Nors neseniai paskelbta statistika rodo, kad Lietuvos europarlamentarai Briuselyje yra patys neaktyviausi, būsimi kandidatai dievagojasi, kad išrinkus būtent juos, darbas Lietuvos labui bus įspūdingas.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Nuo „TikToko“ vaizdo įrašus kuriančio, dabar jau bedarbio, Petro Gražulio iki taikos prezidentu šiemet taip ir netapsiančio generolo Tutkaus. Nuo 15 metų europarlamente esančios Blinkevičiūtės iki eurokomisaro Sinkevičiaus – Seime buvo susirinkusi itin marga publika, kurią vienija noras tapti Europos Parlamento nariais. Algos ten įspūdingos, o dirbti reikia tiek, kiek pats nori.
„Atlyginimai yra iš tikrųjų geri, pakankami. 7600 į rankas gaunu“, – sako socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Konkurencija tarp partijų didelė
Dirbant Europos Parlamente, taip pat skiriami pinigai būstui, kasdienėms išlaidoms, kelionėms, biurui ir dar krūvai patarėjų išlaikyti. Tokios finansiškai geros darbo vietos Lietuvoje politikai net nesitiki.
„Ant pečiaus sėdi ir pinigus skaičiuoja, jūs girdėjote, kad jie ten pakovotų už Lietuvos interesus, už vertybinius interesus? Nieko jūs negirdėjote“, – sako „Tautos ir teisingumo“ sąjungos pirmininkas Petras Gražulis.
Iš viso į 11 Lietuvai skirtų vietų pretenduoja net 17 įvairių partijų, kurių kiekvienos sąrašuose dešimtys kandidatų. Konkurencija aštri.
„Nu tai išpirdolino, išmetė mane iš Lietuvos, liko tiktai Europos Parlamentas. Iš ten dar nepajėgė išmesti. Eisiu ten griauti genderizmo, globalizmo“, – kalba P. Gražulis.
Iš Seimo išmestas ir be darbo likęs Gražulis dažnai koneveikdavo Briuselį ir Europos biurokratus. Bet dabar vienu iš jų nori tapti ir pats.
„Žinot, aš pasakiau žmonėms, jeigu mane išrinks, skirtingai negu kiti, 50 proc. savo algos atiduosiu gyventojams. Kiekvieną mėnesį ataskaitą padarysiu. Nu matysiu, gal rašys laiškus, prašys, mano manymu, ką labiau reikia paremti, tą ir remsiu“, – žada P. Gražulis.
Sako, kad lyčių lygybės politikoje nėra
Patekti į Europos Parlamentą nori ir iki šiol nedaug girdėta Žemaičių partija.
„Trumpai visai tautai pasakyti, kad Žemaičių partija yra, jinai gyva ir jinai ateina pagelbėti Lietuvai susitvarkyti savo kieme“, – teigia žemaičių partijos vadovė Irena Stražinskaitė-Glinskienė.
„Sakom, kad jau laikas žaliosioms, kalbam apie klimato krizę, lyčių lygybę, teisingumą, socialinį teisingumą, kovosime su tarša“, – komentuoja žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Kelia lyčių lygybės problemą, bet sąraše vien moterys.
„Politikoje lyčių lygybės apskritai nėra, vyrai dominuoja ir mes matome, iki ko tas dominavimas privedė. Visi geriausi žodžiai yra moteriškos giminės, šeima, meilė, ateitis, tėvynė“, – tikina I. Budraitė.
Šiandien Seime visos į Briuselį norinčius patekti partijos traukė burtus – kelintu numeriu bus įrašytos rinkimų biuleteniuose.
Laisviečiai audringai džiūgauja, kad biuletenyje bus įrašyti pirmuoju numeriu.
„Pirmas numeris – labai geras, prestižinis. Net nesitikėjau, kad pavyks ištraukti, nelabai sekasi loterijose, bet šitoje pasisekė, tai tikiuosi, kad turėsime europarlamentarą, o gal net ir du“, – džiaugiasi laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Lietuviai Europos parlamente pasyviausi
Eurokomisaru dirbantis Virginijus Sinkevičius Briuselio palikti nenori ir džiūgauja, kad ištraukė 13-ą numerį.
„Pats geriausias numeris visiems lietuviams, kurie mėgsta krepšinį. Jie atsimena, kas šiuo numeriu žaidė – Šarūnas Jasikevičius, kuris ištempdavo Lietuvą sunkiausiose varžybose“, – sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Bet ar iš visų išrinktų europarlamentarų yra naudos, neaišku. Štai portalas „Politico“ suskaičiavo, kad europarlamentarai iš Lietuvos yra patys neaktyviausi visame europarlamente.
„Aš nekomentuosiu už kitus mūsų delegacijos narius, turiu omenyje, kitų partijų, bet mes su Juozu esame pakankamai aktyvūs, yra viskas tvarkoje“, – tikina V. Blinkevičiūtė.
Europos Parlamento kadencija trunka 5 metus, o kartelė, kaip ir Seimo rinkimuose – 5 procentai. 2019 m. norint ją peržengti reikėjo gauti bent 69 tūkstančius balsų. Nors prieš penkerius metus į rinkimus atėjo 53 proc. gyventojų, šiemet, tikėtina, europarlamentarus rinks mažiau tautiečių.
Priešingai nei anksčiau, šiais metais rinkimai į Europos Parlamentą atskirti nuo prezidento rinkimų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
