Konservatorius Kasčiūnas sako, kad tarnybą stiprinti galima ir be reformos, nors Bilotaitė jos itin nori. Pokyčių išsigandę ir patys pareigūnai – palikti darbą grasina keletas šimtų VST pareigūnų.
Viešojo saugumo tarnyba saugo strateginius objektus, malšina riaušes, konvojuoja kalinius, o kilus karui taptų kariuomenės dalimi. Gintų Lietuvą ginklu. Bet salvės skamba ne tik tarnybos pratybose. Žodiniai šūviai į visas puses lekia ir politikų kabinetuose. Vidaus reikalų ministrė nori tarnybą reformuoti, prijungti prie policijos. Ir šiandien ministrė pabandė įtikinti Seimo narius.
„Man atrodo, kad buvo labai aiškiai paneigti visi mitai, kurie šiandien sklando, yra labai aiškūs argumentai“, – teigė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Klausimus, kuriuos uždavėm ministrei, ministrė nieko nesugebėjo konkretaus paaiškinti, tiktai bandė sukritikuoti dabartinę tarnybą“, – sakė valstiečių frakcijos narys Dainius Gaižauskas.
Bilotaitė nesugebėjo į savo pusę palenkti ne tik opozicijos – neįtikino net ir savo bendrapartiečių, kurie išmano nacionalinio saugumo klausimus.
„Daug dalykų, mano požiūriu, galima daryti ir nereformuojant tarnybos. Galima kai kuriuos dalykus daryti ir reformuojant tarnybą. Taip, kad šitoje vietoje klausimas dar yra visiškai atviras“, – kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Sklinda kalbos apie pagrindinę reformos esmę
Politikos ir teisėsaugos užkulisiuose jau seniai sklinda kalbos, kad pagrindinė reformos esmė – kamšyti policijos skyles. Mat policijoje jau seniai trūksta daugybės pareigūnų, dalis gyventojų skundžiasi, kad prireikus policijos, jos tenka laukti ilgai.
„Tiesiog turėsime galimybę išnaudoti ir policijos sistemą, jos gebėjimus, jos technologinius įrankius, žvalgybinius įrankius“, – aiškino A. Bilotaitė.
„Tai bus policijai primestos dar papildomos funkcijos, nors šiandien tiesioginių nesugeba padaryti. Pažiūrėkite, kas darosi gatvėse, pažiūrėkit, kaip jie atrodo, kada Alytaus mieste, ar rajone nesugeba 2 pareigūnai antrankių uždėti senam žmogui, kviečia pastiprinimą, pastiprinimo nėra“, – teigė „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Svarbus aspektas, kad karo atveju VST taptų kariuomenės dalimi ir gintų Lietuvą, o policijos pareigūnams kariauti draudžia Ženevos konvencija. Ministrė tikina, kad yra išimtys, ir VST išliks ginkluotųjų pajėgų dalimi.
„Karo atveju, ką jie čia bešnekėtų, vartytųsi, kaip sakoma, iš gaidžio su konvencijomis, tai yra visiškas nesusipratimas“, – pridūrė S. Skvernelis.
Kaip argumentas reformai pateisinti, nurodoma kriminalinės žvalgybos informacija. Jos esą VST neturi, o policijos departamentas tokį pajėgumą galėtų suteikti.
„Iš tiesų, trukdo ir esama teisinė bazė ir vėlgi, tai, kad VST kaip subjektas, kaip atskira institucija nėra kriminalinės žvalgybos subjektas“, – sakė Laikinasis VST vadas Arūnas Paulauskas.
„Ta pati policija turi duoti informaciją analitinę VST. Paklausus vado, kodėl taip nedaro, policija, jis yra policininkas, dabar paskirtas likvidatoriumi tarnybos, sako aš negaliu atsakyti į šitą klausimą. Turi informaciją, bet nesidalina su pareigūnais, kuriems to reikia“, – kalbėjo „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.
„O jūs turit atsakymą, kodėl nepavyksta dabar dalintis ta informacija, ar teisės aktus reikia keisti, ar nenoras dalintis? — Aš manau, kad tai yra tiesiog sąveikos klausimas. Sąveika“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Akivaizdu, tai yra politinis sprendimas, o aš vadinu tai konservatoriška kuvalda, kuri dabar uždaužys VST“, – teigė valstiečių frakcijos narys Dainius Gaižauskas.
Tarnyba prastai veikia
Bilotaitė ir laikinasis VST vadas aiškina, kad dabar tarnyba prastai vykdo ir strateginių objektų apsaugą.
„Šiandien jos trūkumų, šitos funkcijos, kurios susijusios su strateginių objektų apsauga, o kaip žinome, tai yra labai svarbu mūsų nacionaliniam saugumui“, – pasakojo vidaus reikalų ministrė.
O Skvernelis pirštu beda ir į mažiau matomą reformos pusę – policija naikina 5 apskričių komisariatus. Nebeliktų Marijampolės, Alytaus, Utenos, Tauragės ir Telšių vyriausiųjų komisariatų.
„Žiūrėkite, tie mažiukai komisariatai, kurie buvo, iš esmės optimizuojami per aną krizę, kai nebuvo pinigų, kaip šiandien jie atrodo: uždarytos žaliuzės, nėra pareigūnų, tu negali ateiti į policiją, gauti paslaugos, nes tiesiog jų nebeliko. Tai dabar norima tą padaryti dar su 5 miestais“, – teigė S. Skvernelis.
Skvernelis sako, kad tokios reformos silpnina šalies gynybą, todėl jei reforma bus patvirtinta, jo partija greičiausiai trauksis iš nacionalinio partijų susitarimo dėl gynybos politikos. Tą svarstytų daryti ir valstiečiai. Taigi, iš esmės susitarimai žlugtų.
„Manau, atrodo turėtų visi pritarti šitam sprendimui, nes tas sprendimas yra būtent apie tai, apie sustiprėjimą“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Pokyčių nenori ir dalis pačios VST bendruomenės. Dabartinis jos vadas sako, kad palikti darbą grasina beveik pusė pareigūnų, bet jis tuo netiki.
„Tokio pobūdžio pokyčiai inicijuoja tai, kad tarnybą palieka 10-12-13 procentų pareigūnų. Tai suvaldoma rizika“, – sakė laikinas VST vadas.
Sujungus tarnybas, susijungtų ir jų biudžetai. Tai reiškia, kad VST pinigus kontroliuotų policijos generalinis komisaras. Pirmasis reformos žingsnis – įstatymų paketo pateikimas planuojamas jau rytoj, Seimo posėdžio metu.
Daugiau sužinokite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
