Mindaugas Vasiliauskas

Šiandien, mamos dienos išvakarėse, valstybiniai apdovanojimai įteikti maždaug pusei šimto mamų iš visos Lietuvos. Jos sulaukė įvertinimo už savo pasišventimą vaikams – tiek biologiniams, tiek ir globojamiems. Kai kurios dorais Lietuvos piliečiais užaugino net 12 ar 10 vaikų. Valstybės padėkos sulaukusios moterys sako, kad nors ir būta bemiegių naktų, bet visos pastangos to vertos ir atsiperka sulaukus anūkų.

Įspūdinga alga, galimybė pačiam nuspręsti, kiek ir ko dirbsi bei gyvenimas toliau nuo Lietuvos triukšmo – rinkimai į Europos Parlamentą vilioja gausų būrį politikų ir dar tik bandančių jais tapti. Į Briuselį nori ne tik gerai žinomi politikos senbuviai, bet ir krūva naujokų. Nors neseniai paskelbta statistika rodo, kad Lietuvos europarlamentarai Briuselyje yra patys neaktyviausi, būsimi kandidatai dievagojasi, kad išrinkus būtent juos, darbas Lietuvos labui bus įspūdingas.

Baltarusijos programišiai paviešino, kaip patys teigia, iš Lukašenkos kagėbistų pavogtus duomenis, tarp kurių ir, ko gero, skundikų iš Lietuvos. Vienas vyras iš Vilniaus esą parašė, kad dirba įmonėje, kuri remontuoja techniką, siunčiamą į Ukrainą. Nurodo kelių įmonių pavadinimus ir pasiūlo patiems pasiaiškinti.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvos verslininkai prašo didinti mokesčius, kuriuos jie patys ir mokėtų. Bet daugiau mokėti jie nori ne šiaip sau, o tik su sąlyga, kad tie pinigai bus skirti Lietuvos gynybai. Nors partijos niekaip nesugeba sutarti dėl 3 procentų nuo BVP finansavimo gynybai, verslas ragina siekti 4 procentų. Ingrida Šimonytė sako, kad tam reikėtų papildomo milijardo, todėl išlieka skeptiška dėl tokių idėjų.

Iš didelio debesies – mažai lietaus. Taip galima apibūdinti vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės bandymą įgelti prezidentui Gitanui Nausėdai. Ji apskundė šalies vadovą Generalinei prokuratūrai dėl to, kad jis pirmas pranešė apie Lenkijoje sulaikytus Volkovo užpuolikus. Ministrė bandė aiškinti, neva Nausėda padarė nusikaltimą – atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis, tačiau Generalinė prokuratūra ministrei atkirto, kad tyrimo nepradės, nes nėra dėl ko. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Naujos aistros dėl vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadų. Komisijos pirmininkas iš Seimo tribūnos jau pareiškė, neva Gitanas Nausėda ir prezidentūra praktiškai užvaldyta Lukašenkos ir jo pakalikų. Esą G. Nausėda prisileido į savo aplinką žmonių, kurie vos per vieną kitą žmogų yra susiję su pačiu Lukašenka. G. Nausėda atkerta, kad vadinamieji Seimo tyrėjai greičiausiai jau apskritai prarado blaivų protą ir viskas nurims po prezidento rinkimų.

Politikų bandymai surasti papildomų pinigų gynybai jau tampa politiniu farsu. Laisvės partija nusprendė surengti atskirą priešrinkiminį idėjų pristatymą – siūlo mažinti savivaldybėms tenkančią pinigų sumą, taip pat didinti akcizus degalams, alkoholiui ir tabakui. Siūlo naikinti ir dyzelino lengvatą ūkininkams. Lietingą vidurdienį vyko sujudimas prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Ten rinkosi Laisvės partijos nariai ir gerbėjai.

Ginti, saugoti, padėti, ar nuslėpti nusikaltimus ir tylėti? Toks klausimas pastaruoju metu kyla apie šalies policiją. Daugėja atvejų, kai ši nuslepia nuo visuomenės įvairius neeilinius ir sukrėsti galinčius nusikaltimus. Dažniausiai policija į suvestines neįtraukia seksualinių užpuolimų ar net išprievartavimų, kai nusikaltimai įvykdomi viešose vietose.

