Taip yra todėl, kad transporto priemonių plovimas teršia aplinką, todėl specialistai nurodo, kur tą galima daryti, kad negautumėte baudos.
Ką ir kur plauti draudžiama
Pasak Aplinkos apsaugos departamento, automobilių ir kitų motorinių transporto priemonių plovimo galimybes nustato savivaldybių tarybų patvirtintos tvarkymo ir švaros taisyklės.
Pvz., Klaipėdos miesto teritorijoje, išskyrus tam skirtas vietas, yra draudžiama plauti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas, eismui ne keliais skirtas transporto priemones ir priekabas.
Kauno rajono ir Panevėžio miesto savivaldybių atstovai vardijo, kad transporto priemones yra draudžiama plauti gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir kitose tam tikslui nepritaikytose ar neskirtose vietose.
Šiose vietose taip pat yra draudžiama dulkinti, purtyti kilimėlius ir kitaip valyti transporto priemones ar atskiras jų dalis, mechanizmus.
Plauti automobilius – tik plovyklose?
Paklausta, kur tuomet gyventojams yra leidžiama plauti automobilius, Kauno rajono savivaldybės atstovė Aistė Sinkevičienė paminėjo, kad tiek Kaune, tiek jo rajone yra plačiai išvystyti automobilių plovyklų tinklai. Taigi gyventojai gali patogiai jais naudotis.
„Pastebėjus neleistinoje vietoje plaunamą automobilį rekomenduotume užfiksuoti jį foto nuotraukomis ir pranešti apie tai Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui el. paštu. [email protected]“, – nurodė atstovė.
Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus vedėjas Linas Gadliauskas antrino, kad automašinas yra draudžiama plauti ne tam skirtose vietose.
„Kitaip tariant, galima plauti tik tam skirtose vietose – automobilių plovyklose arba vietose, kurios yra pritaikytos tokiai veiklai.
Šiaulių miesto teritorijoje yra išplėtota savitarnos plovyklų, degalinių su plovyklomis ir autoplovyklų infrastruktūra“, – kalbėjo pašnekovas.
Vien už plovimą vandeniu – triženklė bauda
Pasak atstovų, Aplinkos apsaugos departamentas reidų ar akcijų dėl automobilių plovimo nevykdo, nes tai yra savivaldybių funkcijos. Taigi ir baudas paprastai skiria savivaldybė.
„Jeigu automobilis yra plaunamas toje savivaldybėje, kur yra numatytas draudimas plauti transporto priemones, o ne tam skirtoje vietoje, tai pažeidimu laikomi ir tie atvejai, kai transporto priemonė plaunama naudojant vien tik vandenį“, – pabrėžė departamentas.
Jo atstovai nurodė, kad už tokį pažeidimą savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus specialistai taiko administracinę atsakomybę: nuo įspėjimo iki 20–140 eurų baudos už pirmą nusižengimą ir 140–600 eurų baudas už pakartotinį nusižengimą.
Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos aplinkos apsaugos skyriuje 2024 m. buvo gauti 2 pranešimai, o šiemet – 1 pranešimas dėl daugiabučio namo kieme plaunamų automobilių.
Kada skirs dvigubai didesnes baudas?
Departamentas atkreipė dėmesį, kad automobilio plovimas yra priskiriamas transporto priemonių techninei priežiūrai, kuriai galioja ir aplinkosaugos reikalavimai.
Taigi, net jei techninę apžiūrą ar remontą asmuo atlieka tik savo automobiliui, jis privalo neteršti aplinkos.
Atstovų teigimu, aplinkosaugos pažeidimas atsiranda, jeigu automobilis yra plaunamas naudojant chemines medžiagas (ploviklius).
Taigi Aplinkos apsaugos departamento kontrolė prasideda tada, kai gaunami asmenų pranešimai arba patys departamento pareigūnai fiksuoja aplinkybes, kai plaunant automobilius yra naudojamos chemines medžiagos ar aplinka būna teršiama nuotekomis.
Tokiu atveju bausti gali ir aplinkos apsaugos pareigūnai, skirdami 60–120 eurų baudas asmenims ir 150–300 eurų baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.
O pakartotinis toks pažeidimas užtraukia baudas nuo 550 iki 1,2 tūkst. eurų.
Plaunančius automobilį ragina filmuoti
Šiaulių miesto savivaldybės atstovas pažymėjo, kad pažeidimo faktas turi būti pagrįstas įrodymais. Kadangi pareigūnas negali konstatuoti pažeidimo remdamasis tik prielaidomis ar spėjimais.
L. Gadliauskas atkreipė dėmesį, kad liudininkų pranešimai yra labai svarbūs. Ir, kuo tikslesnė informacija pranešime bus pateikiama, tuo didesnė tikimybė nustatyti pažeidėją.
Todėl pranešant apie galimą pažeidimą gyventojų yra prašoma:
- nurodyti kuo tikslesnę pažeidimo vietą;
- būtinai nurodyti tikslią pažeidimo fiksavimo datą bei laiką, išskyrus atvejus, kai data ir laikas yra atvaizduojami nuotraukose (ar filmuotoje medžiagoje);
- fotografuoti ir filmuoti taip, kad aiškiai matytųsi svarbios detalės vietovės identifikavimui (pvz., kelio ženklas ir jo galiojimo kryptis). Nuotraukoje iš arti turi matytis detalės (pvz., transporto priemonių valstybiniai numeriai, galimą pažeidimą darančio asmens veidas ir kt.).
„Vienu pranešimu gali būti pranešama apie vieną pažeidimą, užfiksuotą ne mažiau nei 2 nuotraukose: panoramine nuotrauka ir nuotrauka iš arti.
Pranešimas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu ar fiziniu parašu. Taip pat apie galimus administracinius nusižengimus galima pranešti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai arba „E-policija“ portale“, – vardijo savivaldybės atstovas.
Automobilio nuotekos – tiesiai į vandenį
Aplinkos apsaugos departamentas aiškino, kad, plaunant transporto priemones ne tam skirtose vietose, plovimo metu susidariusios nuotekos patenka į gamtinę aplinką.
Jis pripažino, kad yra sudėtinga nustatyti, koks teršalų kiekis, naudojant chemines medžiagas, patenka į aplinką.
Tad vienareikšmio atsakymo, kokį poveikį automobilio plovimas daro gamtai, nėra.
„Be abejo, ant automobilio nusėda dulkės, žydinčių medžių žiedadulkės, aplink ratus – purvas, o dugne – tepalų, degalų ar kitokių skysčių likučiai.
Visa tai yra nepageidautina ir kenksminga aplinkai. Visos plovimo priemonės gali užteršti gruntą, pasiekti gruntinius vandenis ar, jei plaunama arti vandens telkinio, nutekėti iki jo“, – perspėjo departamento atstovai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Plovimas, o tai lietus neplauna?
