Todėl vaistininkas gali tapti ne kvalifikuotu patarėju negaluojančiam žmogui, o kuo daugiau įvairių prekių, įskaitant ir nereikalingas, bandančiu įsiūlyti prekeiviu.
Ko gero, mes visi dažniau ar rečiau užsukame į vaistinę, o ten, žinoma, paslaugūs vaistininkai mums padeda išsirinkti, tai, kas yra geriausia, kartais ir pasiūlo kažką. Pasirodo, dalis vaistininkų stengiasi pasiūlyti tai, ko galbūt mums ir nereikia. Tiesiog jie stengiasi parduoti kuo daugiau prekių.
To priežastis yra gana paprasta – kuo daugiau vaistininkas parduos, tuo didesnį atlyginimą uždirbs. Vaistininkų profsąjunga apklausė 700 vaistinių darbuotojų ir išsiaiškino, kad 9 iš 10 vaistininkų gauną priedą prie algos, kuris priklauso nuo tam tikrų prekių ir vaistų pardavimo. Kitaip tariant, kuo daugiau parduoda konkrečių prekių, tuo didesnį priedą gali gauti.
„Farmacininkų bendruomenė yra įsprausta į kampą ir turi imtis kažkokių priemonių, kad situaciją pakeistų“, – teigia Vaistinių darbuotojų profsąjungos atstovė Vaiva Bražinskienė.
85 procentai apklaustų vaistininkų nurodė, kad jų sprendimus konsultuojant žmones ir jiems parduodant prekes lemia darbdavio sudarytos sąlygos, pavyzdžiui, priedas prie algos. Kitaip tariant, patardamas ką pirkti, vaistininkas turi omenyje, kad iš to jam bus daugiau naudos.
„Yra tam tikri vaistų sąrašai, kurie palankesni darbdaviui, su kuriais yra sudarytos tam tikros sutartys, su tiekėjais, ir panašiai, yra nuosavi prekių ženklai, juos turi kiekvienas praktiškai vaistinių tinklas, arba bent jau didieji, jie irgi labai svarbūs“, – tikina V. Bražinskienė.
Valstiečių frakcijos narys Aurelijus Veryga sako, kad skaičiuojami ir kolektyviniai pardavimų rezultatai. Pavyzdžiui, jeigu kuris nors vaistininkas nesiūlys žmonės to, ką liepia darbdavys, finansiškai nukentės ne tik jis, bet ir jo kolegos.
„Netgi yra skaičiuojama, kiek pozicijų čekyje yra pardavimo. Ir jeigu yra mažiau kaip 3, kažkas, ar vaistai, ar papildai, ar dar kažkokios prekės parduotos, net nesiskaito, kaip tas bonusas vadinamas“, – aiškina A. Veryga.
„Eurovaistinės“ atstovė pripažino, kad jų tinkle tokia tvarka yra taikoma. Vaistininkas vidutiniškai jų tinkle uždirba apie pusantro tūkstančio eurų į rankas, o dar iki pusantro šimto gali gauti, kaip priedą.
„Ką mes sakome, kad farmacinė paslauga yra daugiau, ne tik vaisto padavimas ir mes matome, kad vaistininkas klientui pataria dar ir vienus ar kitus medikamentus, žinoma, kad mes jį motyvuojame. Taip pat mes motyvuojame vaistininką pasiūlyti klientui to mėnesio gerus pasiūlymus“, – sako „Eurovaistinės“ atstovė Rolanda Lipnevičiūtė.
„Gintarinė vaistinė“ į TV3 žinių klausimus atsakyti nesutiko, bet atsiuntė savo poziciją raštu.
„Mūsų tinkle taikomos darbo apmokėjimo sistemos viešinimas nėra įmanomas dėl darbo sutarčių konfidencialumo“, – rašė „Gintarinės vaistinės“ atstovai, apie priedus vaistininkams neatsakė.
TV3 žinios kreipėsi ir į „Camelia“ vaistinių tinklo atstovus, bet tarp jų neatsirado galinčių paaiškinti savo prekybos principų.
„Na, žinote, plačiąja prasme žiūrint, vaistinės yra kaip ir privatus verslas“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Sveikatos apsaugos viceministras pripažįsta, kad nors verslas ir privatus, o kaip žinia, viso verslo pagrindinis tikslas yra uždirbti pinigus, vaistininko profesijos negalima prilyginti eiliniam pardavėjui.
„Vaistininko pareiga ir tikslas yra padėti žmogui, suteikti konsultaciją, kad jis pasveiktų nuo ligos, ar nuo kitų dalykų. Ir turėtų būti gan ryški atskirtis, nuo būtent pardavėjų ir kitų dirbančių paslaugų sferoje“, – teigia A. Pečkauskas.
Sveikatos apsaugos ministerija jau kitą savaitę žada kviestis vaistininkų profsąjungą ir aiškintis, kokiais principais žmonėms yra pardavinėjami vaistai. Galbūt po to seks ir kiti sprendimai.
„Visas šitas paketas problemų guls ant mūsų stalo ir tikrai kalbėsimės, ieškosime kažkokių sprendimų“, – tikina viceministras.
O vaistų ir kitų preparatų gausus pirkimas atsispindi ir statistikoje – lietuviai yra viena daugiausia vaistų vartojančių tautų Europoje. Vaistų kainos pas mus taip pat dažnai didesnės nei kitose šalyse. Kaip pažymi specialistai, vartodami vaistus, kurių žmogui, galbūt ir nereikia, galima net pakenkti savo sveikatai.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