Skandalingosiomis vadinamosios VSD komisijos išvados ir vėl sukėlė daug triukšmo parlamente, bet galiausiai valdančiųjų balsais įveikė pirmąją stadiją. Tačiau ir patys valdantieji balsavo gerai neįsigilinę į tai, kas išvadose parašyta. Įslaptintą medžiagą, kurioje neva turi būti įrodymai, jog prezidentas yra pažeidžiamas dėl ryšių su Lukašenkos trąšų verslu, panoro pamatyti vos keliolika parlamentarų.

Lietuvos valdžia keičia planą dėl naujų tankų pirkimo – anksčiau už maždaug 2 milijardus eurų planavo kurti batalioną, kurį sudarytų iki 50-ies vokiškų tankų „Leopard“. Bet pasikeitus ministrui ant stalo jau kitas planas. Pirksime keliolika tankų, o už likusius pinigus įsigysime ir oro gynybos sistemų. Vis tik bloga žinia ta, kad pinigų nei naujiems tankams, nei naujoms oro gynybos sistemoms nėra.

Vyriausybė ir vokiečių karo pramonės milžinas „Rheinmetall“ parašais įtvirtino planus Lietuvoje statyti artilerijos sviedinių gamyklą. Tai neeilinis įvykis Lietuvai, ypač turint omenyje, kad pasaulyje šiuo metu ypač trūksta amunicijos, kuri bus gaminama Lietuvoje. Svarbu ir tai, kad pagaminti sviediniai atiteks ir Lietuvos kariuomenei. Pati gamykla turi iškilti Radviliškio rajone, Baisogalos pašonėje. Tiesa, ten gyvenančių žmonių nuomonės dėl tokių investicijų skirtingos.

Vokietijos karinės pramonės milžino „Rheinmetall“ planas statyti artilerijos sviedinių gamyklą Lietuvoje gali duoti daugiau naudos, nei manyta anksčiau. Ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad dėmesį Lietuvai jau rodo ir prancūzų bei amerikiečių įmonės, dirbančios saugumo srityje. Seime į priekį jau pajudėjo įstatymų projektai, kurie tokioms bendrovėms leis pradėti fabrikų statybas dar neturint visų reikiamų leidimų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Dėl vykstančio plataus masto karo Ukrainoje bei ekonominių sąlygų mūsų šalyje, užsienio verslininkai baiminasi investuoti Lietuvoje. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Dar pernai Briuselio leidinys „Politico“ išleido tekstą – pavojingiausia vieta žemėje. O ta vieta – Lietuvos-Lenkijos pasienis, vadinamasis Suvalkų koridorius.

Seime vyksta diskusijos dėl komisijos išvadų apie Nausėdą, jo komandą ir valstybines įstaigas. Komisijos pateiktos išvados neįtikina nei opozicijos, nei dalies pačių valdančiųjų. Prezidentas sako, kad jį kritikuojantys tyrėjai turi arba kloti faktus ant stalo, arba atsiimti skandalinguosius teiginius. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Šiandien lygiai 20 metų, kaip Lietuva yra NATO aljanso narė. Tai, kad Vakarų pasaulis priėmė mus ir kitas Baltijos šalis į savo karinę sąjungą, iki šiol ekspertai vadina kone stebuklu – Europoje tuo metu skambėjo nuomonės, kad mūsų į NATO priimti negalima, nes Rusija tik dar labiau įsius. Vis dėlto duris mums atvėrė amerikiečiai, o dėl tokio reikalo nesutarimus į šoną nustūmė ir įprastai besipešantys politikai iš skirtingų partijų.

Ant Seimo narių stalo dar vienas bandymas pripažinti komunistų partiją nusikalstama organizacija. Konservatoriai daugybę kartų bandė priimti šį įstatymą, bet vis nesėkmingai, o šį kartą pavyko įveikti pirmąją procedūrą. Tiesa, patys kadaise buvę komunistais, dabartiniai Seimo nariai sako, kad komunistaudami nieko nusikalstamo nedarė ir kritikuoja konservatorius, jog šie ir vėl prieš rinkimus traukia šį siūlymą iš stalčiaus.

Prezidentas vis dar delsia paskirti konservatorių Lauryną Kasčiūną naujuoju krašto apsaugos ministru. Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad šalies vadovas dar tikslinsis su STT pareigūnais apie kandidatą, mat pats L. Kasčiūnas pirmadienio ryte buvo iškviestas į apklausą.

