Kietųjų dalelių koncentraciją didina nepalankios meteorologinės sąlygos, kurios vyrauja jau kelias dienas. Aplinkos apsaugos agentūra praneša, kad sausio 16–18 dienomis kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore gali būti padidėjusi. „Sausio 16–18 dienomis šalyje vyraus vidutiniškai palankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui.

Jau 2 metus Lietuvoje galioja reikalavimas, pagal kurį dalis gyventojų privalo kartą per metus į laboratoriją siųsti savo nuotekų mėginį. Tuo siekiama užtikrinti, kad į aplinką nepatektų taršios nuotekos. Vis tik apie tokią tvarką žino toli gražu ne visi. Pvz., Kauno rajone gyvenanti Zita, paklausta, ar bent kartą siuntė tirti savo nuotekas, nustebo ir teigė pirmą kartą girdinti apie tokį dalyką: „Nuo kada čia reikia nuotekas tirti? Keistai kaip, tikrai nesame girdėję tokio dalyko.

Lietuva apskųsta Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Neįgyvendinus oro taršos mažinimo įsipareigojimo dabar šaliai gali grėsti milijonus per dieną siekiančios baudos. Viena priežasčių, kuri trukdo Lietuvai sumažinti oro taršą, yra vienas seniausių dyzelinių automobilių parkų Europoje. Lietuvoje neekologišku dyzelinu varomą automobilį turi net 2 iš 3 vairuotojų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Penki didžiausi Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys – privalės nustatyti mažos taršos zonas.  Seimas ketvirtadienį nusprendė, jog daugiau nei 80 tūkst. gyventojų turinčiuose miestuose šios zonos būtų nustatytos privalomai, o mažesniuose miestuose jos nebus privalomos. Parlamentas vienbalsiai – 94 balsais už – priėmė tokias Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisas. Jos įsigalios nuo šių metų gruodžio 15 dienos.

Seimas linkęs nuo gruodžio vidurio įvesti reikalavimą penkiems didžiausiems Lietuvos miestams privalomai nustatyti mažos taršos zonas. Parlamentas po svarstymo pritarė tą numatančioms Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, 96 Seimo nariams balsavus už, vienam prieštaravus ir dar trims susilaikius.

2025 m. kuro akcizą didino įvesta anglies dioksido (CO₂) komponentė, skirta mažinti transporto sektoriaus taršą, ir gynybos komponentė, kuri padeda surinkti papildomų pajamų nacionaliniam saugumui, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nuo Naujųjų metų turėtų toliau didėti CO₂ dedamoji, tačiau Vyriausybė siūlo sustabdyti jos didinimą dyzeliniams degalams. Vilniaus universiteto mokslininkių atlikto eksperimento rezultatai rodo, kad toks sprendimas gali būti žingsnis atgal.

Naujoje „Greenpeace“ ataskaitoje teigiama, kad jūros gėrybėse iš Baltijos jūros yra nerimą keliantis didelis „amžinųjų chemikalų“, susijusių su rimta rizika sveikatai, kiekis. Pasak ataskaitos, šių chemikalų koncentracija beveik devynis kartus viršijo Europos Sąjungos nustatytas ribas, antradienį pranešė Lenkijos televizija.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui leisti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) taikyti baudas įmonėms už kvapų taršą bei įpareigoti jas susimokėti už tyrimus. Už Visuomenės sveikatos priežiūros ir lydinčiųjų įstatymų pataisų tolesnį svarstymą Seime balsavo 68, o 18 parlamentarų susilaikė. Toliau jas svarstys Sveikatos reikalų, Aplinkos apsaugos, Teisės ir teisėtvarkos bei Kaimo reikalų komitetai.

Namų erdvė gali tapti sveikesnė ir gyvybingesnė, jei joje auga kambariniai augalai. Be to, jie ne tik puošia interjerą, bet ir daro teigiamą poveikį mūsų kūnui – palengvina kvėpavimą, padeda astmos ar bronchito atvejais, o kai kuriais atvejais gali sumažinti kai kurių vėžio padarinių neigiamą poveikį. Vis tik, yra 3 augalai, kurie ypač naudingi oro kokybei patalpose.

Praėjusią savaitę Joniškio rajone nustačius geriamojo vandens kokybės neatitikimų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dėl biologinės taršos apribojo vandens vartojimą „Joniškio vandenų“ tinkle. Pasak Vandens tiekėjų asociacijos prezidento Broniaus Miežutavičiaus, tai labai reta situacija, kuri darkart primena, kad reikia itin saugoti šalies vandenvietes. „Visiškai neįprasta (situacija – ELTA). Savo praktikoje mikrobiologinės taršos antro atvejo neatsimenu.

