Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Rolando Pakso karjera Lietuvos politikos padangėje buvo išties svaiginanti. Būdamas konservatorių partijos nariu tapo Vilniaus meru, vėliau ir premjeru. Iš Vyriausybės vadovo posto atsistatydino, prisijungė prie liberalų, vėl tapo sostinės meru ir vėliau vėl šalies premjeru. O 2003-aisiais išrinktas ir Lietuvos Prezidentu.
Bet tuomet, tarsi sugedęs lėktuvas, iš padangių smigo žemyn. Buvo pripažintas pažeidęs Konstituciją ir pašalintas iš valstybės vadovo pareigų. Koją pakišo ryšiai su Rusija. Tiksliau su rusų verslininku Jurijumi Borisovu, kuris Paksui davė du milijonus litų ir vėliau nurodinėjo, ką Prezidentas turi daryti. Paksas tapęs prezidentu Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Dabar akiratyje Pakso žentas
O dabar ryšiai su rusais koją kiša ir Pakso žentui – Aivarui Stumbrui. Rolando Pakso dukrą vedęs vyras yra verslininkas. Užsiima vėjo energetika. Valdo keliolika šioje srityje veikiančių įmonių.
„Buvo vienas ketinimų protokolas sudarytas su viena iš įmonių, nedidelis, tai yra apie 20 MW ir tokį ketinimų protokolą sudarant, nėra žiūrima į nacionalinio saugumo reikalavimus, kadangi kaip įstatyme numatyta, tai nėra pakankamai didelės reikšmės projektas“, – aiškina „Litgrid“ atstovas Matas Noreika.
Vėjo jėgaines statančios ir elektrą gaminančios įmonės norėdamos, kad jų elektra patektų į tinklus, turi kreiptis į „Litgrid“. Kai pasirašomas ketinimų protokolas, verslas įsipareigoja parką pastatyti ir elektrą į tinklą patiekti, o „Litgrid“ įsipareigoja parkus prie tinklo prijungti. Rezervuoja jiems atitinkamą galią.
„Bet vėliau buvo kreiptasi dėl dar 2 parkų, kurie būtų didesni, atitinkamai 50 MW ir 80 MW. Ir tokiu atveju jau įstatymas numato, kad mes turime įsitikinti, ar vystytojas, kuris vysto tokius projektus, gali vystyti ir ar jis atitinka nacionalinio saugumo interesus“, – teigia M. Noreika.
Pats „Litgrid“ verslininkų rizikingumo nevertina – tą daro speciali prie Vyriausybės sudaryta komisija. O kaip pranešė LRT tyrimų skyrius, komisija gavo Valstybės saugumo departamento išvadą, kurioje kalbama apie Pakso žento ryšius su Putinui artimais Rusijos verslininkais.
„Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai VSD yra pateikęs vertinimą pagrindžiančius duomenis, kad sandorio šalis turėjo ilgamečius bendradarbiavimo ryšius su Rusijos Federacijos fiziniais ir juridiniais asmenimis“, – aiškina Valstybės saugumo departamentas.
„Komisija priima sprendimus, tie sprendimai nėra vieši, ir mes jau, kaip „Litgrid“, tiesiog sužinome išvadą – galima, arba negalima. Ir tuomet ta išvada mes vadovaujamės“, – sako „Litgrid“ atstovas.
Stumbras bendrauti atsisako
Už Aivaro Stumbro ištekėjusi Rolando Pakso dukra, viešumoje noriai rodo prabangų šeimos gyvenimą – pasakoja, kur atostogauja, kokius brangius daiktus perka, viešina ir judviejų nuotraukas. Tiek ji, tiek ir pats Stumbras žiniasklaidai atvirai pasakoja apie asmeninį gyvenimą. Bet kai TV3 žinios pabandė Stumbro paklausti apie jo ryšius su Rusijos verslininkais – bendrauti jis atsisakė.
„Aš nesutinku, kad apie mano verslą būtų renkama ir viešinama informacija, kad komercinės paslaptys, profesinė ir konfidenciali informacija yra saugotina ir neviešinama, ir už jos atskleidimą numatyta teisinė atsakomybė“, – teigia verslininkas Aivaras Stumbras.
Kaip pranešė LRT Tyrimai, problemų Pakso žentui pridarė ryšiai su rusų verslininku Vasilijumi Fedorinu. Skelbiama, kad jo ryšiai Rusijoje platūs – siekia ir Kremlių. Jis, kartu su kitu rusu ir buvusiais Pakso aplinkos žmonėmis Lietuvoje buvo įsteigęs įmonę, kurios direktoriumi 3 metus dirbo būtent Aivaras Stumbras.
„Jeigu jūs turite kažkokių klausimų, tai galite atsiųsti tuos klausimus. — O kokiu paštu siųsti? — Paštu asmeniniu siųsti galite man“, – sako A. Stumbras.
Dėl saugumo pažymos Stumbrui problemos kyla ir didesnės – „Litgrid“ dabar nutrauks ir anksčiau jau pasirašytą ketinimų protokolą.
„Gavome rekomendaciją, išaiškinimą, kad taip, jis irgi negali būti įgyvendinamas, nepaisant to, kad jis yra mažesnės apimties, bet kadangi investuotojas yra tas pats, vystytojas yra tas pats, mes negalime su juo sudaryti sutarčių. Tai tas projektas yra iš mūsų pusės sustabdytas“, – kalba M. Noreika.
O į Vyriausybinę komisiją kreiptasi ir dėl dar vieno projekto – Stumbro įmonė „Vėjo elektra“, kartu su „Achemos grupe“ nori statyti vėjo elektrinių parką „Pagėgių vėjas“. Komisija dėl šio prašymo išvados dar nepateikė. Beje, projekte dalyvaujančią „Vėjo elektrą“ valdo ne vienas Aivaras Stumbras. Mažuoju akcininku yra ir pats Rolandas Paksas. TV3 žinioms su juo susisiekti nepavyko. Paksas dar 2018-aisiais pasakojo, kad turi daug pažinčių Maskvoje, susitikinėja su jų politikais.
Paksas kalbėjo, kad esą Putinui kalbėjo, jog tautos turi draugauti ir jis pats nori suartinti Lietuvą su Rusija.
Beje, Stumbro valdomos įmonės teismui skundė Vyriausybinės komisijos sprendimus, tačiau vėliau skundus atsiėmė.
Visą situaciją pamatykite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