Seimo kancleris Modestas Gelbūda šypsosi, nors supranta, kad jo dienos darbe jau suskaičiuotos. 74 politikai parašais įtvirtino savo nepasitikėjimą juo, kaip kanceliarijos vadovu ir prašo balsuoti – mesti jį iš darbo, ar ne. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Seimo nariai pasisako, dėl kokių priežasčių kancleris turėtų būti išmestas iš darbo.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas – be penkių minučių ministras. Šiandien jis prisistatė Gitanui Nausėdai, ir nors vėliau viešumoje prezidento patarėjas Kasčiūną gyrė, pripažino, kad dar laukia pažymų iš spectarnybų. O pažymoje turi būti nurodyta, ar Kasčiūnas yra įsivėlęs į galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje, apie kurią viešai pareiškė besitraukiantis ministras Arvydas Anušauskas.

Pavasario sesija Seime vos tik prasidėjo, o jau tarp valdančiųjų kilo nemenkas kipišas. Premjerė Ingrida Šimonytė viešumoje apsižodžiavo su Laisvės partijos ministre Ewelina Dobrowolska. Laisvės partijos nariai, pralošę kelis svarbius balsavimus Seime, pradėjo švaistytis kaltinimais visiems, taip pat ir koalicijos partneriams. Dobrowolska net įgėlė konservatoriams, kad jie elgiasi veidmainiškai. O tai ir išprovokavo Šimonytės pyktį. Emocijų Seime ketvirtadienį netrūko.

Kremlius sureagavo į vakarykštį Gitano Nausėdos pareiškimą, kad Vladimiro Putino Lietuvoje niekas nebijo. V. Putino atstovas pareiškė, kad bijoti ir nereikia. Tik gerbti ir klausytis. O Lietuvos žvalgyba perspėja, kad artimiausiomis dienomis ir vėl galime pamatyti rusų provokacijų. Saugumo vadovas sako, kad rusai įvairias provokacijas ir išpuolius aktyviau rengia jau metus, o pastaruoju metu situacija kaista.

Naktį Vilniuje, Turniškių pašonėje, prie savo namų užpultas ir sumuštas Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas. Užpuolikas vakare jo patykojo prie namo, išdaužė mašinos stiklą, papurškė į veidą dujų ir puolė daužyti mėsos plaktuku. Kelerius metus Vilniuje gyvenančiam rusų opozicionieriui buvo sulaužyta ranka, sumušta koja. Dėl šio įvykio sujudo ir tarnybos, ir politikai – užpuoliko ieško elitiniai kriminalistai, o politikai neabejoja, kad užsakovų gijos veda Kremliaus link.

Senų daugiabučių renovacijos tempams lėtėjant, Aplinkos ministras gyventojams nori kelti mokesčius, skirtus namo atnaujinimui. O kam tai nepatiks, iš karto ir siūlo keletą idėjų – senus daugiabučius griauti, o jų vietoje statyti naujus, didesnius namus. O jeigu žmonės namo griauti nenori, turės bent jau leisti statybininkams ant jo pastatyti papildomus aukštus. Anot Simono Gentvilo, žmonėms tai apsimokės – senas namas pasikeis, o žmonės pigiau, o gal ir nemokamai gaus atnaujintus namus.

Kariuomenės analitikai pernai fiksavo net pusketvirto tūkstančio propagandos ir dezinformacijos atvejų. Pradedant Vilniuje vykusiu NATO viršūnių susitikimu ir mūsų istorijos iškraipymu, baigiant informacinėmis atakomis vakaruose, kur rusai aiškina, kad kilus karui Lietuvos ginti neverta. Rusai bando skleisti ir žinutes, kad Lietuvos kariai bus siunčiami kariauti į Ukrainą.

Lietuvoje pernai sulaikyti du žmonės, kurie įtariami šnipinėję Baltarusijai. O kelios dešimtys įmonių, veikiančių Lietuvoje, padeda Rusiją aprūpinti sankcionuotomis prekėmis, kurių tiekimo schemas organizuoja Kremliaus specialiosios tarnybos. Tai paaiškėjo saugumui ir karinei žvalgybai paviešinus metinę grėsmių ataskaitą. Joje skelbiama, kad Lietuvoje neregėtą aktyvumą įgavo Lukašenkos KGB agentai, o grėsmė Lietuvai dėl Rusijos agresijos nuolatos auga.