Neplaninio patikrinimo metu Joniškyje nustačius geriamojo vandens taršą mikroorganizmais, rekomenduojama negerti vandens iš čiaupo, nebent jį išvirinus. Kaip LRT radijui šeštadienį sakė Joniškio rajono vicemerė Indrė Stalnionienė, apie tai sužinota po neplaninio patikrinimo. „Rasti biologinės kilmės mikroorganizmai, tai žarnyniniai enterokokai, žarnyno lazdelės bei koliforminės bakterijos“, – nacionaliniam transliuotojui sakė vicemerė.

Žiežmariuose iš nuotekų valyklos į Strėvos upę plūsta teršalai ir taip jau trečią kartą per liepą. Tyrimą dėl taršos pradėjo aplinkosaugininkai, o Kaišiadorių valdžia sako, valykla jau sena – neatlaiko klimato kaitos ir didelių liūčių. Nespėja laiku valyti subėgusio vandens, tad svarsto statyti papildomus rezervuarus. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Liudininkai Žiežmariuose užfiksavo vaizdą, kaip pro nuotekų valyklos išleistuvą į Strėvą plūsta drumzlinas ir galimai užterštas vanduo.

Vilniaus paukštynui teisme galutinai nepavyko panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros sprendimų dėl taršos pažeidimų Rudaminos paukštyne.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 23 dieną atmetė Vilniaus paukštyno skundą ir paliko galioti Regionų administracinio teismo 2024 metų sausį priimtą sprendimą – teismai atmetė bendrovės prašymą panaikinti agentūros raštus, kuriais ji paukštyną informavo apie du reikšmingus taršos pažeidimus per 12 mėnesių ir apie tai, kad per šį...

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) Lietuvai siūlo pradėti taikyti taršos mokestį automobiliams, taip pat vietoje esamos apskaitos kilovatvalandėmis („net-metering“) sistemos gaminantiems vartotojams įvesti grynąjį atsiskaitymą („net-billing“). Pirmojoje energetikos politikos apžvalgoje Lietuvai organizacija pažymi, kad, nors vietinė atsinaujinančios energijos gamyba šalyje per pastaruosius dvejus metus beveik padvigubėjo, to neužtenka Lietuvai siekiant iki 2030-ųjų tapti grynąja elektros ek...

Dėl techninio gedimo medienos komponentų gamykloje „Homanit Lietuva“ Vilniaus rajone, Pagiriuose šeštadienį pasklidus plaušui, bendrovė informuoja, kad, siekiant sustabdyti jo plitimą, nuo sekmadienio ryto plaušas drėkinamas, o šiuo metu vyksta ir plaušo uždengimo tentu darbai. Kaip šeštadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), arčiau įmonės gyvenantiems Pagirių gyventojams patariama neiti į lauką, likus namuose – neatidarinėti orlaidžių, langų ir durų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui leisti  savivaldybėms nustatyti mažos taršos zonas bei įtvirtinti baudas nesilaikantiems šios tvarkos. Tam dar turės pritarti Seimas. Alternatyviųjų degalų įstatymo, Rinkliavų įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais siekiama aiškesnio teisinio reguliavimo, panaikinti interpretavimo galimybes ir nustatyti savivaldybių teises bei pareigas.

Virš Baltijos regiono – balkšvas dangaus šydas. Į Europą vėl atkeliavo dūmai iš siaučiančių Kanados miškų gaisrų. Apie tai plačiau – meteorologas Gytis Valaika. „Jau gal atkreipėte dėmesį į dangų. Jis atrodo labai balkšvas.

Gyventojus, sunaikinimui atidavusius seną, taršų automobilį jau kelis metus džiugina Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skiriamos 1 000 eurų kompensacijos tvaraus judumo priemonėms. Už šią sumą galima rinktis įsigyti dviratį, paspirtuką ar viešojo transporto, kelionių traukiniais kuponus. Norintys pasinaudoti šia galimybe kviečiami paskubėti – liko milijonas eurų paramos.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį naujų automobilių ir furgonų gamintojams suteikė daugiau laiko įvykdyti griežtesnius CO2 taršos reikalavimus, pranešė EP biuras Lietuvoje.

