Dabar rusų kariuomenės leitenantas sulaikytas, o jo prieglobsčio prašymą pradėjo nagrinėti Migracijos departamentas.
Vilniaus autobusų stotyje ketvirtadienį lankėsi vienas neeilinis lankytojas – 26 metų Rusijos kariuomenės dezertyras Ivanas Koroliovas.
„Asmuo sulaikytas vakar, apie 10 valandą [ryto]. Jis buvo sulaikytas Vilniaus mieste“, – pasakojo pasieniečių vado pavaduotojas Saulius Nekraševičius.
Pasieniečiai dar nežino, ar rusas atvyko iš kitos Šengeno valstybės, ar nelegaliai kirto sieną iš Baltarusijos, arba Rusijos. TV3 žiniomis, rusų karininkas Lietuvoje atsidūrė jau antrą kartą. Pirmą kartą jam perėjus sieną iš Baltarusijos, jį pasieniečiai išstūmė lauk.
Paklaustas, ar tiesa, kad jis jau kažkada buvo patekęs į Lietuvos teritoriją, bet apgręžtas, kaip nelegalus migrantas, S. Nekraševičius atsakė taip: „Šitoje vietoje, vėlgi, neturėčiau pateikti papildomų duomenų, nes tai vėlgi dėsis į tą bendrą asmens paveikslą, vertinant jo statusą čia ir priimant tolimesnius sprendimus dėl procedūrų“.
Sulaikytą Rusijos kariuomenės leitenantą iš Vilniaus pareigūnai nuvežė į Lavoriškių pasienio punktą. Vėliau iš ten jį pervežė į Pabradėje esantį Užsieniečių registracijos centrą. Iš jo Rusijos kariuomenės leitenantas išeiti negalės ir bus tol, kol Migracijos departamentas išnagrinės jo prieglobsčio prašymą. Pats prašymas jau priimtas.
„Jeigu skubos tvarka, tai 10 darbo dienų. Bet gali vėl pereiti į bendrą nagrinėjimo terminą, kuris tada bus 6 mėnesiai“, – teigia Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Sulaikytas rusas norėtų duoti interviu žurnalistams, paaiškinti apie savo dalyvavimą Ukrainos kare, sprendimą dezertyruoti ir atvykti į Lietuvą. Tačiau tam priešinasi pasieniečiai, jie neleidžia žurnalistams susitikti su rusu. Nors pats rusas jiems išsakė tokį norą.
„Mes turime suprasti, kad ir prieglobsčio prašymo procedūra, ir ikiteisminio tyrimo veiksmai yra tos procedūros, kur tam tikra informacija vėliau galima paveikti tyrimo eigą, arba procedūros eigą, panaudoti ją vienais, ar kitais tikslais, tai šitoje vietoje norisi, kad situacija būtų įvertinta specialistų, kaip įmanoma objektyviai, nepasinaudojant papildomais veiksniais, kaip tam tikrų asmenų grupių dėmesiu perdėtu ir panašiai“, – teigia S. Nekraševičius.
„Nežinau, ką jis viešai pasakytų, bet taip, ar mūsų specialisto pavardės atskleidimas, ar savo bylos aplinkybių paviešinimas, jau sukuria riziką, kad tą informaciją sužinos persekiotojas, kilmės valstybė ir tai gali pakenkti, suteršti medžiagą į abi puses“, – antrina E. Gudzinskaitė.
Tai jau ne pirmas atvejis, kai į Lietuvą dezertyruoja rusų kariškis. Prieš 2 mėnesius britų visuomeninis transliuotojas BBC paskelbė interviu su Rusijos kariuomenės leitenantu Dmitrijumi Mišovu.
Šis Rusijos kariuomenės pilotas atvyko į Vilnių mūsų institucijoms nežinant ir tik po jo interviu BBC jis Lietuvoje parašė prieglobsčio prašymą. Nors praėjo jau 2 mėnesiai, tačiau Migracijos departamentas nesako, ar jau priimtas sprendimas. Aišku tik tiek, kad jis Lietuvoje nėra sulaikytas mūsų tarnybų.
„Kiekvienas atvejis yra labai individualiai vertinamas, nes turi būti įvertintos visos aplinkybės ir to dezertyravimo, dėl kokių priežasčių, ir kaip, ir kas ir t. t., konkrečios taisyklės pasakyti negaliu, bet bendrai kalbant mažai tikėtina, kad vien tai būtų priežastis suteikti prieglobstį“, – sako E. Gudzinskaitė.
Jei rusų karininkas prieglobsčio negaus, tikėtina, kad jį pasieniečiai nuveš į Rusijos pasienį ir ten perduos Rusijos pasieniečiams. Nors kartais žmonėms patiems leidžiama išvykti iš šalies per 2 savaites.
Anot Migracijos departamento vadovės, nors statistika ir nevedama, bet prieglobsčio Lietuvoje rusų kariuomenės dezertyrai prašosi retai – tai vienetiniai atvejai. O mūsų politikai ne kartą yra kartoję, kad rusai bei baltarusiai, turintys sąsajų su karinėmis ar jėgos struktūromis gimtinėje, mūsų šalyje laikomi kaip pavojingi nacionaliniam saugumui.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
