Ją leidėjai planuoja pateikti su kritiniais komentarais, tačiau, politiko nuomone, dabar tam nėra pats tinkamiausias laikas.
„Ar yra tinkamas laikotarpis, jeigu manęs kaip žmogaus klaustų, šiai dienai Lietuvoje leisti šią knygą, aš manyčiau, gal ne. Gal reikėtų susilaikyti nuo tokių kontroversiškų knygų, net ir su kritiniais komentarais“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras.
„Bet kadangi ji išeina su kritiniais komentarais, tai tegul mokslo bendruomenė, tai knygai pasirodžius, ir įvertina ją: ar tie komentarai, tos įžvalgos, kurios pateikiamos greta, atitinka šiandieninį istorijos kontekstą ir kaip mes vertiname praeities įvykius“, – tikino L. Alsys.
BNS atsiųstame komentare leidyklos „Obuolys“ leidybos projektų vadovė Daiva Latinienė teigė, kad sprendimas išleisti A. Hitlerio knygą buvo svarstomas itin ilgai, tačiau jį lėmė tai, jog šis tekstas Lietuvoje jau yra laisvai prieinamas internete ir senuose leidimuose be kritinių komentarų.
„Leidžiame ne „Mein Kampf“, o kritinį jo leidimą. Tai esminis skirtumas. (...) Knyga – pirminis istorinis šaltinis. Jame dar iki A. Hitleriui atėjus į valdžią išdėstytos idėjos, kurios vėliau virto karu, Holokaustu ir milijonų žmonių žudynėmis. Norint suprasti, kaip tai įvyko, neužtenka žinoti pasekmes“, – teigė D. Latinienė.
Anot jos, 800 puslapių knygoje bus pateikta daugiau kaip 1,5 tūkst. išnašų, komentarų ir paaiškinimų, kuriuos parengė lenkų istorikas ir politologas Eugeniuszas Cezary Krolis (Eugeniušas Cezaris Krulis). Lietuviškam leidimui įžangą parašė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Arūnas Bubnys, taip pat prižiūrėjęs vertimo istorinį tikslumą.
D. Latinienės teigimu, kritinis leidimas skirtas padėti suprasti nacistinės propagandos veikimo mechanizmus, atpažinti klaidingus teiginius ir jų manipuliatyvumą.
„Šiame leidime Hitlerio tekstas nė vienoje vietoje nepateikiamas atskirai. Išnašos tikrina jo teiginius, paneigia melą ir pseudomokslą, paaiškina, kas nutylima“, – sakė leidybos projektų vadovė.
Pasak jos, gruodžio pabaigoje pasirodysiančios knygos numatomas tiražas – tūkstantis egzempliorių. Tikimasi, kad leidinys sudomins istorikus, politologus, žurnalistus, mokytojus, studentus.
Leidykla taip pat planuoja surengti viešą knygos pristatymą Lietuvoje, ji dedikuojama nuo nacistinio režimo nukentėjusių žmonių atminimui.
Pirmąjį knygos tomą nacių diktatorius parašė kalėdamas po nesėkmingo Miuncheno pučo 1923 metais Landsbergo kalėjime. Jis pasirodė 1925 metais, antrasis – 1926-aisiais. Knygoje išdėstytos idėjos vėliau tapo nacistinės Vokietijos politikos pagrindu – rasinė hierarchija ir antisemitizmas, demokratijos sunaikinimas, vieno neklystančio vado principas, teritorinė ekspansija ir „gyvenamosios erdvės“ Rytų Europoje siekis.
L. Alsio teigimu, nors kritinės įžvalgos prisideda prie istorijos mokslo, tačiau svarbu neatmesti to, jog knyga yra nacistinio režimo.
„Vienok tai yra turbūt ir mokslo, ir istorijos elementas, kuris reikalauja naujo ir kritinio vertinimo. Ką mes darome ir patys Lietuvoje, sakykime, su visomis sovietiniu laikotarpiu išleistomis knygomis ir meno kūriniais, mes juos kritiškai vertiname“, – aiškino jis.
Savo ruožtu Izraelio ambasada Lietuvoje ketvirtadienį paragino leidyklą ir visas suinteresuotas šalis „parodyti istorinį jautrumą ir atsakomybę prieš visuomenę“ bei persvarstyti sprendimą leisti A. Hitlerio knygą.
„Izraelio ambasada Lietuvoje išreiškia didžiulį sukrėtimą ir pasipiktinimą dėl ketinimo išleisti ir platinti A. Hitlerio knygos „Mein Kampf“ vertimą į lietuvių kalbą. Šis nuodingas manifestas padėjo ideologinius pagrindus sisteminiam milijonų žmonių, tarp jų ir maždaug 95 proc. Lietuvos žydų bendruomenės narių, naikinimui“, – skelbiama socialiniame tinkla „Facebook“ paskelbtame įraše.
„Pripažįstame akademinių ir istorinių tyrimų svarbą, tačiau esama esminio skirtumo tarp kontroliuojamo mokslinio tyrinėjimo ir komercinio neapykantą kurstančio manifesto platinimo knygynų lentynose. Lietuvos žydams, kurie iki šiol paženklinti gilių Holokausto randų, ši knyga nėra vien teorinis istorinis artefaktas – tai išskirtinis genocidinės neapykantos simbolis“ – rašo ambasada.
Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnis numato, kad nacistinės simbolikos platinimas ar demonstravimas yra negalimas, už tai gresia bauda iki 700 eurų, o juridinių asmenų vadovams iki 1,2 tūkst. eurų.
Vis dėlto Lietuvos policijos departamento Komunikacijos skyrius BNS nurodė, kad minėtas įstatymas numato ir išimtį – už nacistinių simbolių platinimą atsakomybė netaikoma, kai tai daroma muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius ar autoritarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais.
Tai reiškia, kad ir A. Hitlerio knygai taikoma išimtis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
