Antrą ir paskutinę NATO viršūnių susitikimo dieną, aljanso šalių lyderiai rinkosi pagrindinius susitarimus jau pasiekę. Jie patvirtino bendrą susitikimo komunikatą, jis yra 20 puslapių ir nors jame netrūksta daugybės abstrakčių formuluočių ir sakinių, tačiau politikai ir ekspertai sako, kad pagrindiniai susitarimai yra patvirtinti nauji regioniniai gynybos planai, išspręstas švedų bei turkų ginčas ir įtvirtintos vadinamosios finansavimo grindys, kad kiekviena šalis savo gynybos išlaidoms skirtų bent jau 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Mūsų politikai buvo dviprasmiškomis nuotaikomis – pagrindinio prizo laimėti nepavyko.
„Matot, jeigu taip, vėlgi, tas kartėlis dėl Ukrainos lieka. Tu negali taip išimti ukrainietiško sprendinio nelabai vykusio ir pasakyt, kad viskas yra labai gerai“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Bet atsiriboję nuo emocijų, mūsų politikai ir šalies vadovai pripažįsta – priimti sprendimai mums tikrai neblogi.
„Aš manau, kad Lietuvai tai yra labai svarbūs sprendimai“, – teigė Prezidentas Gitanas Nausėda.
G. Nausėdai pritarė ir Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Vilniaus susitikimas vis dėlto, mums yra itin reikšmingas“, – sakė A. Anušauskas.
NATO generalinis sekretorius susitikimą Vilniuje vadina istoriniu.
„Mes ką tik baigėme istorinį NATO viršūnių susitikimą, per pastarąsias 2 dienas mes priėmėme esminius sprendimus, kad paruoštume aljansą ateičiai“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
NATO šalių generolai paruošė naujus gynybos planus, kurie nesulaukė politikų kritikos. Sutarimas dėl jų buvo pasiektas nesunkiai, nors juos dėl kitų priežasčių ir bandė blokuoti Turkija.
„Susitarėme dėl detaliausių ir stipriausių NATO gynybos planų nuo Šaltojo karo“, – teigė J. Stoltenbergas.
Planais patenkinti ir mūsų kaimynai latviai su estais.
„Tai reiškia, kad mes pasirengę ginti savo šalis nuo pirmųjų colių, nuo pirmųjų akimirkų, ir dabar jau visiems sąjungininkams priklauso didinti išlaidas gynybai, kad planai būtų užpildyti realiais pajėgumais“, – sakė Estijos Ministrė Pirmininkė Kaja Kallas.
„Tai labai aiškus signalas ir Maskvai. Kad kuo daugiau Maskva stums karą Ukrainoje, tuo stipresnis ir ryžtingesnis NATO taps“, – tikino Latvijos Ministras Pirmininkas Arturas Krišjanis Karinš.
Tiesa, latvių premjeras sakydamas kaip NATO atsako ir atsakys ateityje į Kremliaus karą, netyčia išsidavė kokios mintys ir pokalbiai vyksta ten, kur nėra kamerų. Jis beveik pasakė, kad ukrainiečiai bus priimti į aljansą, net ir nepasibaigus karui.
„Rusija sukelia karą, NATO atsako, jau 2 naujos narės, Rusija dar labiau eskaluoja karą, Ukr... NATO atsako dar stipriau“, – sakė A. Karinš.
Nors susitikimo deklaracijoje nepaminėta vokiečių brigada Lietuvoje, ko norėjo mūsų politikai, G. Nausėda sako, formuluotė jį tenkina.
„Tas signalas, arba sveikinimas, kad NATO sveikina valstybes skiriančias daugiau lėšų ir svarbiausia daugiau karinės galios priešakinio, rytinio flango valstybėms, jis mums leidžia justifikuoti tai, ką visiškai neseniai Vokietijos krašto apsaugos ministras Borisas Pistorius paskelbė ir ką vakar patvirtino savo pasisakymę Vokietijos kancleris Olafas Scholzas“, – sakė G. Nausėda.
Anksčiau daug kritikos dėl savo neryžtingumo ir neaiškių pažadų sulaukęs Berlynas, bent jau brigados klausimu Lietuvoje bando sklaidyti nepasitikėjimo debesis ir rodyti, kad žemyno lyderės vaidmens lengvai niekam neužleis. Būtent čia, Vilniuje, vokiečių gynybos ministras pasakė, kad iki metų galo bus parengtas brigados dislokavimo Lietuvoje planas.
„Jie turi pas save pasiskaičiuoti, kiek ko reikia, mes iš savo pusės šiek tiek pakoreguoti infrastruktūros kūrimo planus.<...> Sutarėme, kad per kelis mėnesius tas detalus planas ir iš jų pusės, ir iš mūsų pusės bus parengtas ir suderintas tarpusavyje“, – teigė A. Anušauskas.
Nors gynybos stiprinimas kainuoja didelius pinigus, aiškaus ryžto ir konkretumo dėl gynybos finansavimo šalių lyderiai neparodė. Deklaracijoje rašoma, kad valstybės turi siekti, jog 2 procentų BVP finansavimas gynybai būtų vadinamosios grindys. Bet įsipareigojimų iki kada šis rodiklis turi būti pasiektas nėra. O 2 procentų BVP siekis aljanse skamba jau keliolika metų.
„NATO deklaracija tai yra kompromisas 31 valstybės. Dalis valstybių atsargiai žiūri į deklaracijos tokias labai konkrečias formuluotes, nes skirtingos valstybės, skirtingi lūkesčiai ir skirtingos galimybės“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Kitas didžiausias ir dėmesiu tik Ukrainos klausimui nusileidęs aljanso susitarimas – turkų ir švedų susodinimas prie vieno stalo ir rastas kompromisas, kuris leidžia jau netrukus švedams taip pat prisijungti prie NATO.
„Su Suomijos prisijungimu ir žinome, kad Švedija taip pat prisijungs prie NATO, tai pavers Baltijos jūros regioną žymiai žymiai saugesniu, Baltijos jūra dabar tampa NATO jūra. Ir tai neįtikėtinai pozityvūs sprendimai Baltijos šalių saugumui“, – teigė Latvijos Ministras Pirmininkas.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad įstojus į NATO Švedija bus labai stiprus gynybos elementas.
„Tai keičia situaciją Baltijos jūroje dramatiškai. Tai keičia naujus gynybos planus, Švedija yra labai stiprus mūsų visų gynybos, ne tik Lietuvos, elementas. Taip pat Lenkijos, jau nekalbant apie pačią Švediją, taip pat Suomijos, Estijos“, – sakė G. Landsbergis.
NATO generalinis sekretorius dėkoja Lietuvai už šiltą priėmimą.
„Norėčiau baigti padėkodamas prezidentui Nausėdai, Lietuvos Vyriausybei ir Vilniaus žmonėms už priimtą šį istorinį viršūnių susitikimą“, – sakė J. Stoltenbergas
Kitais metais NATO viršūnių susitikimas vyks Jungtinių Valstijų sostinėje, Vašingtone.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
