Nors dar praėjusią savaitę Vilniuje lankėsi visas Vakarų pasaulio politikų elitas, tik trečiadienį pirmą kartą oficialiai atvyko naujai išrinktas Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.
Ir nors nuo seno įprasta kalbėti, kad lietuviai su latviais yra broliukai ir kone geriausi draugai bei kaimynai, tačiau jau nuo pirmojo prezidentų pasisveikinimo buvo matyti, kad šiais laikais tarpvalstybiniai santykiai nėra kažkuo išskirtiniai.
Gerokai šiltesni Nausėdos santykiai atrodo su lenkais. O kol Lietuva daugiau bičiuliaujasi su Lenkija, latviai labiau linksta į estų pusę.
Štai ir dabar ginče dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa, Lietuva bando įtikinti latvius ir estus, kad tą padarytume jau ateinantį pavasarį. Bet estai sako, kad jie tai darys tik 2025-aisiais, o latviai palaiko būtent jų poziciją.
„Pakviečiau prezidentą spartinti sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais. Visiškas atsijungimas nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklų mūsų bendra svarbi užduotis, kurią turime įgyvendinti kuo greičiau“, – sakė G. Nausėda.
„Latvija visiškai pritaria desinchronizacijai iš BRELL kaip tik įmanoma greičiau, bet, žinoma, tai turi būti padaryta suderinus Baltijos šalių žingsnius“, – teigė E. Rinkevičius.
Liko mažiau nei 3 savaitės, kad Baltijos šalys apsispręstų – jei norime iš BRELL sutarties pasitraukti jau kitų metų pavasarį, informuoti Maskvą reikia iki rugpjūčio 7-osios. Jei nepavyks įtikinti latvių ir estų trauktis jau dabar, Lietuva gali trauktis viena. Tas gali nepatikti kaimynams, juolab, kad jiems gali tekti pasirašyti naujas sutartis su rusais.
„Pasitraukimas yra galimas jau kitų metų pradžioje, tačiau aš taip pat pripažįstu, kad pasitraukti geriau būtų kartu ir šiuo atveju laikytis bendros pozicijos. Jeigu teisingai suprantu, Latvijos pozicija yra šį pasitraukimą nukelti vieneriais metais ir padaryti tai 2025-ųjų metų pradžioje“, – sakė G. Nausėda.
„Nenorėčiau spėlioti apie būsimas pasekmes dėl vienašalio pasitraukimo, susilaikysiu nuo tolesnių komentarų šiuo klausimu, kadangi vis dar tikiuosi, kad ekspertų ir ministerijų lygiu mes gebėsime rasti sprendimus, kurie padarys visus vienodai laimingus“, – pareiškė Latvijos prezidentas.
Estai, o taip pat ir latviai akcentuoja, kad anksčiau pasitraukus iš rusiško tinklo, greičiau išaugs ir sąskaitos už elektrą gyventojams.
„Mes pasirengę pagreitinti pasitraukimą kuo greičiau, bet mūsų pozicija yra, kad turime surasti kelią su mažiausiomis sąnaudomis ir mažiausiomis techninėmis problemomis kiekvienai Baltijos šaliai“, – tikino E. Rinkevičius.
„Litgrid“ skaičiavimais, per mėnesį vidutiniam estui sąskaita išaugtų apie 60 centų, o latviui maždaug 1 euru. Lietuviams sąskaitos didėtų vidutiniškai 50-čia centų. Buvęs konservatorių energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigė, kad latviams ir estams greičiausiai nacionaliniai interesai yra svarbiau nei regioniniai.
„Regioniniai projektai, kur Lietuva yra dominuojantis veikėjas, kuris vysto tuos projektus, vykdo, latviai į tą žiūri labai konservatyviai. Estija, matyt, dar turi tokių vilčių ar svajonių sinchronizuotis su Skandinavija, kas jai būtų labai aktualu ir patrauklu“, – sakė buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Lietuvos politikų noras jau kitais metais atsijungti nuo rusiškos sistemos sutampa ir su rinkiminiais metais. Kitais metais rinksime naują Seimą, naują Prezidentą ir naujus europarlamentarus. Tad pasitraukimas iš BRELL sutarties, o vėliau fiziškas rusiškos elektros laidų nukirpimas neabejotinai pasitarnaus ir rinkiminėms kampanijoms.
„Be abejo, galima girdėti tokių pasakymų, bet galima pasižiūrėti į tą klausimą ir kitaip. Jeigu dabartinė valdančioji dauguma nepadarys šito žingsnio ir paliks tą sprendimą būsimai, tikėtina, kairesnei Vyriausybei, tai to žingsnio gali neįvykti išvis“, – tvirtino A. Sekmokas.
Kaip Lietuva elgsis – ar trauksis viena jau nuo kitų metų pavasario iš BRELL sutarties ir lauks dar metus, kol su latviais ir estais kirps rusiškus laidus, ar dar metams liks ir pačioje BRELL sutartyje, koordinuodama veiksmus su kaimynais, bus nuspręsta Valstybės gynimo tarybos posėdyje.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