Latvijos policija ieško norinčių įsigyti prabangų automobilį. Pareigūnų rankose atsidūrė įspūdingos transporto priemonės – ketvirtį milijono kainuojantis „Lamborgini“, šeimininko ieško ir 100 tūkstančių eurų vertės prabangus BMW.  Latvių pareigūnai šiuos automobilius konfiskavo iš vieno kriptovaliutų sukčiaus. Tiesa, pirkėjų eilės nesirikiuoja – aukcionas skelbiamas jau ne pirmą kartą.

Prezidentas Gitanas Nausėda garsiai sukritikavo konservatorių lyderius, kad šie, artėjant rinkimams, kalbėdami apie karo grėsmę kelia paniką tarp gyventojų, vietoje to, kad ramiai darytų tai, ką reikia daryti. Pylos konservatoriams Nausėda davė po susitikimo su Seimo valdyba, su kuria susitiko aptarti svarbiausius artimiausius darbus. Vis tik rasti sutarimą Seime partijoms bus sunku, mat teks dirbti rinkiminiu laikotarpiu.

Kinijos propaganda įsismelkė į dalies lietuvių galvas – tokią išvadą padarė tyrėjai, kurie analizavo visuomenės požiūrį į Kiniją ir santykius su ja. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų įsitikinę, jog draugiški santykiai su Kinija būtų naudingi ir patiems kinams, ir lietuviams. Lietuviai taip pat mano, kad mūsų šaliai nederėtų kištis į kinų vidaus politikos reikalus ir apskritai Lietuva yra per maža, kad galėtų stoti į konfrontaciją su pasauline galybe.

Reaguodama į galimas grėsmes ir provokacijas iš Baltarusijos, Lietuva uždaro dar 2 pasienio punktus su Baltarusija. Iš šešių punktų du buvo uždaryti pernai vasarą, o nuo kovo mėnesio užsidaro dar du – Lavoriškių ir Raigardo. Vidaus reikalų ministrė sako, kad toks sprendimas priimtas dėl saugumo, kontrabandos ir sankcionuotų prekių vežimo. Bet neviešai politikai kalba, kad to reikia, nes į Lietuvą plūstančių baltarusių srautas jau kelia galvos skausmą mūsų tarnyboms.

Nerimą keliančios gyventojų nuotaikos – tik 2 iš 10 apklaustų gyventojų sutiktų mokėti didesnius mokesčius dėl savo saugumo. Kol valdžia svarsto, iš kur paimti daugiau pinigų kariuomenei stiprinti, aišku viena – pinigai iš niekur neatsiras, tad reikės didinti mokesčius. Tik kol kas dar nežinia, kam ir kokius. Ukrainoje siautėjantys ir mirtį nešantys okupantai nė negalvoja sustoti, karas įsiliepsnojo ir tarp „Hamas“ teroristų bei Izraelio.

Lietuvoje vis dažniau kažkas vykdo išpuolius prieš įvairius žydų objektus, kapines ar paminklus. Vienoje interneto grupėje patriotais besidedantys, tačiau kartu ir Hitlerį garbinantys žmonės paskelbė konkursą – pakvietė išniekinti kuo daugiau žydų kapų ir paminklų. Vėliau paskelbė ir nugalėtoją, kuris dažais išpaišė žydų antkapius Gargžduose. O kaip prizą jam pažadėjo nacių laikų durklą.

Teismas pagaliau pradėjo nagrinėti bylą, kurioje už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio bendražygiai kaltinami padėję Rusijai ir Baltarusiai veikti prieš Lietuvą, taip pat ir neigę sovietų padarytus nusikaltimus. Patys paleckininkai kaltinimų nepripažįsta, sako, kad jie yra žurnalistai ir tik dirbo savo darbą.

Nustatytas ir sulaikytas vyras, kuris dar sausio pabaigoje raudonais dažais apliejo partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklą Merkinėje. TV3 žiniomis, jį sulaikė Latvijos teisėsauga, nes tas pats vyriškis dažais apliejo ir paminklą Latvijoje. Įtariama, kad jis užverbuotas rusų saugumo tarnybų ir priklausė Baltijos šalyse veikusių rusų agentų tinklui. O tinklo esmė – rengti įvairius išpuolius ir provokacijas Baltijos šalyse.

