Svarbu ir tai, kad pagaminti sviediniai atiteks ir Lietuvos kariuomenei. Pati gamykla turi iškilti Radviliškio rajone, Baisogalos pašonėje.
Tiesa, ten gyvenančių žmonių nuomonės dėl tokių investicijų skirtingos. Vieni patenkinti, o kiti išsigando, kad karo atveju neva taps taikiniu rusų raketoms.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Baisogaloje gyvenanti Janina jau žino, kad greta jos namų norima statyti didelę artilerijos sviedinių gamyklą.
„Biškį baisu dėl saugumo ir dėl taršos labai, Jėzus Marija. Mašinas, liepė tikrint taršą, kad nebūtų, baudom didžiausiom, o čia tokią gamyklą pastatys, kokia tarša bus gi“, – sako Janina.
Kai kur jau plevėsuoja ne tik lietuviška, bet ir vokiška trispalvė. Būtent Vokietijos šiame krašte, Radviliškio rajone, per artimiausius keletą metų gali būti gerokai daugiau, mat gamyklą statys Vokietijos gynybos pramonės milžinas „Rheinmetall“.
„Baisogalos žmonėms tai buvo didelis netikėtumas, nes tai, iš tikrųjų, naujiena buvo visiškai negirdėta, nediskutuota“, – teigia Baisogalos seniūnė Renata Masiulienė.
Tiesa, ar tikrai bus pasirinkta ši vieta, garantijos dar nėra. Esą tarp galimų variantų dar keletas sklypų neįvardijamuose Lietuvos rajonuose.
„Žinoma, jeigu galutinai bus pasirinktas mūsų rajonas, aš į tai žiūrėčiau teigiamai, tai ateitų į mūsų rajoną didelės investicijos, kurios, manau, aplink pritrauktų dar papildomai investicijų“, – aiškina Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis.
Gyventojai – nesužavėti
Jei bus apsistota ties Baisogala, gamykla atsiras valstybinėje žemėje, kurioje dabar yra sveikatos mokslų universiteto gyvulininkystės institutas. Sklypo plotas – apie 400 hektarų.
Palyginimui – tai daugiau nei 600 futbolo aikščių, jeigu jos būtų viena šalia kitos. Dabar čia įkurtos fermos, auginami įvairūs gyvūnai, kai kurie jų – nykstančių rūšių. Juos tektų iškelti.
„Aš tai galvoju, kad gerai. Gal žmonėms atsiras darbo vietų, o daugiau, tai ką. — O nerimo nekelia? — Kad jau tokiame amžiuje, ką čia bekelti. Aš dar galvoju, kad čia ir nebus dar to karo, tik čia gąsdina“, – kalbėjo vietinis.
„Jokiu būdu! Kuo toliau nuo čia. — Nieks mūsų neklaus. — Žinot dėl ko, todėl kai bus tas, o ką čia žinai, ką tie rusai galvoja? Užpuls, dės pirmiausia, Baisogalą nušluos, Radviliškį nušluos. Ne“, – teigė kitas.
„Kaip pasakė kažkas „lengvas šokas“, čia ne lengvas šokas, bet čia jau tikrai šokas, kažkaip reikėtų gal pirmiausia su žmonėm pakalbėti, o ne taip, kad valdžia nutarė“, – pritarė gyventojas.
Bet valdžia vietos gyventojus ramina ir siūlo pagalvoti apie gamyklos pliusus, o ne minusus.
„Pirmiausia mes turime daryti viską, kad raketos apskritai nekristų. „Rheinmetall“ investicijos yra tikrai labai svarbus ir sveikintinas žingsnis, kelyje į mūsų gynybos pramonės stiprinimą“, – pasakoja prezidentas Gitanas Nausėda.
