Kol Lietuva ir Lenkija gana tvirtai nuo nelegalių migrantų saugo rytinę Europos sąjungos sieną, pietų Europoje situacija visiškai priešinga. Migrantai iš Afrikos valtelėmis plūste plūsta į senąjį žemyną.
Kaip mūsų pasienyje niekas jų neapgręžia – Viduržemio jūroje tą padaryti sunkiau. Taigi, valstybės atplaukusius migrantus priima, bene sudėtingiausia padėtis Italijai priklausančioje Lampedūzos saloje. Joje gyvena tik apie 6 tūkstančiai italų, o vien per savaitgalį į salą atplaukė ir išsilaipino net 7 tūkstančiai nelegalų.
„Valtyje buvo 48 žmonės, o pati valtis ne tokia ir didelė, 8 metrų. Jūroje mes prabuvome beveik 30 valandų“, – pasakoja į Europą patekęs migrantas.
Nelegalai perkeliami į žemyninę Italiją, tačiau ir ten nežinia, ką su jais daryti – kur apgyvendinti, kaip pamaitinti ir pasirūpinti atvykėliais, daugiausia jaunais, vienišais vyrais.
„Tik solidarumu ir vienybe galime to pasiekti. Ir jūs galite pasikliauti Europos Sąjunga“, – tikina Europos Komisijos prezidentė Ursula Von Der Leyen.
Vienybė ir solidarumas – iš šių žodžių aišku, kad Italija neliks be pagalbos, tad greičiausiai suplūdę afrikiečiai bus skirstomi po visą Europos Sąjungą. Dar birželį Europos Tarybą sutarė, kad tokiais atvejais būtų nustatytos priimamų migrantų kvotos kiekvienai valstybei.
„Tikrai yra žmonių skaičius iš Ukrainos pabėgėlių, kuriais mes taip pat turime pasirūpinti, tai migracijos sistemai tenka didžiulis krūvis ir todėl mes prašome, kad mūsų valstybė galėtų savanoriškai pasakyti, kiek mes galime priimti, kokias mes turime galimybes“, – teigia Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Europos Taryboje buvo sutarta, kad pavyzdžiui, skirstant 30 tūkstančių migrantų, Lietuvai tektų 158 žmonės. O jeigu jų nepriimtume, turėtume mokėti po daugiau nei 3 milijonus eurų kasmet. Bet vien į Italiją šiemet atvyko virš 120 tūkstančių nelegalų. Tad jei būtų skirstomas toks kiekis žmonių, Lietuvai tektų priimti arba virš 600 atvykėlių, arba mokėti po keliolika milijonų eurų.
„Kvotų sistema tai nėra tai, ko reikia Europai, tai nelegalios migracijos traukos faktorius, o reikia galvoti, kaip stiprinti sieną, dirbti su Afrikos režimais ir Vyriausybėmis, ieškoti vystomojo bendradarbiavimo projektų, kurie laikytų žmones ten labiau“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Sienos jūroje nepastatysi, todėl apsaugoti žemyną nuo migrantų yra gerokai sunkiau. Bet Australija prieš keletą metų įrodė, kad tai įmanoma. Ši šalis taip pat susidūrė su nelegalių migrantų srautais, atplaukiančiais laivais ir valtimis. Tačiau priešingai nei europiečiai, australai reagavo griežtai, net paleido informacinę kampaniją, sakančią, kad nelegalai savo tikslo nepasieks.
Australai migrantų laivams neleisdavo plaukti kranto link, o skęstančius išgelbėdavo ir išsiųsdavo į sulaikymo centrus kitose šalyse, į Australiją nelegalų neįsileido. Bet dėl tokios griežtos politikos ramybės neduoda Jungtinės Tautos.
Pabėgėlių agentūros atstovė Šiaurės ir Baltijos šalims vėl pažėrė priekaištų ir Lietuvai – interviu portalui lrt.lt ji pareiškė, kad Lietuva turi įsileisti visus plūstančius nelegalus ir jau jiems būnant Lietuvoje spręsti, ar jie pabėgėliai, ar ne.
„Tai yra pasiūlymas, kuris iš principo dega žalią šviesą nelegaliai migracijai. Ką reiškia įsileisti į Lietuvą, tai reiškia, tu apgyvendini ir pradedi pabėgėlio tikrinimo procedūrą, su jokia galimybe jiems apriboti judėjimą“, – sako L. Kasčiūnas.
L. Kasčiūnas Jungtinių Tautų atstovus ir jų pamokymus vadina neadekvačiais.
„Jungtinių Tautų utopinis naivumas, iš principo jis jau pabodo. Pabodo, nes tai yra visiškai neadekvatu“, – teigia politikas.
Bet įsileisti nelegalius migrantus reikalauja ne tik įvairių organizacijų biurokratai – tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje karts nuo karto surengiami protestai, kuriuose reikalaujama priimti atvykėlius.
Nepaisant Jungtinių Tautų kritikos, Lietuva, anot A. Bilotaitės, dabar svarsto pastatyti dar daugiau tvoros pasienyje su Baltarusija. Pasieniečiai dabar vertina galimybes ją statyti ir pelkėtose vietose, kur tvora pastatyta nebuvo. Tokių neužtvertų vietų dar yra likę apie 130 kilometrų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
