Ta proga, svečiams išvykus, diplomatai parodė užkulisius – kur pasaulio galingieji ilsėjosi, rengė privačius susitikimus ir kokių pageidavimų turėjo dėl maisto.
Vykstant NATO viršūnių suvažiavimui, „Litexpo“ rūmuose vakar buvo surengtas ir G7 susitikimas, kurio metu lyderiai sprendė svarbiausius pasaulio klausimus. Apie tai nežinojo net ir Užsienio reikalų ministerija.
„Turbūt turi praeiti laiko, kad suvoktume ir suprastume, kas gi čia iš tikrųjų nutiko“, – teigia Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
„Iš tikrųjų, tai nėra kažkokia parodomoji organizacija, ji turi didžiulę įtaką ir gali diktuoti madas“, – sako buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
G7 šalių vadovai, vaizdžiai išsireiškus, yra pasaulio politikos elito elitas.
„Tai yra stipriausios pasaulio ekonomikos. Trumpai tariant, virš 40 procentų pasaulio bendro vidaus produkto, apie 800 milijonų gyventojų ir vien tuo, savo jėga, savo įtaka, jie diktuoja prekybos, ekonomikos darbotvarkę“, – pabrėžia L. Linkevičius.
Kad G7 būtent Vilniuje surengs susitikimą, viešai skelbta nebuvo. Įtarti buvo galima nebent tik tuomet, kai į NATO viršūnių susitikimą atskrido Japonijos premjeras, nors jo šalis Aljansui nepriklauso. Taip pat, atskrido pietų korėjiečiai, australai, nors jie taip pat nepriklauso NATO. Tokių šalių vadovų atvykimas jau savaime rimtas įvykis Lietuvos politinėje padangėje.
Ekspertų vertinimu, tai galėjo būti ir Amerikos prezidento Joe Bideno įtakos pademonstravimas, kad į vieną vietą pavyko pakviesti kone viso demokratinio vakarų pasaulio lyderius. Ir nors renginio šeimininkė buvo Lietuva, akivaizdu, kad tiek aukšto lygio politikų pakviesti mums vieniems, vargu, ar pavyktų.
„Tai buvo demokratinių šalių suvažiavimas. Tos šalys nori koordinuoti veiksmus ir atliepti grėsmes kartu, nes puikiai supranta, kad demokratija nėra nei duotybė, nei ta aplinkybė, patvirtinanti, jog jos galės atremti visus iššūkius, kuriuos meta autoritariniai režimai“, – teigia L. Kojala.
Ir jei dėl priimtų sprendimų galima diskutuoti, ar jie istoriniai, ar ne, tai vien jau tokių politikos galingųjų suvažiavimas Lietuvoje mums tapo išskirtiniu įvykiu, kuris nežinia, ar dar pasikartos.
„Aš manau, kad mūsų valstybingumo istorijoje tokio renginio dar nebuvo“, – tikina L. Kojala.
O susitikimams pasibaigus, „Litexpo“ rūmuose jau vyksta išmontavimo darbai, bet prieš tai organizatoriai visuomenei parodė, kokiais keliais vaikščiojo ir kur, ką veikė vakarų pasaulio lyderiai.
„Kiekviena priimanti šalis turi viską apgalvoti iki menkiausių detalių: nuo kilimo spalvos iki bet ko kito, techninio aptarnavimo, iki priėmimo. Taip pat, turi atitikti NATO reikalavimus“, – sako Valstybinio ir diplomatinio protokolo vadovas Petras Zapolskas.
Pasaulio galingiesiems praėjus paradiniu kilimu, jie iš karto pateko į svarbių asmenų salę. Ją kūrė ir padėjo įrengti dizainieriai, o pasirinkta tema – Lietuvos miškas.
„Čia anksčiau augo gražus medis, jeigu atsimenate. Uždengus stogą, jis pradėjo greitai mesti lapus ir mirti, tai vos ne paskutinį mėnesį teko su juo atsisveikinti ir perkelti į kitus miškus“, – teigia P. Zapolskas.
Parodų rūmai buvo pertvarkyti neatpažįstamai.
Įrengtas, iš tikrųjų, namas name. Mes visi atsimename „Litexpo“ iš kitų renginių, tai, kai dabar eini, atrodo, kad tai visiškai kita patalpa“, – sako P. Zapolskas.
Bet viso pasaulio akys krypo į salę, kur rinkosi NATO valstybių vadovai, lyderiai, kuriuos lydėjo negausios delegacijos, dažniausiai keletas ministrų. Čia galiojo tokios griežtos saugumo taisyklės, kad net ir ministrai negalėjo įsinešti mobiliųjų telefonų.
Šalių vadovams susirinkus šioje salėje, Gitanas Nausėda sėdėjo Aljanso generalinio sekretoriaus pašonėje. Bet tik tol, kol salėje buvo žurnalistai.
„Mūsų prezidentas baigė kalbėti, tuomet žurnalistai buvo paprašyti išeiti ir tuo metu Lietuvos prezidentas užėmė savo vietą“, – pasakoja P. Zapolskas.
Pagal reikalavimus, buvo įrengta ir antra, tokia pati salė. O aplink jas – ir patalpos šalių delegatams, skirtos darbuotis. Ir ne tik dirbti, bet ir pavalgyti. O reikalavimų maitinimui buvo išties daug.
„Nevalgo, pavyzdžiui, jautienos, negeria alkoholio, geria dietinę „Coca-Colą“. Ir beje, tokiuose renginiuose dietinė „Coca-Cola“ yra vienas iš mėgiamiausių gėrimų. Jos geriama iš tikrųjų daug“, – sako P. Zapolskas.
Įrengta buvo ir daugybė kitų patalpų – dvišalių susitikimų kambarių, kuriuose akis į akį kalbėjosi kelių šalių lyderiai, taip pat ir atskiros spaudos konferencijų salės. O įrengtas sienas papuošė lietuvių dailininko Kazio Varnelio paveikslai, kurie, anot diplomatų, taip pat sulaukė svečių pagyrų.
Nupirkti baldai bus perduoti Turto bankui, jis juos perduos įstaigoms, kurioms trūksta baldų. O kai ką teks grąžinti ir gamintojams – pavyzdžiui, durys į įvairias patalpas buvo tiesiog nuomojamos.
„Pavyzdžiui, prieš 2 mėnesius iki montavimo pradžios sužinojome, kad stogo konstrukcijos nėra pajėgios atlaikyti tokio svorio, koks bus čia kabinamas. Ir turėjome per 2 mėnesius rasti tiekėją, kuris pajėgtų tas konstrukcijas sustiprinti“, – pasakoja laikinasis „Litexpo“ vadovas Justinas Bortkevičius.
Šiandien renginyje dirbusius žmones pasveikinti bei jiems padėkoti atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Kokia nauda?
