Lietuviai taip pat mano, kad mūsų šaliai nederėtų kištis į kinų vidaus politikos reikalus ir apskritai Lietuva yra per maža, kad galėtų stoti į konfrontaciją su pasauline galybe.
Kinijos rūstybę užsitraukė dėl Taivano atstovybės
Kai 2021-ųjų pabaigoje Vilniuje duris pravėrė Taivano atstovybė, Lietuva užsitraukė Kinijos rūstybę. Kinai ne tik praktiškai nutraukė diplomatinius ryšius su Lietuva, bet ir išbraukė Lietuvą iš savo muitų sistemos. Bandė mums įvesti net ir antrines sankcijas – norėjo, kad su lietuviškomis įmonėmis nedirbtų į Kiniją eksportuojantys Vakarų gamintojai. Lietuvos verslininkai tuomet stvėrėsi už galvos.
„Yra nelogiška tiesiog. Mes negalime rizikuoti, statyti viso verslo plano ant kelių politikų padarytos nesąmonės“, – TV3 žinioms sakė aukštųjų technologijų įmonės „Brolis Semiconductors“ vienas įkūrėjų.
Būtent tada Lietuvos žmonės daugiau sužinojo apie komunistų partijos valdomą Kiniją, jos vykdomą politiką ir geopolitinius žaidimus. Ir dabar, kai situacija jau aprimusi, Rytų Europos studijų centras atliko tyrimą – aiškinosi, koks lietuvių požiūris į Kiniją ir santykius su ja.
„Iš esmės šis tyrimas atskleidė, kad lietuviai yra pakankamai imlūs kai kuriems naratyvams, kuriuos bando skleisti Kinijos liaudies respublika ir jos informacijos agentai mūsų šalyje, mūsų visuomenės atžvilgiu“, – teigė tyrimo bendraautorius Konstantinas Andrijauskas.
Tyrėjai daro išvadą, kad lietuviai imlūs Kinijos propagandai, nes 53 procentai gyventojų pritaria teiginiui, jog Lietuva yra per maža valstybė, kad kritikuotų Kiniją. Beveik 6 iš 10-ies apklaustųjų mano, kad geri santykiai su Kinija būtų naudingi abiem šalims – tiek ekonomiškai, tiek ir politiškai. O 63 procentai tautiečių pasisako ir už tai, kad Lietuvai nederėtų kištis į Kinijos vidaus politiką.
„Lietuviai iš esmės vertina Kiniją kaip didžiąją galią, o save kaip mažą valstybę ir atsispiriant nuo tos idėjos yra manoma didelės dalies respondentų, kad nereikėjo pyktis su Kinija“, – tikino K. Andrijauskas.
Rusijos ir Kinijos naratyvai – panašūs
Propagandos tyrinėtojas sako, kad Kinijos skleidžiami naratyvai iš esmės sutampa su Rusijos.
„Buvo tos garsios spaudos konferencijos, kuriose paprasčiausiai buvo atkartojami rusiški šablonai, apie neva persekiojamus rusakalbius, apie Lietuvoje neva pažeidžiamas žmogaus teises, tik ištransliuoti iš Kinijos. Tai tas toks pakankamai akivaizdus šablonų persidengimas“, – sakė propagandos tyrinėtojas Nerijus Maliukevičius
Kai kinai pradėjo taikyti Lietuvai sankcijas, už mūsų nugaros jau stojo Europos Sąjunga. Europos Komisija padavė skundą Pasaulio prekybos organizacijai. Tačiau neseniai paprašė bylos nagrinėjimą sustabdyti. O kokios to priežastys – deramai nepaaiškino.
„Lietuvos klausimas yra vienas iš svarbių punktų, bet vis dėlto, vienas iš punktų labai sudėtingoje Briuselio ir Pekino tarpusavio santykių darbotvarkėje ir dabar abi pusės nėra suinteresuotos, kad tų problemiškų sąlyčio taškų būtų mažiau“, – svarstė K. Andrijauskas.
Estija nusprendė neerzinti Kinijos
Estijoje greitu metu taip pat bus atidaryta taivaniečių atstovybė. Bet panašu, kad estai Lietuvos pamoką išmoko ir vertybine mūsų Vyriausybės politika neseks.
„Ne, ten bus Taipėjaus atstovybė ir tai, vėlgi, viena iš pamokų, Estijos politikos formuotojai padarė tokių išvadų, kad nereikia erzinti Pekino“, – sakė tyrimo bendraautorius Tomas Jermalavičius.
Tyrimas apie požiūrį į Kiniją buvo atliktas ir Latvijoje bei Estijoje. Rezultatai panašūs, kaip ir Lietuvoje, tik ten išsiskyrė rusakalbių požiūris – jie dar labiau linkę draugauti su kinais.
„Vertybiniais klausimais truputėlį tvirčiau atrodo Estijos viešoji nuomonė, bet tuo pačiu yra ir siurprizų. Estų respondentai žymiai labiau sutinka, negu lietuviai ar latviai, dėl to, kad Europa neturi sekti JAV lyderyste dėl Kinijos klausimų“, – pridėjo T. Jermalavičius.
Vis tik Baltijos šalyse nemažai žmonių neturi tvirtos nuomonės apie Kiniją.
„Mes šnekam apie tas pačias rizikas, apie tas pačias grėsmes, kurias mes šnekėjome dešimtmečiais atgal, tik apie Kremlių ir Rusiją“, – dėstė propagandos tyrinėtojas N. Maliukevičius.
Kinija yra Rusijos sąjungininkė. Kinai ne tik plėtoja verslo ryšius su rusais, tiekia technologijas, kurių rusams reikia karui su Ukraina. Kinija, kaip ir Rusija, nepatenkinta Vakarų šalių įtaka pasaulyje, kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje kinai gali net stoti į atvirą konfrontaciją, o galbūt net ir karą prieš Vakarų pasaulį, kurio dalimi yra ir Lietuva.
Visą TV3 žinių reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
