Kritikai sako, kad tai tai labai maža suma, mat už tokius projektus Vakarų Europoje verslininkai moka milijardus eurų. Esą iš anksto jau buvo galima ir numanyti laimėtoją, o dalyvių skaičius buvo mažas, nes dalyvavo tik dvi įmonės.
Baltijos jūroje, Lietuvos vandenyse, iki 2030-ųjų verslas turi pastatyti vėjo jėgainių parką. Jis bus 700 megavatų galios, o tai reiškia, kad turbinos jūroje pagamins ketvirtadalį kiekio visos Lietuvos suvartojamos elektros per metus.
Toks vėjo jėgainių parkas teritoriniuose Lietuvos vandenyse kuriamas pirmą kartą. Ir jam buvo paskelbtas konkursas aukciono būdu. Įmonės siūlė valstybei pinigus, kad gautų teisę statyti šį parką ir uždirbti iš pagamintos elektros pardavimo.
Tačiau konkurse-aukcione viso labo dalyvavo tik 2 įmonės – „Igničio grupės“ bendrovė „Ignitis Renewables“ ir, kaip skelbia naujienų agentūra BNS, lenkų „Orlen“. Nors oficialiai nugalėtoją energetikos ministerija skelbs rugsėjį, tačiau pergale jau giriasi „Ignitis“.
„Šis potencialus laimėjimas yra reikšmingas „Ignitis Renewables“ žingsnis, siekiant visos „Ignitis grupės“ tikslo – iki 2030 m. pasiekti 4–5 gigavatų instaliuotą atsinaujinančių išteklių galią“, – teigia „Ignitis Renewables“ vadovas Thierris Aelensas.
Paties parko preliminari vertė yra 1,8 mlrd. eurų. „Ignitis“ jį kurs su ispanų bei prancūzų įmone „Ocean Winds“. Šios bendrovės valstybei pasiūlė sumokėti 20 milijonų eurų, kai antroje vietoje likęs dalyvis – vos 5 milijonus. Energetikos ministerija giriasi, kad aukcionas įvyko sėkmingai.
„20 milijonų eurų, aš manau, tikrai yra geras rezultatas“, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.
Tačiau taip galvoja ne visi. Štai atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas atviras – konkursas ne itin vykęs.
„Blogai, nes konkursas įvyko tik formaliai, praktiškai tik viena įmonė dalyvavo, o viena įmonė tik imitavo savo dalyvavimą“, – tvirtina atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius.
„Didieji vystytojai, jų tarpininkai ir lobistai sako, kad aukcionas nesėkmingas. O priežastis labai paprasta – jūros vėjo aukcionas ir jūros vėjo parkas patieks 25 proc. Lietuvos elektros energijos bei automatiškai sumažins kainas mūsų žmonėms. Kartu sumažins jų pelnus. Dėl to yra didžiulis kitų noras, kad to parko nebūtų“, – sako D. Kreivys.
Nors projektas neeilinis ir svarbus Lietuvai, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jo vertinimui dar trūksta informacijos.
„Aš turėčiau susipažinti dar geriau su tų priekaištų turiniu. Mano žiniomis, konkursas buvo organizuotas skaidriai, tačiau detaliau susipažinęs su informacija, aš galėsiu atsakyti į šitą klausimą“, – teigia G. Nausėda.
Anot M. Nagevičiaus, konkursu iš pradžių domėjosi nemažai bendrovių, ketino jame dalyvauti. Bet tada prasidėjo keistumai.
„Prieš tą konkursą buvo stengiamasi daug nebendrauti, nepristatinėti to projekto, ministras vengdavo susitikimų su vystytojais, kurie norėdavo pristatyti, kas galbūt tose konkurso sąlygose taisytina“, – tvirtina M. Nagevičius.
Kaip pavyzdį M. Nagevičius pateikia Vokietiją – ji irgi šiuo metu skelbė konkursus vėjo jėgainių parkams Baltijos jūroje. Tik ten konkurencija buvo žymiai didesnė, įmonės Vokietijos Vyriausybei pasiūlė gerokai didesnę sumą.
„Lietuvoje 138 kv. km, Vokietijoje 200 kv. km. Tai Lietuvoje Vyriausybė gauna 20 milijonų eurų, Vokietijoje gauna virš 2 milijardų eurų. Tai skirtumas 70 kartų pajamų“, – lygina M. Nagevičius.
„Lyginant su Vokietija, kalba netiesą. Nes Vokietijos parko atveju, valstybė įsipareigoja nutiesti kabelį. Kabelis yra 30 proc. projekto vertės. Lietuvos atveju, tai būtų apie pusė milijardo eurų. Tai reiškia, kad mes gavome ne 20, jeigu lygintume obuolius su obuoliais, o 520 milijonų eurų“, – atkerta D. Kreivys.
Be to, verslininkai pirštu beda ir į paties D. Kreivio dar prieš aukcioną išsakytus norus. Jis iš karto pareiškė, kad norėtų, jog konkursą laimėtų „Ignitis“.
„Ką reiškia protegavome? Aukcionas buvo viešas, sąlygos visiems vienodos ir nugalėjo tas, kas nugalėjo. – Bet jūs norėjote, kad laimėtų lietuviška įmonė? — Be abejo. Be abejo. Aš, kaip lietuvis, noriu, kad lietuviška įmonė laimėtų“, – aiškina energetikos ministras.
„Kai mato tos užsienio kompanijos, vyksta tokie konkursai, kuriuose jie nemato galimybių net dalyvauti, palaipsniui jie supranta, kad tai šalis, kur jie nepageidaujami“, – sako energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Beveik 75 procentus „Igničio“ akcijų valdo valstybė, o likusias – privatūs investuotojai. Beje, tarp jų yra ir pats ministras, nors kaip aiškino anksčiau, jo akcijų skaičius yra nedidelis. TV3 žinių skaičiavimais, D. Kreivio akcijos gali būti vertos apie 100 tūkstančių eurų.
„Nemanau, kad šiuo atveju ministras Kreivys kažką gauna. Aišku, ir smulkieji akcininkai gauna, iš tikrųjų, kompanija „Ignitis“ dirba sėkmingai“, – teigia V. Jankauskas.
Jau rugpjūtį arba rugsėjį bus skelbiamas ir antras konkursas dėl teisės Baltijos jūroje statyti dar vieną, taip pat 700 megavatų galios vėjo jėgainių parką.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