Sukčių ir aferistų išradingumui nėra ribų – Aukščiausiasis Teismas galutinai nuteisė 10 žmonių apgavusį ir beveik 100 tūkstančių eurų išviliojusį vyrą, tačiau šis, pabėgęs iš Lietuvos, ir toliau ieško naujų aukų. Kviečia jam pervesti pinigus ir žada įspūdingas, net 24 procentų palūkanas. Maža to, jis save vadina ir Lietuvos valstybės prezidentu bei grasina, kad netrukus kartu su bendražygiais suims Lietuvos politikus ir įvairių institucijų vadovus.

Vilniuje šiandien planuotas provokacinis protestas prieš NATO sąjungininkus ir Vokietijos karius, bet į jį niekas nesusirinko. Keletą dienų internete žmonės buvo kviečiami rinktis prie Vokietijos ambasados ir protestuoti prieš planus perkelti į Lietuvą vokiečių karių brigadą. Ir nors prie ambasados budėjo sustiprintos policijos pajėgos, pasirodė tik būrys žurnalistų, keli visuomenininkai ir vienas į protestą atėjęs vyriškis.

Šią savaitę Seimo nariai patenkino prokurorų prašymus ir panaikino Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę. Žemaitaitį prokurorai įtaria antisemitizmu ir kurstymu prieš žydus. Jis pats ginasi, kad su juo politiškai bandoma susidoroti, nors ir dėkoja už nemokamą politinę reklamą. Susitvarkę su Žemaitaičiu, konservatoriai bandė pakeisti įstatymus, kad kalėjime sėdintis Vytautas Gapšys negautų tūkstantinės išeitinės kompensacijos, tačiau Seimas tam nepritarė.

Rusijos kariai ginklus naudoja ne tik Ukrainoje. Pastarosiomis savaitėmis jie aktyviai trikdo GPS ryšio signalus kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Estijoje ir Suomijoje. Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad mūsų pajėgos ruošiasi ir tokiems išpuoliams, nors visiškai pasirengę dar nesame. O ekspertai pataria pagalvoti ir kiekvienam gyventojui, ką reikės daryti, jeigu tokius GPS ar kito ryšio trikdžius rusai masiškai nukreips į Lietuvą.

Buvęs seimūnas Petras Gražulis pamynė savo pažadus – nors anksčiau aiškino, kad teismo posėdžiuose dėl gėjų įžeidimo jis nedalyvaus, bet po paskirtos baudos šiandien prieš teismą jau stojo. Tiesa, baudos jis nemoka, tad ją išieškoti turi antstoliai. P. Gražulio į teismą palaikyti atėjo ir būrelis jo gerbėjų – senjorų, bet bylos nagrinėjimas ir vėl neprasidėjo, nes nėra advokatų, kurie norėtų ginti buvusį Seimo narį.

Lietuvoje bręsta nauji mokesčiai, ko gero, visiems gyventojams. Tik jų tikslas ne šiaip lopyti biudžeto skyles, o stiprinti mūsų kariuomenę. Vienas iš variantų, kurį logiškiausiu vadina ir ekonomistai, ir dalis valdančiųjų – PVM tarifo didinimas. Bet tam nepritaria Nausėda – sako mažiausiai uždirbantiems tai būtų papildoma našta ant pečių.  2009-aisiais prie Seimo atėjusi pikta minia sukėlė riaušes ir susigrūmė su Viešojo saugumo tarnybos pareigūnais.

Lietuva suteikė leidimą legaliai gyventi ir dirbti mūsų šalyje baltarusiui, kuris būdamas milicininku gynė Lukašenkos režimą nuo užplūdusių protestuotojų, kai šie išėjo į gatves prieš beveik 4-erius metus. Mūsų institucijos teisinasi, kad milicininkas į Lietuvą dirbti ir gyventi atvyko kol dar nebuvo sugriežtintos tarnybų patikros baltarusiams. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad situacija atrodo graudžiai. Dabar baltarusio laukia deportacija.

Ne kartą garsiai žadėjęs trauktis iš politikos, Viktoras Uspaskichas ir vėl eilinį kartą grįžta. Dar rudenį pranešęs, kad Europos Parlamente tokiems kaip jis nėra ką veikti, Darbo partijos garbės pirmininkas vėl bandys būti išrinktas į šiltą ir garbingą vietą. Sako, kad eiti į Europos Parlamentą jį įkalbėjo darbiečių pirmininkas Andrius Mazuronis. Tiesa, ką Uspaskichas dirba Briuselyje, sunku atsakyti net jam pačiam. Bet neslepia, kad Uspaskichas tiesiog padės partijai surinkti balsus.

