Kaune jau bemaž 20 metų gyvenantis Vitalijus Mazurinas dabar išgyvena neramų laiką. Vyras turi Rusijos ir Baltarusijos pilietybes, todėl Lietuvoje jis visą laiką gyvena prasitęsdamas leidimus gyventi.
„Vienu momentu atsisako pratęsti. Buvo pasakyta, kad aš esu grėsmė Lietuvos Respublikai ir Šengeno zonai“, – teigia V. Mazurinas.
Priežastis paprasta – pildydamas Migracijos departamente klausimyną, vyras nurodė, jog 1997–2003 m. tarnavo Baltarusijos kariuomenėje. Kaip sako pats, baigęs karo akademiją, turėjo dar atitarnauti kariuomenėje, gavo karininko leitenanto laipsnį.
„Ir man reikėjo tik paduoti prieglobsčio prašymą. Atvykęs į Migracijos skyrių, aš nesislėpiau, nieko, pasiėmiau advokatą, tuo momentu mane sulaikė ir nuvežė į Pabradę, į tą centrą. Čia buvo dvigubas šokas“, – pasakoja V. Mazurinas.
Vitalijus susituokęs su lietuve, dirba vienoje Kauno firmoje, iš banko paėmęs paskolą nusipirko butą.
„Tai yra tiesiog mūsų įmonės žmogus, dėl to atvažiavau čia, kad jį palaikyčiau, ir nematau jokių grėsmių nei įmonei, nei Lietuvai, nei aplinkiniams, nei kad ir pašaliniam žmonių ratui“, – sako V. Mazurino darbdavys Remigijus Kapčiūnas.
Lietuvoje gyvenantis baltarusis teigia, kad jei leidimo gyventi negaus – sieks Lietuvos pilietybės.
„Aš noriu arba atgaut nuolatinį leidimą gyventi, arba nors laikiną pratęsti, o paskui aš paimsiu, prisieksiu Lietuvos Respublikai ir paimsiu Lietuvos pilietybę“, – planus vardina V. Mazurinas.
Migracijos departamentas remiasi saugumo išvada – A. Lukašenkos KGB nepamiršta sistemai tarnavusių tautiečių, o jiems būnant užsienyje su kai kuriais jų bando megzti kontaktus, paveda jiems atlikti tam tikras užduotis. Todėl laikoma, kad visi jėgos struktūrose tarnavę ir prisiekę baltarusiai Lietuvai kelia grėsmę.
„Nelaukiama to fakto, kai bus pagauta už rankos, arba bus pagautas nusikaltimo vietoje, nes tada tu dirbi su pasekmėmis. O tas grėsmių vertinimas iš dalies preventyvus, kad nebūtų nueita per toli ir būtų suvaldyta rizika“, – teigia Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
„Žmogus negalėjo būti pripažintas pavojingu Lietuvos valstybei remiantis vien tiktai pažyma saugumo departamento, kuri surašyta remiantis vien tiktai apklausos anketa. Tai prieštarauja teisinės valstybės principui“, – teigia V. Mazurino advokatas Arnoldas Šimaitis.
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas mano, kad saugumas turi daugiau konkrečios informacijos apie konkretų žmogų, tačiau ją laiko įslaptintą.
„VSD negali ateiti tik su tam tikromis simuliacijomis ir teoriniais pasvarstymais. Aš tikrai pasitikiu mūsų saugumo departamentu, ir tikrai esu tikras, kad jis tą informaciją, tą medžiagą apgintų teisme“, – teigia L. Kasčiūnas.
Anot Migracijos departamento vadovės, tik dabar pasitelkdami anketas migracijos specialistai pradėjo rinkti informaciją apie baltarusių ir rusų praeitį, ar jie tarnavę saugumo struktūrose. Be to, vykstant karui, saugumas ir Migracijos departamentas jautriau žiūri į galimas rizikas.
„Mes gyvename karo sąlygomis, kai apskritai visas reagavimo į galimas grėsmes lygis paaukštintas, pakeltas“, – sako E. Gudzinskaitė.
Kai kurie rusai ir baltarusiai dėl panaikintų leidimų gyventi Lietuvoje kreipiasi į teismus. Šiuo metu išnagrinėta beveik pusantro šimto bylų, bet savo tiesą įrodė mažiau nei 50 užsieniečių.
„Šiai dienai tiesiog kiekvienas Lietuvoje esantis baltarusis yra imamas, ar užsienietis, kuris iš rytų pusės atvykęs yra kišamas po presu“, – sako A. Šimaitis.
Pats Vitalijus aiškina, kad nepalaiko nei rusų, nei baltarusių režimų, o savo gyvenimo kitur nei Lietuvoje jau nebeįsivaizduoja ir nežino, ką reikėtų daryti, jei tektų palikti mūsų šalį.
„Čia jau gyvenimo pabaiga išeina tada. Iš naujo viską pradėti, man jau ne 15 metų, ne 20 metų, viską prarast, kas tau širdžiai brangu“, – teigia V. Mazurinas.
Teismas paskelbs sprendimą, ar tenkinti Vitalijaus prašymą.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