Artėjant ilgajam savaitgaliui ir vasariškiems orams lietuviai imasi tvarkyti ne tik namus ar sodus, bet ir automobilius. Tačiau ne visi žino, kad vien kilimėlių purtymas ar mašinos paskalavimas vandeniu gali užtraukti nemenką baudą. Taip yra todėl, kad transporto priemonių plovimas teršia aplinką, todėl specialistai nurodo, kur tą galima daryti, kad negautumėte baudos.

„Grigeo Klaipėdos“ taršos byloje liudiję pareigūnai, kurie ikiteisminio tyrimo metu iš šulinio ėmė nuotekų mėginius, teigė, kad iš pažiūros jis buvo užterštas, skleidė smarvę, dėl to policininkai dėvėjo specialias apsaugos priemones. Kaip Šiaulių apygardos teisme antradienį kalbėjo šiuo metu pensijoje esantis uostamiesčio policijos pareigūnas Donatas Bieliūnas, mėginiai buvo imami iš to šulinio, kur teisėsauga numanė leidžiant nevalytas nuotekas.

Pakartotinį tyrimą dėl taršos Musinės upelyje atlikęs Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) nustatė, kad Kauno oro uostas taršą sustabdė, pirmadienį pranešė departamentas. „Iš išleistuvų į Musinės upelį nuotekos nebebėga, nuledinimui naudojamas skystis surenkamas ir perduodamas išvalyti. Tarša nenustatyta ir šalia upelio esančiame vandens telkinyje“, – pranešime rašė departamentas.

Gyvenant daugiabučiame name tenka taikstytis su įvairiu kaimynų elgesiu. Kol vieni triukšmauja ar filmuoja aplinkinius, kiti ne tik teršia aplinką, bet ir šiukšlina kitiems gyventojams pro langus. Tuo skundėsi vilnietė Evelina. Esą jos kaimynė jau daug metų pro savo buto langus purto kilimus, patalus, visokius maišelius, viską pilsto.  „Viskas skrenda tiesiai į vaiko kambarį per langą, nespėju palangės viduje valyti. Neatidaryti langų – ne išeitis. Visi langai – murzini, dulkėti.

Atėjus pavasariui ir šylant orams, lauke atsiranda ir daugiau veiklų. Pvz., siekdami sutaupyti kai kurie gyventojai sugalvoja kieme ar kur kitur lauke nuplauti automobilį. Tačiau ne visi žino, kad tą daryti – draudžiama.  Transporto priemonių plovimas tiek vandeniu, tiek cheminėmis medžiagomis teršia aplinką, todėl už tai gali grėsti net ir tūkstantį eurų viršijančios baudos. Savivaldybių atstovai nurodo, kur mašinas plauti galima, o pažeidėjus prašo fiksuoti ir skųsti.

Mūsų kasdienybė pilna nematomų cheminių junginių, kurie gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai. Vieni iš jų – PFAS. Kadangi jie yra sunkiai skaidomi, laikui bėgant kaupiasi žmogaus organizme, gyvūnuose ir aplinkoje, todėl šios medžiagos vadinamos „amžinaisiais chemikalais“. Kuo jie pavojingi ir kaip jų išvengti? Apie tai tv3.lt pasakojo Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistė Justina Indriliūnaitė.

Ketvirtadienio rytą Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, gavę pranešimą apie taršą Danės upėje, ėmėsi taršos šaltinio paieškos.  Tyrimo metu nustatyta, kad galimas taršos šaltinis – privačioje valdoje nutrūkusi žarna, iš kurios tekėjo kūrenimui naudotas dyzelinis kuras. Teršalai per drenažo tinklus ir gruntą pateko į Danės upę. Į įvykio vietą iškviestas valdos savininkas, paimti taršos mėginiai. Taip pat ieškoma būdų, kaip sustabdyti teršalų skverbimąsi iš grunto.

Daugelyje oro kokybės tyrimų stočių ketvirtadienį buvo viršyta kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė vertė, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos agentūra. Kaip rašoma agentūros „Facebook“ puslapyje, taip pat fiksuotos gana aukštos smulkesnių, sveikatai pavojingesnių kietųjų dalelių (KD2,5) koncentracijos. „Vis dar vyrauja nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui.

Skelbiama, kad trečiadienį oro užterštumas šalyje išlieka aukštas. Vienoje Vilniaus dalyje tarša beveik dvigubai viršyja paros ribinę vertę. Aplinkos apsaugos agentūra praneša, kad daugelyje oro kokybės tyrimų stočių vasario 25 dieną viršyta KD10 paros ribinė vertė (daugiau kaip 50 µg/m3). „Vilniaus Žirmūnų stotyje KD10 paros ribinė vertė viršyta beveik dvigubai – 97 µg/m3“, – tvirtinama pranešime. Remiantis duomenimis, oro užterštumas taip pat aukštas Klaipėdoje, Šilutės pl.