Prabangiais pirkiniais žmonai geltonojoje spaudoje garsėjantis nušalinto prezidento Rolando Pakso žentas turi problemų dėl ryšių su Rusija. Aivaras Stumbras, valdantis keliolika įmonių, veikiančių vėjo energetikos srityje, per 2 savo bendroves norėjo prisijungti prie valstybinių elektros tinklų.

Po Valstybės gynimo tarybos šalies vadovai apsisprendė – Lietuva pirks vokiškus tankus „Leopard“, didins šauktinių skaičių iki beveik visuotinio šaukimo ir neatidėlios kariuomenės divizijos kūrimo. Tiesa, tokius planus valstybės vadovai kurpia neišsprendę esminio klausimo – už kokius pinigus visa tai bus padaryta. Mat tokiems užmojams reikia papildomų milijardų, tačiau atsakymo dėl finansavimo kol kas nė vienas politikas negali pateikti.

Vilniaus apygardos teismas šią savaitę ėmėsi bylos, kurioje pagarsėję paleckininkai ir propagandistai Kazimieras Juraitis bei Erika Švenčionienė kaltinami veikimu prieš Lietuvą. Teisiamas lankėsi ir buvęs „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas – jis kaltinamas ir vėl prikalbėjęs netiesos apie tragiškus 1991-ųjų sausio įvykius. Į teismą pareigūnai atvesdino ir Mantą Danielių, kuris kaltinamas šnipinėjimu ir informacijos perdavimu Lukašenkos kagėbistams.

Lietuva, Latvija ir Estija sutarė įrengti bendrą Baltijos šalių gynybinę liniją pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Gynybinė linija apims fizines kliūtis – pradedant melioracijos grioviais ir baigiant betoniniais įtvirtinimais. Vadinamąją pasienio fortifikaciją kariuomenės vadas iš pradžių vadino neefektyvia seniena, tačiau dabar visuomenei krašto apsaugos ministras jau giriasi, kad stiprina iš karto visų Baltijos šalių gynybą.

Nauji terminalai, trigubai išaugęs keleivių skaičius ir naujos skrydžių kryptys – tokį grandiozinį plėtros planą žada Lietuvos oro uostai. Per 30 metų oro uostai investuos šimtus milijonų eurų į naujų terminalų statybas ir skaičiuoja, kad tada aptarnaus net 17 milijonų keleivių per metus. Savo ruožtu Vyriausybė galvoja, ar reikia šiemet pirkti dalį Latvijos avialinijų „Air Baltic“ akcijų.

Europos Sąjungai skiriant šimtus milijardų eurų žaliesiems projektams, iš jų pasipelnyti bandė ir apsukrūs lietuviai. Grupė verslininkų pasiūlė sukurti analogų pasaulyje neturinčią greitai suyrančią plėvelę – šiam projektui gavo beveik 3 milijonų finansavimą. Tačiau, kai darbai prasidėjo, įsikišo teisėsauga – įtaria, kad tai – sukčiavimo schema. Vienas iš Europos Sąjungos prioritetų – skirti pinigus projektams, kurie mažintų gamtos taršą.

Ukrainos kare žuvo 45-erių metų lietuvis. Tiesa, aiškėja, kad Vitalijus Nikonovas iš Tytuvėnų pasirinko Putino ir Rusijos pusę, palaikė rusofašistus ir kovojo prieš ukrainiečius. Vietiniai sako, kad Vitalijus žavėjosi Rusija, o Lietuva nebuvo patenkintas. Nors mūsų institucijos apie šį atvejį sako nieko nežinančios, tačiau TV3 žinioms pavyko gauti žuvusiojo sesers liudijimą. Žuvusio lietuvio sesuo sako, kad brolis į karą važiavo savo noru, nujautė, kad greičiausiai fronte ir žus.

Estijos saugumas sulaikė šnipinėjimu Rusijai įtariamą Tartu universiteto profesorių Viačeslavą Morozovą. Keliolika metų Estijoje mokslinį darbą dirbęs ir studentams dėstęs Rusijos pilietis sulaikytas, nes esą už pinigus rinko informaciją rusams. Nevengė jis kelionių ir į Rusiją, būtent ten susitikdavo su žvalgybininkais. Rankų sudėję nesėdi ir latviai – taip pat pagavo įtariamą šnipą, o vieną rusą paskelbė nepageidaujamu Latvijoje.