O mūsų ministrai leidžia suprasti, kad latvių pavyzdžiu neseksime – esą ne Latvija, o Lietuva yra pavyzdys kitoms šalims.
Lietuva dar prieš metus baigė statyti tvorą su pjaunančia viela pasienyje su Baltarusija, tuo tarpu kaimynai latviai ją vis dar stato. Nors jų pasienis su Baltarusija ir Rusija yra gerokai trumpesnis.
Latviai bendros sienos su rytiniais kaimynais turi apie puspenkto šimto kilometrų. Bet kol kas tvoros suręsta mažiau nei pusė – apie 100 kilometrų ties siena su Rusija ir apie 70 kilometrų ties siena su Baltarusija. Palyginimui, Lietuva pastatė 550 kilometrų tvoros.
Tačiau tvora pasienyje labiau skirta nelegaliems migrantams stabdyti, o jeigu būtų rimtas puolimas iš rytų, ji greitai griūtų. Kadangi Baltijos šalys vieningai žvelgia į galimas grėsmes iš Rusijos ir Baltarusijos, latviai jau pradėjo svarstyti, kaip dar labiau sustiprinti savo pasienį.
„Šiuo metu turime 3–5 metus, kuriuos turime išnaudoti stiprinant tiek Latvijos saugumą, tiek ir NATO išorinį saugumą“, – teigia Latvijos gynybos ministrė Inara Murniece.
Latvijos kariuomenės vadas jau davė įsakymą atlikti analizę, kaip geriausia sustiprinti šalies sienas.
„Darbas ir tyrimai jau vyksta – svarbios net smulkios detalės, pavyzdžiui, koks yra gruntas, kad geriau suprastume kokios antimobilumo priemonės yra būtinos konkrečioje vietovėje. Ar tai būtų prieštankiniai betono blokai, metalo konstrukcijos ar kitos priemonės, kurios turi būti apgalvotos. Noriu pažymėti, kad taip pat svarstome ir prieštankinių minų išdėstymą“, – sako I. Murniece.
TV3 žinios paklausė mūsų krašto apsaugos ministro, ką galvoja apie pasienio užminavimo idėją, ir ar reikėtų Lietuvai taip pat tokios priemonės.
„Visose šalyse nuvilnijo tokie siūlymai, galiausiai viskas grįžta prie karinio patarimo. Mes, kaip ir kitų šalių kariškiai, taip pat ir Lenkijos, vadovaujamės kariniu patarimu“, – teigia Arvydas Anušauskas.
Paprasčiau tariant, ministras sako, kad pasienyje daroma tai, ką siūlo daryti mūsų kariuomenė. Tad jei kalbos apie minavimą nėra, reiškia, kariškiai nemato tam reikalo. Tiesa, dar pernai jie nematė reikalo apskritai kalbėti apie įtvirtinimus pasienyje, pavyzdžiui, betoninius blokus, ar prieštankinius ežius. Vadino tai atgyvenusia ir šių laikų neatitinkančia taktika. Nors šių priemonių efektyvumą gyrė ir kariaujantys ukrainiečiai.
„Mes esame tikrai labai aukštame standarte ir tikrai šiandien iš mūsų ima pavyzdį, kaip reikia užtikrinti ES išorės sienos apsaugą. Mes turime fizinį barjerą, kurį per rekordiškai trumpą laiką pastatėme, turime sienos stebėjimo infrastruktūrą, pareigūnų veikimo algoritmą, kariuomenė šiandien yra dislokuota prie mūsų sienos“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministrė leidžia suprasti, kad pasienio zonai bus skiriama dar daugiau pinigų – bet ne tam, kad ją padarytų neįveikiamą, o priešingai – kad pasieniečiai matytų daugiau, judėtų greičiau.
„Tai yra atitinkama technika, tai yra dronai, antidroninės sistemos, patrulio takas, ir tikrai turiu pažymėti, kad Vidaus reikalų ministerijai pavyko gauti nemažą finansavimą iš ES, 90 mln. eurų ES lėšų mūsų pasienio infrastruktūrai“, – sako A. Bilotaitė.
Lietuvoje jau dabar įrenginėjama 18 aikštelių palei pasienį su Baltarusija, kuriose turi būti sukauptos fizinės kliūtys, betono blokai ir panašūs dalykai. Jos bus laikomos specialiose aikštelėse, ir tik iškilus grėsmei, bus greitai pervežtos į konkrečius pasienio taškus, kur ir turėtų stabdyti galimą priešo įsiveržimą.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