Pirmadienį visoje Lietuvoje užfiksuotas didelis oro užterštumas. Įspėjama, kad artimiausiomis dienomis tarša išliks didelė, todėl gyventojams Aplinkos apsaugos agentūra pateikia rekomendacijas. Aplinkos apsaugos agentūra pranešė, kad šalies teritorijoje pirmadienį fiksuotas aukštas oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. „Daugelyje oro kokybės tyrimų stočių buvo viršyta KD10 paros ribinė vertė (daugiau kaip 50 µg/m3)“, – rašoma pranešime feisbuke.

Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis (KD10) ketvirtadienį visuose Lietuvos miestuose viršijo normą, skelbia Aplinkos apsaugos agentūra. Kaip penktadienį savo „Facebook“ puslapyje nurodė agentūra, vasario 13-ąją didesnių kietųjų dalelių (KD10) vidutinė paros koncentracija normą viršijo nuo 1,2 iki 1,9 karto. Padidėjo ir smulkesnių, sveikatai pavojingesnių kietųjų dalelių (KD2,5) koncentracija aplinkos ore.

Ketvirtadienio rytą dalyje šalies miestų oro taršos matavimo stotelėse fiksuojama padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros oro taršo žemėlapio duomenimis, aukšta oro tarša šiuo metu stebima dalyje Klaipėdos, Panevėžio miesto centre, Kauno Dainavos rajone, taip pat Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje, Kėdainiuose bei Jonavoje.

Nuo sausio 9-osios dienos padidėjo vienkartinis automobilių taršos mokestis, kuris yra sumokamas registruojant automobilį „Regitroje“. Mokestis padidėjo po to, kai Valstybės duomenų agentūra paskelbė mokestinių metų vartotojų kainų indeksą. „Regitra“ informuoja, kad mokesčio dydžiai, lyginant su praeitų metų dydžiais, kinta nuo 38 centų iki 15,12 eur. Tiesa, tikslus mokesčio dydis priklauso nuo registruojamo automobilio išmetamo CO2 kiekio ir degalų rūšies.

Dar 2024-ųjų pradžioje tuometinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo apie radikalų sprendimą seniems, prastos būklės daugiabučiams – griauti ir vietoje jų statyti naujus. Ar naujasis ministras Povilas Poderskis perims šią idėją? Apie tai ir kitus ateities darbus aplinkos ministras Povilas Poderskis kalba naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Šiandien pradėjo augti oro užterštumas, daugiausia kietosiomis dalelėmis, socialiniame tinkle antradienio vakarą paskelbė meteorologas Gytis Valaika. Eksperto teigimu, nemaža dalis tokios taršos atkeliauja iš pietvakarių nuo Lenkijos pramoninių regionų. Kaip žinia, dalyje jų tebedegina anglį, todėl jei tik atmosferos sąlygos būna nepalankios teršalų sklaidai (pvz. aukštas atmosferos slėgis silpni vėjai), su pietvakariniais srautai pasiekia ir mūsų šalį.

Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba penktadienį pranešė, kad anglies dioksido kiekis atmosferoje 2024 m. didėjo sparčiausiai per visą istoriją ir šiek tiek viršijo pačios tarnybos prognozes. Meteorologijos tarnybos teigimu, staigų planetą šildančio CO2 šuolį lėmė iškastinio kuro deginimas, niokojantys miškų gaisrai ir mažėjančios natūralios anglies sankaupos.

Aplinkos ministerija nepritaria siūlymui iš aplinkosaugininkų atimti prievolę tikrinti lengvųjų automobilių taršą. Ji parengė neigiamą Vyriausybės išvados projektą Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko socialdemokrato Lino Jonausko pasiūlytam įstatymo pakeitimui. Gruodžio 3 dieną parlamentarai po pateikimo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisai, kad būtų panaikintos pernai nustatytos didesnės teisės aplinkosaugininkams tikrinti lengvųjų automobilių taršą.

Nauja valdančioji dauguma planuoja panaikinti šiemet įsigaliojusią prievolę aplinkosaugininkams tikrinti lengvųjų automobilių taršą. Antradienį po pateikimo pritarta tai numatančiai įstatymo pataisai: už balsavo 85 parlamentarai, prieš buvo trys, susilaikė 20 politikų. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.