„Turbūt nerimo yra, bet aš manau, kad jeigu įvyktų toks dalykas, kad prasidėtų kariniai nemalonumai, tai saugios vietos neturėtume, nė vienas rajonas nebūtų saugus, o tokios didelės gamyklos, kaip taisyklė, jos būna gerai apsaugotos, ir aš manau, kad jeigu tokios investicijos ateis į mūsų rajoną, tai mūsų rajonas taps saugiausiu Lietuvoje“, – aiškina Radviliškio rajono meras.
Radviliškio rajonas turi ir geografinę reikšmę – šalia nemažas geležinkelio mazgas, ne taip toli ir karinis Zoknių oro uostas, kuriame dislokuoti NATO sąjungininkų naikintuvai, dislokuotos oro gynybos sistemos. Linkaičiuose yra ir Lietuvos kariuomenės pagrindinis arsenalas.
Mokosi iš Ukrainos pavyzdžio
O kad gamykla Lietuvoje bus, jau praktiškai užtikrinta. Vyriausybėje pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos kompanijos atstovu.
Nors protokolas neturi didelės teisinės galios, bet iš valdžios pusės mažai dvejonių, kad kažkas galėtų sutrukdyti gamyklos atsiradimui.
„Kaip yra sakęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, mes turime daryti viską, kad laisvė būtų apginkluota geriau, negu tironijos. Ir manau, kad šiandien kaip niekada labai gerai suprantame, kaip svarbu tai yra“, – teigia Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Gamykloje bus gaminami 155 milimetrų artilerijos sviediniai. Tai pats populiariausias amunicijos standartas, jį naudoja ir Lietuvos, ir kitų NATO šalių kariuomenės. Šio tipo sviediniai itin gausiai naudojami ir Ukrainos kare, o patys ukrainiečiai skundžiasi jų trūkumu. Tačiau ir vakarų šalyse amunicijos sandėliai arba iššluoti, arba likučių kiekis nepakankamas.
„Išties, viena iš pagrindinių karo Ukrainoje pamokų, yra tai, kad turėti amunicijos gamybą šalyje, vietoje, yra esminis nacionalinio saugumo ir gynybos interesas. Tai yra tai, ko mes siekėme daug metų ir dabar tai tampa realybe“, – sako Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Tiesa, kol kas neviešinama, nei kokio dydžio investicijos laukia, nei koks bus Lietuvos, kaip valstybės indėlis. Atvykęs „Rheinmetall“ atstovas daug detalių neatskleidė.
„Tai tema diskusijoms, kurios bus artimiausiomis savaitėmis, mes ieškome partnerių Lietuvos pusėje ir tuomet matysime, koks gali būti Lietuvos partnerių indėlis šiame projekte“, – aiškina „Rheinmetall“ atstovas Maximilian Froch.
„Projektas yra komercinis ir jis yra atsiperkantis. Tai nėra, kad mes kažkokias išlaidas, kaip valstybė padarome, mes pritraukiame investiciją, kuri generuos grąžą“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Norėjo įsikurti patys
„Investuok Lietuvoje“ vadovas sako, kad vokiečiai ir patys rodo interesą įsikurti Lietuvoje, o jų darbo specifika tokia, kad įsikūrę čia vietoje rengs sau tinkamus darbuotojus.
„Nuo pat pradžių mes formavome tokį lūkestį, kad pas mus izoliuotai, tiesiog pasigaminti ir išsivežti produkciją, neveiks. Lietuvoje mes visą laiką kuriame ekosistemas, ir dėl to nuo pat pradžių visiems investuotojams formuojame lūkestį, kad jūs turėsite bendradarbiauti su universitetais, su mūsų ekosistemomis, su mūsų pramone“, – aiškina Elijus Čivilis.
Tiesa, Lietuvai dar gali reikėti šalia gamyklos pakloti dujotiekius, didesnio pralaidumo elektros tinklus, pasirūpinti kita infrastruktūra. Bet vokiečiams bus lengviau įsikurti, nes investicija bus pripažinta stambia, o Seime jau skubos tvarka svarstomas įstatymas, kad statybas būtų galima pradėti anksčiau, nei bus gauti visi leidimai.
Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
