Vis tik Vyriausybė įpareigota priversti kaimynus sudėti parašus po įsipareigojimu, kad terminas daugiau negalės būti nukeltas.
Į Valstybės gynimo tarybą (VGT) besirenkantys šalies vadovai atvyksta be šypsenų veiduose. Mat reikia priimti svarbų sprendimą, ką daryti dėl atsijungimo nuo rusiškos elektros sistemos. Lietuvos politikai nori tą daryti jau kitų metų pavasarį, bet kortas maišo latviai su estais. Jie siūlo neskubėti ir palaukti, nes baiminasi, kad vienu dviem centais dėl to pabrangs elektra bei liks tam tikrų rizikų. Atsijungti jie žada 2025 m.
„Tam, kad priimtume sprendimus, reikia ryžto ir politinės valios. Tai Lietuva tą politinę valią ir ryžtą turi“, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.
Po geros valandos prezidentūrą palikęs „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis su žurnalistais nebendrauja. Jis jau žino, koks sprendimas priimtas. Buvo svarstymų, ar Lietuva iš BRELL sutarties pasitrauks viena ir taip supykdys kaimynus, ar nusileis savo reikalavimui ir atsijungimą perkels į 2025 m. Vis tik nuspręsta išsišokėliais nebūti.
„Ko paprašė VGT Vyriausybės, drauge su Latvija ir Estija artimiausiu metu raštiškai sutarti dėl tokio tvarkaraščio ir dėl 2025 vasario datos, kaip paskutinės datos, kada mes sinchronizuojamės“, – sako Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Estai ir latviai aiškina, kad jie dar techniškai nėra pasiruošę jau kitais metais atsijungti nuo rusiško elektros tinklo, vadinamojo BRELL žiedo ir sinchronizuotis su kontinentinės Vakarų Europos tinklais. Nors Lietuvos politikai ir „Litgrid“ vadovas yra aiškinę, kad nei vienai iš Baltijos šalių dėl to problemų nekyla, ir šį pokytį galima daryti jau pavasarį.
„Turbūt iš šono labai lengva skirstyti pralaimėjimus, bet visą laiką turime politikus, žmones, operatorius, kurie gali vertinti kitaip rizikas, arba yra įpratę dirbti šiek tiek komfortabiliau, negu mes“, – teigia D. Kreivys.
Gynybos taryba įpareigojo Vyriausybę raštiškai su latviais ir estais sudėti parašus po įsipareigojimu, kad 2025-ųjų pavasarį jau tikrai visos Baltijos šalys trauksis iš Maskvos valdomos elektros sistemos.
„Daug kas yra aptarta, dirbam, dirbam ta kryptim ir neturėčiau atskleisti visų derybų detalių“, – teigia D. Kreivys.
Bet D. Kreivys užsiminė, kad nepaisant noro priversti latvius su estais dėti parašus po įsipareigojimu, aptarti ir kiti, alternatyvūs scenarijai. Kitaip tariant, jei kaimynai ir 2025 m. nesutiks atsijungti nuo BRELLo, Lietuva turės atsarginius planus. Bet kokie jie – paslaptis.
„Kadangi posėdis uždaras, aš negaliu komentuoti“, – tikina energetikos ministras.
Lietuva savo norą paskubėti aiškina, kad reikia kuo greičiau nutraukti bendradarbiavimo ryšius su Rusijos režimu. Nors iškalbingas faktas ir tas, kad jau kitais metais mūsų laukia net treji rinkimai, o ankstyva desinchronizacija neabejotinai būtų tai, kuo girtis prieš rinkėjus norės visi dabar valdžioje esantys politikai.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
